Abstinencija
2013-02-21 | Aš esu taiYra toks terminas abstinencijos simptomai, jis apibrėžia alkoholikų ar narkomanų būseną, tai organizmui pradeda trūkti įprastinės dozės. Dabar geriu vermutą, tai alkoholio neatsisakiau, o narkotikų niekada ir nevartojau…
Bet visai neprisėdu parašinėti nei čia, nei kur kitur (ir darbe neberašau, nes redaguoju ir slampinėju po statistikas jausdama kylančias šilumos bangeles kartu su besistiebiančiais gemius’o stulpeliais). Šiandien sėdėjau vonioj ir leidau karštai srovei iš čiaupo kliokti man ant blauzdų ir mėlynų kelių (nukritau Vilniaus gatvėj), galvojau kažkokį dialogą, kurio jau neprisimenu. O vakar, eidama namo ir sverdėdama sniege (blaiva, mano batai mane pakelia 10 cm aukščiau) mintyse aprašinėjau susitikimą teismo salėje. Ir dar neseniai buvau pabudusi naktį, kažką dėliojausi galvoj, šnekėjausi su seniai apdulkėjusiais draugais iš raidžių ir pastraipų, kai mane išblaškė paklausiant, ar gerai jaučiuosi. Manau, kad gerai, nes užmigau greitai.
Reiktų tiesiog susiimti ir susirašyti viską, ką sugalvoju, čia surašyti tai, ką kiekvieną vakarą planuoju, iš apmirusio sužadėtinio išsitraukti senus tekstus. Sudaužiau ne tik mylimojo DELL netbook’o ekraną (vėliau pakeičiau), apliejau klaviatūrą, bet galiausiai ir kroviklį sudaužiau. Mojavau laidu virtuvėje, jį kiek atleidau, maitinimo blokelis vožėsi į radiatorių ir šiam skimbtelėjus ėmė dūgzti. Blokelis, ne radiatorius.
Tiesa, nusikirpau plaukus. Ir man jau 24-eri.
paveiksliukas: weheartit.com
Rodyk draugams
labai smagus rašymo būdas, liejasi į vientisą, jau kiek nostalgišką pasakojimą, keista, jog tik dabar aptikau, tačiau ir skubu traukti į mėgstamiausius ;)
Ne į temą prie šio įrašo, bet -
o kuo tau taip patinka Beigbeder?.. (apsidžiaugčiau išsamiu atsakymu :) )
Laukiam daugiau rasliavu ;)))
Labai seniai čia nebuvau, bet dabar atsakysiu. Man patinka Beigbeder, nes jis rašo labai lengvai, bet kartu ir labai ryškiai, smulkiai viską nupasakoja, toks filmas popieriuje.
Ir man patinka jo miesčioniškumas, šiuolaikiškumas, tokia kartais pavargusio, bet turinčio (ar bent turėjusio) daug idealizmo (kitu atveju, nepavargtų) žmogaus problematika.