BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Use your widget sidebars in the admin Design tab to change this little blurb here. Add the text widget to the Blurb Sidebar!

Pamalonink.

2009-06-18 | Aš esu tai

Pačiam mieliausiam pasaulyje rusui. Tiesiog šiaip, nes mylėti ne vien per gimtadienius reikia.

Prisipažinimas pačiam mieliausiam rusui. Tiesiog šiaip, nes ne tik per gimtadienius mylėt reikia.

Ar kartais elgiatės tiesiog draugiškai? Ar mezgat savo bičiuliams šalikus, ar nuperkant jiems knygą, jeigu žinot, kad jos viršelis jūsų draugui pasirodys gražus? Ar kepat jiems sausainių, ar kada kepėt savo draugui citrininių keksiukų su aguonom? Nekepėt? Tai ir nekepkit, nes aš kepiau. Jie buvo keisti ir tada mes pirkom jam tortą su spalvotais mikimauzais.

O ar jūs slapčia tikitės, kad jūsų bičiulis jums parveš Beigbeder parašą iš Prancūzijos, o gal jis jums nupirks bananinį lūpų blizgį arba sumaišys vodkos kokteilį, o gal nieko nesakęs ims jums pinti plaukus. O jūs tik užsimerksit ir pagalvosit, kad reikės dažniau jam pirkti tortų. Su mikimauzais.

Kai aš ką nors darau savo draugams, tai aš nuoširdžiai nieko nesitikiu. Rimtai. Bet altruizmo čia nėra. Man malonu žinoti apie savo bičiulius tai, ko nežinote jūs, man malonu jiems pirkti marcipanų, kuriuos jie godžiai slėps stalčiuose, o ne atvilkti eilinį puodelį (tebūnie su juokingu užrašu, ar papais. Puodelis yra puodelis ir liks puodeliu.), man saldu, kad būtent aš žinau, kad Oskaras Vaildas geriausiai paglostys jų mintis, o Dostojevskis įtraukęs surauks jiems kaktas.

Rodyk draugams


Privalomieji darbai.

2009-06-17 | Aš esu tai

Aš perfekcionistė iki išprotėjimo. Pradedant rytiniu akių tušu ir baigiant vakariniu suknelės rytojui ieškojimu. Aš dažausi tvirtai sučiaupusi lūpas. Žinot, kaip idiotiškai moterys išsižioja, kai dažosi? Aš taip nedarau, aš į tušą žiūriu labai rimtai. O kai vakarais pusiau įžengiu į spintą, tai apsvarstau kiekvieną detalę, jeigu suknelė, mano manymu, nedera (vadinasi, tikrai nedera) prie rankinės užtrauktuko, tai suknelė palauks.

Jūs privalote pagimdyti Lietuvai vaiką. Kas gi pildys ataskaitas, kai jūs pagaliau užsilenksite? Gerbiamasis, nebūkite egoistiškas.

Jūs privalote pagimdyti Lietuvai vaiką. Kas gi pildys ataskaitas, kai jūs pagaliau užsilenksite? Gerbiamasis, nebūkite egoistiškas.

Galiu rašyti iki saulėtekio, iki tol kol iš nosies ims varvėti kraujas, iki tol, kol galvoj ims keistai skimbčioti ir kaklas sustings nepajudinamai. Galiu nesivirti kavos, tik pasiglostyti sau smilkinius ir dar kartą padidinti šriftą. O kai mes kalbam, tai aš visa panyru į tave, ir aš matau, kaip apsipylei tą languotą švarką, aš girdžiu, kaip klaikiai tu dainavai ir jaučiu, koks pavargęs kritai miegot. Ir kai aš dirbu, tai aš galiu nevalgyt, ir galiu verkti, jeigu likimas nusižengia mano planams ir galiu susigalvot sau milijoną bausmių, jeigu žinau, kad vėluoju.

Bet aš nekenčiu to, kas man nieko neduoda. Aš nekenčiu daryti, nes reikia. Nekenčiu todėl, kad tada aš turiu atsisakyti to, kam aš galėčiau atsiduoti visa. Jūs pasakytumėt, kad tiesiog sučiaupčiau lūpas taip pat tvirtai, kaip besidažydama ir sukandus dantis judėčiau priekin? Žinoma, kad taip! Žinoma, kad tereikia atjungti smegenis ir pirmyn!

O žinot ką? Aš gyvensiu ne taip ir ilgai. Aš noriu turėti pilną galvą minčių, noriu mėgautis, noriu parodyt visiems „reikia“ ir „būtina“ vidurinį pirštą. Kokioj jūs matricoj gyvenat? Kodėl jums atrodo, kad reikia kažkaip elgtis ir kažką daryt? Kodėl jūs išvis darot tai, kas paverčia jus surūgusiais, besikeikiančiais arba, estetiškesniu atveju  - ciniškais? Negi jūs manot, kad ateis vyrai prasto kirpimo kostiumais, su idiotiškais akiniais ir nublizgintais batais? Išsives jus į sterilų kambarį ir pakeis jums kokią vieną kitą mikroschemą, kad taptumėt veiksnia ir reikalinga visuomenės dalimi, ar ne? Gal jūs kartais tiesiog spjaukit ir tiek.

Galų gale pasižiūrėt, kaip tau į bambą įlenda mechaninė lerva yra linksmiau nei kreivinti stuburą ofiso kėdėj.

Rodyk draugams


Matot?

2009-06-15 | Aš esu tai, Kasdieniška
Ar pastebėjot? Nebėra bjauriosios raudonos, dabar yra gražioji violetinė. Žinoma, pati niekada nebūčiau sugebėjus pakeisti spalvų (negalėčiau pasakyti, kad esu labai jau nesumani, tiesiog nemėgstu kompiuterinių dalykų lygiai taip pat, kaip nemėgstu fizikos ir man bet koks gilinimasis į tai yra ėjimas prieš gamtą).

Ačiū, Domai!

Žadėtoji raštiška padėka.

Žadėtoji raštiška padėka.

Rodyk draugams


Draugė.

2009-06-15 | Aš esu tai, Kasdieniška

Skaityti Rugės isotrijas labai juokinga, bet šiaip tai aš jaučiu jūsų skausmą. Bent jau dalį jūsų skausmo, nes mano draugė bent jau gėlių neėda.

 

Junonai nepatinka Spiderman.

Junonai nepatinka Spiderman.

Rodyk draugams


Patiko!

2009-06-15 | Kasdieniška

Ką tik supratau, kad čia galima balsuoti už save. Bloge.lt, tu esi narcisistiškas ponaitis.

Rodyk draugams


Rašymo džiaugsmas.

2009-06-15 | Kasdieniška

Blog`inimas man visada atrodė tokia kvaila ir tikrai antraeilė veikla, nes pirmoje vietoje mano išganingieji apsakymai, kuriuos aš rašau kelias valandas per mėnesį, nes man reikia prikaupti įspūdžių, kurių aš tikrai stokoju studijuodama molekulinę biologiją (taip, šita tuščia merga studijuoja kažką tokio, ką jums reikėtų pasigooglint. kodėl? šita tuščia merga pati nežino.) Taigi aš nesu rašytoja, aš tiesiog surašinėtoja, perrašinėtoja ir nusirašinėtoja, galbūt labiau net dailininkė, nes iš savo galvos ir aplinkos tiesiog perkeliu viską ant popierius, t.y. Wordo, nes viskas, ką paauglystėj romantiškai rašiau ant popieriaus (neva rašosi geriau) ir turėjau persispausdinti į PC liko popieriuje (aplanke su futbolininkais, beje).

Baltasis Stumbras iš Tauro bokalo.

Baltasis Stumbras iš Tauro bokalo.

Susigalvoju aš mažai ką, nes man prisigalvoti neįdomu. Man norisi, kad rašant būtų saldu atsiminti viską, kas buvo. Ir jums turėtų būti saldu bandant atsekti, kur baigiasi tiesa ir prasideda Rivendeilas.

Blog`as yra visai linksma, nes čia gali rašyt bet ką ir bet kaip. O vėliau pasiteisint, kad „et… žinau, kad šlamštas, bet gi aš čia rašiau 03:33 (taip, dabar tikrai būtent tiek valandų)“. Bet aš tai nesiteisinsiu, nes neketinu prirašyti absoliutaus šlamšto.

Man patinka, kad blog`as neturi jokios apibrėžtos formos, gali dėliot savo piešinius arba kalbėti apie tai, kad tave smaugia sesija, o Marius su tavim nebenori miegot, arba apie tai, kaip linguodami rugiai nulašina rasą nuo savo šiurkščių akuotų, čia gali keiktis ir pasakot apie šventąją baltąją arba virsti mr. google + wiki = almighty all - knowing almost che kuolis.

Būkit. Stumbrai į Jūsų sveikatą.

Rodyk draugams


Dizainas.

2009-06-15 | Kasdieniška

Aš jau kokį trečią kartą keičiu blog`o išvaizdą. Visi šitie dizainai man yra bjaurūs. Šitas paprastas ir bjaurus, nes pavadinimas parašytas raudonai. Liu Liavime nėra nieko raudono. Liu Liavimai yra violetiniai. Arba rūkiniai, galbūt nerti, gal panašūs į pieno putą ant kavos. Bet ne raudoni. Jūsų galbūt, žinoma, raudoni, bet maniškiai - tikrai ne.

O Blog`e, tikiuosi, kad tu vieną dieną būsi toks gražus, kaip šis vyras.

O Blog`e, tikiuosi, kad tu vieną dieną būsi toks gražus, kaip šis vyras.

Aš tikiuosi, kad kai įkrausiu keletą savo nuotraukų, pabarškinsiu klaviatūra apie tai, kaip aš meiliai kikenu, tai jūs sukursite man gražų dizainą, o aš tada jums viešai padėkosiu. Arba net nufotografuosiu savo dailia ranka suraitytą „ačiū“, o galbūt net ir „dėkoju jums labai, mano mielas drauge.“ - štai kokį ilgą galėčiau parašyti.

O juk tikrai… moteris labai norėdama gali išsipešti viską. Ir jai nereikia nieko daryti, vyras bus laimingas suvokdamas, kad jai reikėjo jo pagalbos (o toji pagalba dažnai nėra tokia jau gyvybiškai svarbi. Dažnai taip tiesiog lengviau.)… Žinote, kekšės yra kvailos. Kekšės nė nėra moterys, nes moteriai nereikia „atidirbti“ už tai, ką ji gauna.

Truputį rimčiau kalbant, tai nepykit už negražią blog`o išvaizdą, nes mudviejų su kompiuteriu santykiai paviršutiniški - aš pirštų galiukais jį paglostau, kartais netyčia brūkšteliu per jį basa pėda, o jis man parodo Placebo klipų ir perduoda laiškų.

Rodyk draugams


Bažnytkaimis.

2009-06-13 | Kasdieniška

Žinote Stenlį Milgramą ir jo 6 žingsnius? Nežinot? Kolegos… Negi jūs dar neturite feisbuko? Anot Stenlio viso pasaulio žmonės vienas nuo kito nutolę per 6 gyvuosius lygmenis, per 6 žmones. Taip, jus ir Johny Deppą skiria tik 6 žmonės, jums tereiktų pakalbėti su 6 žmonėmis ir paskutinysis jus nuvestų prie Johnio. Saldu, ką?

Žinoma, kasdienybėje jus vieni nuo kitų nutolę per vieną pažįstamą ir visi sukatės viename rate, net nenorėdami apdaužoti vieni kitiems šonkaulius ir vis pakišate koją. Aš manau, kad tai nuobodu… Kur romantika, kur paslaptingos moterys, žvelgiančios iš po srybėlių, kur jų skubus kaukšėjimas kreivu senamiesčio grindiniu, kur nepažįstamų vyrų juokas ir jų dideli delnai apgaubę alaus bokalus?..

Nėra čia nieko panašaus.

Kas ji? Ai šita? Jo, mano draugas kažkada su ja miegojo? O tai ana? Čia gi mano buvus klasiokė. Briangioji, koks gražus vaikinas? Tas, nesiskutęs? Aš su juo kažkada dirbau. Jis valgydavo Big Mac`us išsinešimui. Ofise. Aptaškydavo klaviatūrą sūrio gabalais.

Rodyk draugams


Galima jus nustebinti? Tikiuosi, kad ne.

2009-06-13 | Aš esu tai

Gražieji pirštai priklauso man. Ausis nėra mano.

Gražieji pirštai yra mano, o ausis nėra mano.

Kas jums yra ekstravagantiška? Kas jus šiandien stebina? Ar jūs eidami gatve kartais išsižiojat? Kai pamatot tatuiruotą veidą ar basakojį žmogų?

Dali buvo ekscentriškas, nes piešė po stalu? Ne, jis kūrėsi jam patogią ir malonią darbo aplinką. Žinot, man ekscentriškai atrodo A4 formato įrėminta katės nuotrauka ant darbo stalo, bet jeigu tai kažkam teikia džiaugsmo, tai kodėl gi ne? Aš galiu rašyti apie tai, kaip moterys moka glostyti vyrų raktikaulius savo baltom rankom, rankom, kurių pirštų galai nuo šalčio amestistiniai ir klausytis Black Sun Empire. Jums tai atrodo keista? O ar jūs pagalvojote, kad jūsų kolegė galbūt nešioja odinius apatinius? O, nenusukite žvilgsnio, kai pamatysite ją kitakart… galbūt jai patinka, kada ją stebite. O jūsų draugo lūpa velniškai ištinus? Jis sakė, kad jam kamuoliu pataikė į veidą? Galbūt. O gal jo draugė brūkštelėjo skalpeliu per jo lūpą, kai jis tyliai aikčiojo vis sulaikydamas kvėpavimą, o kraujo srovelės vinguriavo per jo krūtinę, trumpam sustodavo tik saulės rezginyje. O ar prisimenate, kaip jūs vis galvojote, koks būtų jausmas užsigesinti cigaretę sau į ranką? Tada užuodėte savo svylančios odos kvapą ir tai jus keistai nuramino. Tada pasakėte, kad nusideginote traukdamas skardą su keksiukais. Taip, jūs juk tikrai kepate keksiukus.

Žinote, aš cigaretes gesinu į peleninę, šiukšliadėžės kraštą arba batu, bet tikrai geriau susivarysiu cigarą sau į alkūnės linkį, nei kepsiu keksiukus.

Inkvizitoriai ilsina savo kruvinus kaulus po žeme, propagandinė politika jums turėtų būti tokia pat svetima, kaip ir ryžių sodinimas. Šiandien nėra nieko ekscentriško ir būti negali, nes nėra jokių nuostatų, kaip reikėtų gyventi, niekas jums nepasakys, kas yra gražu, niekas neišmokys jūsų širdies virpėti klausant Mocarto, niekas negali jūsų priversti apsiverkti stebint saulėlydį ir tikrai nebūti kolekcionuoti kičinių delfinų.

Velniop viską. Pasimėgaukit laisve. Stebėkitės tik trumparegiškumu, stebėkitės privalomais dalykais, draudimais ir suvaržymais.

Rodyk draugams