BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Use your widget sidebars in the admin Design tab to change this little blurb here. Add the text widget to the Blurb Sidebar!

Nešvaistyk savęs.

2009-07-31 | Aš esu tai, Kasdieniška

Sovietų Sąjungos vaikai.

Sovietų Sąjungos vaikai. (Namelyje esu aš. Į namelį bėga Geista.)

Visi žino, kad puikiai atlieku savo darbą, esu kūrybinga, su manim galima eit ir į baletą, ir klausyt drum`n`bass, aš išgeriu daugiau nei jūsų tėvas, žiūriu MTV ir skaitau Aldous Huxley. Ir Gerai gaminu. Ir gražiai rengiuosi. Ir geležiniu veidu einu, kai batai jau nutrynė iki kraujo.

Daugeliui atrodo, kad mano charakteris yra siaubingas. Aš galiu būti labai griežta, perfekcionistė iki išprotėjimo, galiu atrodyti arogantiška, esu absoliuti cinikė. Ir daugelis neragavo mano risotto, nes aš tikrai nesišypsosiu jums, jeigu jūs esate debilas. Ir neplekšnosiu jums per petį, nekalbėsiu su jumis maloniai paaukštintu balseliu, ir nežadėsiu jums paskolinti knygos. Ir man tikrai neįdomius jūsų problemos, man tikrai nusispjaut, kad jūsų brangiausias dulkina mano kaimynę, o jūs nerandate gražių batų.

Tik nepagalvokite, kad esu nevalyva kaimietė, kuri į menkai pažįstamus žmones žiūri žudiko žvilgsniu. Ne, aš palaikau darbinius santykius, esu mandagi, kartais net visai miela, bet familiarumo su bet kuo vistiek nemėgstu.

Būti maloniai visiems man tolygu išdavystei. Tai išdavystė prieš save pačią, nes turėdama tiek nedaug laiko šitoj linksmoj vietoj aš noriu padaryti labai daug ir būtų gėda atiduoti savo, kad ir minutėlę, tiems, kas jos nevertas. Ir tai išdavystė prieš mano draugus, kurie naktį atvažiuoja į visišką skylę, kad kartu parūkyt kaljano, kurie dovanoja žibančius mėlynus marškinėlius ir kviečia nakvoti savo naujame bute, kurie prisimena šampanu sulaistytas kopas ir išsigimusias lėles ant stogų, kurie kartu tranzuoja ir šneka su įkyruoliais vairuotojais, kurie kartu pasiklysta nuobodžiojoj Suomijoj, kurie tikrai vertina visus mūsų buvusius ir būsimus paklydimus. Ir atradimus (kartais).

Išsirinkit vertus savęs, o visi kiti tegul eina velniop.

Rodyk draugams


Reda, ką veiki?

2009-07-29 | Aš esu tai, Kasdieniška

Aš ir mano degu Zizou. <3

Aš ir mano degu Zizou. <3

Šiandien viena iš tų dienų, kurios pastaruoju metu mano gyvenime yra skausmingai retos. Šiandien aš nieko neveikiau. Nieko, kas būtų svarbu XXI amžiuje. Gulėjau vonioj su daug putų, valgiau prancūzišką ragelį, alyvuogių ir išgėriau buteliuką gazuoto vandens, deginausi balkone, vedžiojau šunį, surūkiau vieną cigaretę ir skaičiau „Mechaninę širdį“. Mathias Malzieu ją parašė. Man patinka jis ir jo knyga. Jis groja grupėj Dionysos. Man patinka Dionisas. Jis atrodo kažkaip hobitiškai. Kita vertus, jo žvilgsnis truputį primena Tom Waits girtas akis.

Mathias, aš žinau, kad ten buvo apie Edith Piaf. O man ji niekada nepatiko. Žvilbliukai žavus, jų visad taip gaila, bet gailestis nėra ta emocija, kuri verčia išprotėt ir dūsauti, nudelbti akis ir dažytis lūpas raudonai.

Aš džiaugiuosi dienomis, kai mano galva tokia tuščia, kai aš galiu sėdėti ant šaltų virtuvės grindų ir stebėti, kaip mano šuo laka pieną, kai pasiimu savo mažąjį degu į delnus ir prisidėjusi prie ausies klausausi jo tylaus cypčiojimo, kai mano didžiausia ambicija tampa nusilakuot nagus.

Rodyk draugams


Nuovargis

2009-07-22 | Kasdieniška

Laikais, kai kasdien lakuodavaus nagus aš nepavargdavau. Aš miegodavau po kelias valandas, pusryčiams surūkydavau cigaretę (pirma cigaretė šaltą rytą jums irgi žolės skonio?) , pietums išgerdavau arbatos, o vakarienei parašydavau kelis puslapius Maksui.

Ir vaikščiodavau Užupyje, ten pro bestiklę lango skylę matės mėlyni piešiniai ant sienos, o Play Club aš kalbėjau su Jėzum. Su Agne mes išgerdavom litrą Sobieski Vyšninės tiesiai iš butelio, o ryte mūsų akys buvo plačiai atmerktos. Tada aš šunį vedžiojau su trumpu sijonu ir dažiaus lūpas raudonai.

Negi aš dabar tiek daug dirbu? Negi man tikrai keturios miego valandos staiga ėmė spausti smilkinius? Negi pastarosios žiemos tapo per šaltos sijonams?

Aš fiziškai gyvenu lygiai taip pat padrikai ir idiotiškai, bet dvasiškai nepasikraunu ir tai mane liūdina.

Tikriausiai reikėtų pasielgti funky ir metus viską velniop ištekėt už princo Harry. (ne Potter).

Rodyk draugams


Vieno vakaro istorija.

2009-07-19 | Aš esu tai, Kasdieniška

Pabėgimas iš Puvočių. Kaimo gėlės muzikantams.

Colis su mano violetine suknele. Aš su savo trumpąja languota suknele.

Colis su mano violetine suknele. Aš su savo trumpąja languota suknele.

Vilnius, koncertas ir kiti geri dalykai. Nekrausiu foto čia. Vistiek jos atsidurs facebook`e. Ansčiau ar vėliau. Norim mes to ar ne. ;)

Žinot, kaip prasideda mano afterparty? Šitaip.

Valgau po Freaks on Floor koncerto. Kažkur prie operos. Skanu.

Valgau po Freaks on Floor koncerto. Kažkur prie operos. Skanu.

Važiuojam namo. Stilingai. Aš su akiniais, kuriuos Augustė rado Prahoj (?). Gal. Prisimenat The Hobos dainą Christian I`m gonna be? Mes ją daug kartų dainavom.

Aš ir Geista.

Aš ir Geista.

Grįžom į Puvočius. Paskutinė praktikos naktis tęsėsi laboratorijoj sudarinėjant indentifikuotų grybų ir kerpių sąrašus.

Gūdi naktis Dzūkijoje.

Gūdi naktis Dzūkijoje.

Rodyk draugams


Grįžau. Praktikos įspūdžiai, kaimas, bioetika.

2009-07-19 | Aš esu tai, Kasdieniška

Grįžtu į kompiuterių, mašinų ir apšviestų gatvių pasaulį. Baigėsi pirma praktikos dalis, dabar bus botanikos praktika Vilniuj, bet vistiek busiu daugiau mažiau pasiekiama.

Praktika buvo visai nieko. Iš profesinės pusės, tai ji tikrai nelabai ko verta, nes per daug informacijos per tokį trumpą laiką ir ji nėra normaliai išnagrinėjama, o apie tai, kad molekulinėje biologijoje Anysoptera kaukės neturi jokios reikšmės, tai neverta net pradėt kalbėt.

Sistema yra tokia - žygis, kurio metu prisigaudai kokių nors vabalų ir kurio trukmė svyruoja nuo 2 iki 6 valandų (priklausomai nuo dėstytojo fetišo savo dėstomam dalykui), tada grįžti į baraką, apsikrauni knygom, binokuliariais ir kapstaisi tol kol prisikapstai iki 7 cm ilgio lervos identiteto. Tada ji keliauja į formaliną ir tarnauju mokslui (tiesa sakant, jos ir visi kiti vabzdžiai, šiuo metu sudėti mano kambaryje).

Aš nesu prieš tokį mokymąsį, nes tai tikrai naudinga, tikrai naudinga pažiūrėt, kaip viskas atrodo, kai laikai savo rankose, bet kartu su šituo reikėtų dėstyt bioetiką arba biofilosofiją. Privalomai, nes mūsų augantys mokslininkai pakilę nuo mikroskopo nebemąsto (arba nemąsto visai). Aš suprantu, kad žiurkės skrodimas yra naudingas dalykas ir suprantu, kad į tai reikia žiūrėti iš mokslo pusės, bet tąsyt sausgysles ir žiūrėt, kaip žiurkei kojos trūkčioja, arba prisiminimui nusipjauti uodegą nėra normalu. Nėra normalu į etilacetatą susikraut 6 tos pačios rūšies drugius, kai reikia tik vieno.

Dėl mokslo galima daug ką aukoti, tačiau reikia mokėti suvokti tos aukos kainą.

Kalbant apie žemiškesnius dalykus, tai tris savaites gyventi be interneto, TV, su Merkiu vietoj dušo ir WC kieme - yra pakanakmai lengva.

Šitaip mokslas vyksta. Aš su žaliu megztiniu, išgėriau pusę litro pieno, o ant mano kelių komiksinės entomologijos knyga.

Šitaip mokslas vyksta. Aš su žaliu megztiniu, išgėriau pusę litro pieno, o ant mano kelių komiksinės entomologijos knyga.

Rodyk draugams