BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Use your widget sidebars in the admin Design tab to change this little blurb here. Add the text widget to the Blurb Sidebar!

Moterys. Maksimaliai. Minimaliai.

2010-01-06 | Aplinka, Kasdieniška

Po nelabai produktyvios dienos pradžios ir (tikiuosi) truputį produktyvesnio citologijos egzamino su Geistaute nuėjom į senovinių suknelių parodą Radvilų Rūmuose. Ją Lietuvon atvežė kreivokai besišypsantis ponas, kuris kadais glaustydavos su jaunučiu Juozu Statkevičium.

Aš buvau skaičius, kad idealus moters liemuo anuomet buvo toks, kokį vyras galėdavo apimti pirštais. 30 cm? 40 cm? Šiuo metu šalia nėra jokio vyro, tai negaliu patikslinti. Moterys sunkiai kvėpavo, joms sutrikdavo kraujotaka ir jos uostydavo specialią druską, nuolat mosuodavo vėduoklėmis, negana to ant savęs tampė idiotiškai dideles šukuosenas, skrybeles su negyvais paukščiais, krinolinus, veidus turėjo prisidengti skėčiais… ir alpdavo alpdavo į vyrų glėbius.

Mes valgom maždaug kas dvi dienas ir alpstam alpstam i vyrų glėbius, remiamės i juos, nes mūsų pakulnė per aukšta kreivam grindiniui, nešiojam jų milžiniškus švarkus, nes mūsų suknios pernelyg trumpos, o priklijuotos blakstienos perdėtai ilgos, jomis mes mirksim mirksim ilgesingai žvelgdamos vyrams į akis. Lovose mes turim būti kekšėm, o atsikėlusios atnešti jums kavos ir meiliai glostinėti plaukus, darbe mes šaltos, kaip ledas, o grįžusios namo mielai paverktume jums į petį, nes lauke labai šalta.

Moteris negali būti vidutiniška. Jokioj srity. Niekada negalėjo tokia būti.

nuotrauka: ją man atsiuntė Vytas, pavadino ją tobula. Maksimalūs aukštakulniai, minimali suknelė. Krenta krenta mergaitė. Tikiuos, kad į glėbį nukris.

Noriu tokių batų. Malki, bl?

Rodyk draugams


Naujieji Naujininkuose.

2010-01-03 | Aplinka, Aš esu tai, Kasdieniška

Mes žaidimų nežaidžiam. Mes viską darom rimtai.

Tris paras.

Naujų metų preparty prasidėjo kreivos muzikos vakaru Velniop. Gruodžio 30 d., Mulen Ruzhe. Buvau labai seniai nebuvus panašaus pobūdžio koncerte, taigi atrėmiau pagundą vėl praleisti vakarą Suokalbyje ir nesibaigiančiais Tauro kalno laiptis grįžau į paauglystę. Klausiausi tik Vilkdujos, kurie yra magiški. Jie tokie skirtingi, bet kartu grodami atrodo labai stipriai - Popo pastovus tampymasis po sceną, Gedo ramybė ir užsimerkęs Vytas linguojantis virš sintezatoriaus. Vytas šįkart negrojo, tačiau jo aš tikrai būčiau paklausius. Jis yra Obšrr (galbūt jį dar atsimenate, kaip White Orc) ir jo balsas labai sodrus. Kadais jis plaukais glostė savo sintezatorių, o dabar kartais iškelia kumštį ir juo ritmingai mosuoja.

Po koncerto persikėlėme į Pogo. Ėjom iki Universiteto Vyninės, kuri buvo perpildyta, taigi nuėjom į Pogo, kur mums davė alaus. Duodavo iki pat uždarymo. Išsikvietėm taksi, parvažiavom, nuėjom miegot. Tvarkingai, bet kėliaus aš sunkiai, todėl grįžus namo turėjo skubiai skubiai persirengti šventinę suknelę, pasidažyt, susiėliot daikčiukus ir mintis ir bėgte į traukinį. Atgal į Vilnių, pasitikti tigro.

Pasitikau. Su kaupu.

Naujuosius šventėm merginų ir Manto kompanijoj. Šventėm Naujininkuose ir šis faktas priduoda savotiško šarmo. Plepalai ir tiek juoko, kad aš maniau, jog uždusiu, klausėm idiotiškos muzikos, Mantas buvo primaišęs neįtikėtinai skanios sangrios, bet mudvi su degtine labai gerai sutariam.  Dvylika, bučiniai, palinkėjimai, apsikabinimai, šampanas, o tada kelionė į miestą, į Suokalbį, žinoma. Neprisimenu ką gėriau, bet žinau, kad shotais. Nežinau, kas už juos mokėjo, bet ne aš. Neįsivaizduoju, kiek laiko ten buvom. Agnė su Vytu rūkė pusiau išlipę per langą ir tai atrodė labai gražiai, bet darykit taip blaivia galva. Ar bent truputį blaivesne.

Afterparty prasidėjo ryte su pižamom, neįtikėtinu jovalu namie, užtrauktom užuolaidom, rusišką popsą rėkiančia Vaida, grindis buvome nukloję drabužiais, o Vaida naktį apkaltino Dovilę persivalgymu. Dabar dėliuojuos viską mintyse ir tyliai kikenu. Geriausia buvo jausti, kad diena niekaip nesibaigia, jausti kažkokį beveik šeimyninį bendrumą ir būti visiškai nutolus nuo realybės. Kartosim.

Bet, brangieji, kitą kartą pasivedžiokit mane ir saugokit nuo visų kietų daiktų. Turiu 16 mėlynių. Susiskaičiavau. Vieną turiu net ant čiurnos.

Visiems linkiu lengvo grįžimo į darbus! Tikiuos, kad skaitydami prisiminėt viską tik su daugiau detalių. Šitai skaitot ne jūs vieni ir kai kuriuos epizodus mums tikrai reikia pasilikti sau. Myliu!

nuotraukos: pirmoji nuotrauka yra iš pernai metų užsitęsusios Naujųjų metų šventės, joje aš miegu su Džimiu, antroji fotografuota Beniaus, joje Popo slepiasi nuo Artūro Rožkovo pieštos katės arba nuo stiklinių ir jų turinio, trečiojoje Vytas ir Agnė rūko Suokalbyje.

Rodyk draugams