BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Use your widget sidebars in the admin Design tab to change this little blurb here. Add the text widget to the Blurb Sidebar!

Bronziniai vakarai.

2010-05-20 | Aš esu tai, Kasdieniška

Kiek vakarų aš praleidžiu taip? Ramybėje su sena muzika, kurioj krūvos prisiminimų apie tokius pat vakarus. Tokius vakarus, kai nuo mano šlapių plaukų vanduo srovelėm leidžiasi man per pečius ir nugarą. Kai aš užsidegus tik vieną lempą, kai kambary tvyro prietema ir mano visiškai blyški oda atrodo bronzinė. O šiandien mane sugėlė uodai ir aš įdegiau rankas ir krūtinę. Seniau net pliaže rengdavaus ilgarankovius šifoninius marškinius, užsidėdavau skrybelę ir rūkydavau rūkydavau. Pikta, kad tenka ten būti. Saugodama savo akinančią odą.

O pyktis išsisklaido šitaip greit. Pakakdavo nusišluostyti nuo pėdų smėlį ir nusipirkti bjauriųjų karamelinių riešutų. Arba cukraus vatos. Arba pasisupti atrakcionuose!

Šiandien mano botanikos dėstytojas savo gmail`e buvo užsirašęs Paskalio žodžius:

Visos žmonių bėdos kyla dėl nesugebėjimo tykiai pasėdėti kambaryje vienumoje.
Jis juk protingas žmogus. Paskalis ir mano dėstytojas, vairuojantis juokingai mažą mašiną ir rūkantis pypkę, toks ramus ir žmogiškas, vis bandęs mus išmokyti mąstyti ir privertęs mus daryti beprasmiškiausią mokslinį tiriamąjį darbą - kiek aš pražliumbiau spoksodama į varpenių (lot. Botrychium lunaria) matavimų lapus, o tada į Excel, o tada į meteorologijos puslapius, o tada vėl vartydama matavimus.
O žliumbti visai nereikia. Visai pakaktų vienumos. Bent trumpam.
Nuotrauka: iš draugų asmeninio archyvo, Vyto draugas Lukas.

Rodyk draugams


Eitynės. Palaikau!

2010-05-09 | Aplinka, Kasdieniška

Ilgai mėčiusi idiotiškus argumentus ir keitusi savo sprendimus Lietuva pagaliau leido žmonėms parodyt, kad jie egzistuoja. Visų pirma, tai apgailėtina, kad tokios eitynės yra reikalingos. Ir kad jų reikės dar ne vienų. Gėdinga, kad tauta nesuvokia, kad seksualinė orientacija yra kaip akių spalva - jos nepasirinksi, o seksas yra dviejų žmonių reikalas ir jeigu abiems (ar trims, ar penkiolikai) tai teikia malonumą, tai… džiugu. Kvaila, kad aš viešai pasibučiavus su savo vaikinu nebijau, kad man sulaužys nosį, o jei tą patį padarytų mano draugas su savo vaikinu? Ne, gal geriau tegul nedaro. Kol kas.

Niekas nereikalauja ypatingų teisių, žmonės nori LYGIŲ teisių.

Aš į eitynes žiūriu, kaip į šoko terapiją visuomenei, kuri yra priverčiama atsibusti ir perkratyti savo suvokimą, homoseksualai ar transeksualai, tai nėra kažkoks mistiškas judėjimas iškrypusioje Europe. Tai žmogaus identiteto dalis, žmogaus, kuris yra visai arti jūsų, su kuriuo jūs stovit kartu parduotuvės eilėje, ar sėdite vienam suole, žmogaus, kuris yra jūsų brolis ar teta, jūsų sūnus ar verslo partneris.

Kuris upės krantas atrodo iškrypėliškai, ką? Besišypsanti minia, ramiai nešanti savo vėliavas ir tiesiog norinti laisvai mylėti, spinduliuojanti džiaugsmą ir užtikrintumą, laiminga dėl savo mažytės pergalės prieš rėkiančią krūvą negatyvių idiotų, stumdančių policininkus ir bandančių brautis per tvoras tam, kad galėtų mušti taikius žmones…

nuotrauka: nugooglinta.

Rodyk draugams


Mae govannen. (sindarų: Malonu susitikti)

2010-05-02 | Aš esu tai, Kasdieniška

Atsiprašau už vėlavimą, bet aš užsikrovus darbais, sunkiai sergu viskuo pasaulyje ir skendžiu savo princesiškame jautrumo pasaulėlyje. Man skauda pėdą ir aš turiu trim aštuonis su puse karščio.

Taip, aš esu labai gležna. Man sunku. Aš sunkiai vaikštau jau tris dienas, nes man ištino pėda ir labai skaudėjo, bet jau geriau, ačiū. Manau, kad per kelias dienas pasveiksiu visiškai ir vėl būsiu laiminga ir džiugi. Taip, žiemą buvau apsiverkus, nes buvo šalta. Du kartus. Vytas mano, kad tai juokinga.

Šiandien pasidalinsiu su jumis savo geek`iškais fetišais. Kaip ir visi mokslą mėgstantys žmonės aš esu ne tik nerd`ė, bet ir geek`ė. Aš skaičiau viską, ką parašė J. R. R. Tolkien, aš rimtai svarsčiau tatuiruotis jo inicialus, aš galėčiau tuoj pat subraižyti Elrondo giminės medį, moku citatų iš knygų ir filmų, mokiausi elfų kalbos, sindarų tarmės.

Elfų kalbos yra dvi - kvendų (quenya) ir sindarų (sindarin). Kvendų kalba yra senesnė, Žiedų Valdovo trilogijos laikmečiu naudojama tik oficialiuose dokumentuose, rašytinė kalba. Ji mažiau išplėtota ir mano ausiai labiau kapota, todėl mokiaus sindarų kalbos. Sindarų, arba Pilkųjų Elfų, kalba yra šnekamoji, kiek paprastesnė nei kvendų ir man ji skamba gražiau. J. R. R. Tolkien ją išplėtojo labiau, ne tiek, kad ja būtų galima laisvai kalbėti, tačiau apytikrius sakinius sudaryti tikrai galima.

Aš jums žadėjau surašyti jūsų vardus elfiškai, atsiprašau jeigu pamiršau parašyti kieno nors vardą. Jeigu taip atsitiko arba jeigu norit, kad parašyčiau jūsų vardą, tai duokit žinot.

Namarie (kvendų: Viso gero)!

nuotraukos: iš asmeninio archyvo.

Rodyk draugams