BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Use your widget sidebars in the admin Design tab to change this little blurb here. Add the text widget to the Blurb Sidebar!

Filmai.

2010-06-29 | Kasdieniška

Man taip nuobodu. Aš pirmą kartą po labai ilgo laiko neturiu jokio realaus darbo, kurį degtų padaryt. Žinant tą faktą, kad aš esu deadline mergaitė, tai nieko aš ir nedarysiu šiandien. Žiūriu futbolą, dar šiandien deginaus balkone, skaičiau, vedžiojau šunį ir galbūt nusilakuosiu nagus.

Parsisiunčiau filmą „Chloe“. Treilerį pasižiūrėjau tik dabar, bet nuomonės vis tiek neturiu. Parsisiunčiau šiaip sau. Tiesą sakant, mano filmų skonis yra apgailėtinas. Paskutinis filmas, kurį aš labai norėjau pamatyt ir kuris, mano akim žiūrint, turėjo būti labai geras buvo Lars Von Trier „Antikristas“. Jo treileris ir filmo idėjos, buvo puikios, bet išpildymas idiotiškas. Arba aš visiškai neturiu skonio. Aš manau, kad atkreipti dėmesį seksu, purvu ir smurtu yra labai lengva, todėl nuobodu. Būtent todėl nemėgstu Pedro Almadovaro (nors jo vienintelė knyga ružavu viršeliu yra puiki).

Tęsiasi, nes prieš tai kine žiūrėjau „New Moon“. Knygos yra visai neblogos - jos tokios emocingos ir pilnos meilės, tokio susižavėjimo, kai kitas žmogus tau atrodo geresnis už tave patį bent kokį milijoną kartų, kai tu pradedi abejot savim, kai nesi tikras ar tam tobulam žmogui galėsi duot bent jau kažką. O filme…

girl + boy = love or somethin`

Grįžtu į savo nuobodulio pasaulėlį. Rytoj vakarėlis, o tada Tundron gal. Kas važiuojat?

Rodyk draugams


Aš jaučiu pareigą priminti, kokia aš esu moteris (tikros moterys yra truputį kalės).

2010-06-26 | Aplinka, Kasdieniška

Vakar Vytui pasakojau, kad kai aš pradėjau rašyti blogą (seniau turėjau kitą, rašėm kartu su Juste… prieš 4 - 5 metus), tai buvo madingi pseudointelektualai. Turėjai rašyti taisyklinga kalba, daug tarptautinių žodžių ir literatūrinių įmantrybių, būtinai naudoti daug kultūrinio konteksto, būtinai kur nors paminėta Kafką*. Nes nu Kafka yra Kafka. Jeigu jums neaišku, kodėl būtent Kafka, tai aš nematau reikalo švaistyti savo brangaus laiko ir kalbėti apie Kafką su vidutinybėmis. Buvo privaloma kartas nuo karto komentuojant pamokyti gyventi mažiau Dievo apdovanotus (tai yra visus kitus) rašinėtojus. O šiaip Dievo paliubomu nėra.

Šiandien blogina mergaitės!

Mergaitės lėlės.

Moterys kalės.

Visų pirma, tai meilės nėra. Meilė išvis daxuja užknisa, vyrai irgi. Mane moterų kalių įrašuose visad žavi vyriškasis vaidmuo - kadaise buvo pirmoji meilė Tomas - Domas**, kuris buvo vienintelis, pats svarbiausias ir saldžiausias, dėl jo linko keliai ir skraidė drugeliai, jam vienam mergaitė lėlė vis kepdavo citrininius keksiukus***. Ir jo es em es rytais šviesdavo ryškiau nei saulė. Prieš jį nudelbdavai akis mokykloje, o jis savo tvirta ranka kilstelėdavo tavo smakrą ir žūrėdamas į tave savo nuostabiai mėlynomis akimis nuostabiai šypsodavosi.

Bet jis yra asilas nx. Jis tik žaidė ir sudaužė tau širdį, todėl tu dabar norėtum jam nuraut kiaušus ir šušert juos tai storai (nes tu esi anoreksikė) kurvai su kuria jis dabar tamposi.Tu jį dabar priversi šliaužiot keliais paskui ir bučiuot žemę, kuria tu vaikštai, bet… viskas baigta.

Tomai - Domai, tu neįsivaizduoji, kokią tu man paslaugą padarei. Dabar jau viskas, dabar aš jau niekada neverksiu ir dabar saugokis, vyriškoji gimine. The bitch is there**** . Dabar jau man yra px, dabar aš žaisiu ir meluosiu, gersiu ir rūkysiu. Ir kalbėsiu dviprasmybes, kurios galėtų reikšti seksą. Vyrai yra gražūs, stiprūs, turi gerą humoro jausmą, žaviai pavydūs ir visai zjbs, bet šiaip vis tiek debilai.

Moters kalės gyvenime vyrai turi užimti didžiąją dalį (kad ir kokios beprasmybės jie yra), antra pagal svarbumą dalis yra fešion. Meilė jai yra išsakoma paveiksliukais*****, anoreksija, rūkymu ir aukštakulniais. Drabužiai kartas nuo karto yra svarbu.

Visa kita gali šmėžuoti - tėvai užknisa, mokykla, užknisa, kitos moterys kalės užknisa******.

* Nieko prieš Francą Kafką neturiu. Man jis tikrai patinka. Mokykliniam kurse, matyt, yra „Metamorfozė“. Taip? Aš siūlau perskaityt „Pilį“ - melancholiška ir įtempta vienu metu. Man labai patiko.

** Ironija. Vytai, tu turėtum suprast.

*** Taip, tie citrinininiai keksiukai mane tikrai traumavo. Geistaute ir Rokai, jūs turėtumėt suprast.

**** Visokie angliški yra labai svarbu.

***** Aš tai padariau idealiai - man pavyko suderinti madą, vyrus ir seksą.

****** Jos tuščios, pigios, kekšės ir storos. Nepaisant to, kitų moterų kalių įrašus būtina komentuoti išreiškiant visokeriopą moterišką solidarumą, ypač jei kalba eina apie kiaušų rovimą tomams - domams.

P. S. Aš turėčiau pareikšti savo asmeninę nuomonę? Aš laikausi Vyto pozicijos, kad žmonės, kurie tiek daug dėmesio skiria sau neturėdami absoliučiai nieko yra erzinantys.

Nuotraukos: nugoolintos, atsiųstos draugų ir paimtos iš Eligijaus FB.

Rodyk draugams


Sentimentai.

2010-06-25 | Aš esu tai, Kasdieniška

Gulėdama karštoj vonioj skaičiau Frederic Beigbeder „Romantiškąjį egoistą“. Žinoma, kad jau buvau skaičius. Šiuo metu namie neturiu nieko, ko nebūčiau skaičius. Vėluoju grąžinti knygas jau du mėnesius ir baisai nenoriu vėl susidurti su tuo priekaištingu žvilgsniu, kai man priskaičiuos mažiauneidešimties litų skolą, bet skaityti noriu. Aš labai noriu Soreno Kirkegoro - ne, jokių egzistencialistinių krizių, bet man jis visad atrodė žavus. Jis turėjo savo pretekstų. Dar noriu klasikos, galbūt aš jau užaugau ir imsiu ją kitaip vertinti, nes viską skaičiau būdama paauglė. Tiesą sakant, tikiuos, kad aš vis dar nekenčiu Balzako.

Skaitau Frederic Beigbeder ir suprantu, kad aš jo pasiilgus, jo ir visko, kas man su juo asocijuojasi. Žmonių, kurie man su juo asocijuojasi, vyrų, kurie man panašūs į jį. Nors ne į jį, o į jo kuriamus prototipus - Oktavą Parango ar Oskarą Diufreną.

Kai kurie tvirtina, kad aš vardu Oskaras Diufrenas, kiti mano, kad mano tikras vardas - Frederikas Beigbedė. Kartais pačiam sunku susivokti. Iš tiesų manau, kad Frederikas Beigbedė norėtų būti Oskaru Diufrenu, bet jam neužtenka kietumo. Oskaras Diufrenas - tai blogesnis jis, kitaip kam būtų jį prasimanęs?

Romantiškasis egoistas. Vyras, kuriam atrodo, kad jis tave myli kaip beprotis, nuoširdžiau nebeįmanoma - jis tavęs nuolat nori, bet keistai svyruoja tarp cukraus dulkių barstymo tau ant lūpų ir kiaurai permirkstančių paklodžių. Tarp įsikniaubimo tau į krūtinę, ilgesingų žvilgsnių ir liūdnokų dūsavimų pasakojant tau tai, ko niekam kitam jis nekalbėtų ir atsainoko, pasipūtėliško perbraukimo tau per užpakalį, kai kyli nuo baro.

Meilė tikriausiai nėra tai. Meilė turėtų būti ramus užtikrintumas. Meilė turėtų įnešti jaukaus nuobodulio, lengvų plepalų ir saldaus beprotybės prisiminimo. Beprotybės, kuri buvo atėjus su tuo cukrum ir šlapiom paklodėm.

Būtent todėl mes jos ir atsisakom, ar ne, mano negražusis prancūze ir mano gražusis ne prancūze?

(šypsausi)

Frederic Beigbeder yra vienintelis negražus vyras su kuriuo aš tuoj pat permiegočiau.

(šypsausi)

Nuotrauka: nugooglinta.

Rodyk draugams


Verslo planas: vol. 2. NKK.

2010-06-12 | Aplinka, Aš esu tai, Kasdieniška

Težydi draugystė tarp kūrybininkų ir marketingo (direktoriai, tai tegu eina <insert: the most common russian word>.

Noodlai, koksas ir kekšės visiems!

Jeigu rimtai, tai taikos, draugystės, svaigių vakarų be narkotikų ir sekso ne už pinigus. Linkėjimai ir grįžtu prie darbų, stengsiuos užsukti čia dažniau.

Skype pokalbių su Geistaute lobynai.

Rodyk draugams


Verslo planas: vestuvės.

2010-06-12 | Aplinka, Aš esu tai, Kasdieniška

Pasitinku rytą su puodeliu kavos ir chalatu, manau, kad pietus ir ankstyvą vakarą pasitiksiu lygiai taip pat. Šiandien reikia pabaigti vieną straipsnį, o mano kompiuteris ir diktofonas, kuris gyvena gražiausiame telefone pasaulyje - Sony Ericsson W380i - nenori susitarti, telefonas įskaudintas ir dabar nuolat kraunasi. Neįjungtas į elektros tinklą, žinoma. Jį, matyt, įkrauna pykčio bangos.

Aš neturiu pykčio, visiškai nesu įsikrovus ir neturiu jėgų. Aš turiu daug ramybės (Jauniau, šneku, kaip tu), todėl norėčiau praleisti mėnesį balkone su knyga, vandeniu ir įdegio kremu. Vakarais gaminčiau itališką maistą, kurį užsigerčiau vynu, o kartas nuo karto nueičiau į parodą ar spektaklį, dar rytais gerčiau kavą mieste. Vasaros rytais, nes nėra nieko gražiau, nei bundantis senamiestis.

Su Gesta sakom, kad netekėsim, kol mums nepateiks automobilio ir kitų dovanų. Mes susilažinom, kai mums buvo nedaug metų.

Aš, žinoma, truputį juokauju. Dažniausiai esu darboholikė, kuri eina miegot paryčiais, o į savo dienotvarkės tarpus susirašo susitikimus su draugais. Šiuo metu truputį praradau savo pasišventimą, tačiau esu tikra, kad grįšiu į savo darbo rėžimą ir jaukų namų židinį pakurensiu tik kokį kartą per mėnesį - nusivalydama dulkes ir susidėdama išmėtytus daiktas - vien tam, kad galėčiau komfortabiliau dirbti prie savo pikto kompiuterio.

Koks moters vaidmuo yra jūsų akyse? Moteris yra lygiavertė vyrui - karjeristė, pavargus, visą savaitę pildanti savo banko sąskaitą, o savaitgaliais išsikraunanti su draugais, ar moteris yra švelni, nuo vartotojiško pasaulio nutolusi būtybė, kuri kepa citrininius keksiukus (Rokai, man tavo gimtadienio keksiukai yra trauma visam likusiam gyvenimui, jie nužudė manyje dalį moteriško ego)? Ar moteris yra ta sovietinio laikmečio superhero, kuri gimdo ir augina vaikus, dirba visą darbo dieną, gamina valgyt ir skalbia kojines visiškai pamiršdama save?

Gabaliukas iš mano ir Geistautės skype pokalbių, o nuotrauka: iš asmeninio archyvo. Aš su draugėm, kai mums ėjo stebuklingieji šešioliktieji metai (turbūt).

Rodyk draugams


Sugrįžtuvės.

2010-06-11 | Aš esu tai, Kasdieniška

Mano kambarys atrodo siaubingai, aš vėl grūdu drabužius kumščiu, popierius nuo stalo sušluoju į stalčius ir lakuojuos nagus tarp dulkių. Esu pavargusi. Šiąnakt mažai miegojau, nes reikėjo anksti keltis ir vykti į augalų fiziologijos egzaminą. Vakar naktį taip pat mažai miegojau (šypsausi).

Pasižiūrėjau į veidrodį ir pamačiau, kad aš pasidažius. Keista, kad makiažas po šiandienos dar išsilaikęs. Šiandien ėjau apsipirkti su draugais - nusipirkau maudymuką. Spalvotą, gėlėtą liemenėlę ir juodus apatinius. Nemėgstu kostiumėlių. Reikės nusipirkti naujus burbuliukus bambos auskarams (turiu du auskarus bamboj, gyvenime nesu jautus didesnio skausmo nei veriantis pirmąjį), nes dabartiniai yra mėlyni ir nedera prie maudymuko.

Apsipirkę ir išgėrę kavos važiavom į Vingio parką - gėrėm alų, valgėm alyvuoges, žaidėm frisbį ir kriskrosą. Susimušiau su Linu, tada aplaisčiau jį vandeniu, tada jis mane apipylė.  Buvau šlapia iki apatinių. Persirengiau naująjį maudymuką ir grįžau namo su timpėm ir Geistautės marškiniais.

Linai, tai karas, o aš pralaimėt nemėgstu, tai paprastai laimiu.

Grįžus namo nuėjau maudytis su šuniu. Dabar Junona pervargus miega ant pagalvių, o aš klausau Olialia Pupyčių, valgau karvutės saldainius iš Rygos ir laukiu futbolo.

Aš už prancūzus, kaip ir kasmet. Mano meilė yra Zinedine Zidane, bet kadangi jis nebežaidžia, tai myliu Franck Ribery. Myliu už žaidimą - prancūzai žaidžia tvarkingą, gražų, bet kartu aktyvų ir kartais truputį agresyvesnį futbolą. Nėra nuobodūs, kaip vokiečiai, bet nėra pamaivos ir žliumbikai, kaip pietų europiečiai.

Šitaip aš gyvenu - sesijoje, kuri neįdomi jums ir darbe, apie kurį neįdomu kalbėti man. Žinoma, pasitaiko visokių amoralių priemaišų, bet…

Nuotrauka: dar mokykloje, pavasaris, mėgaujamės saule. Panašiai, kaip šiandien. Aš su Justės skrybėle ir Justė keistoj pozoj.

Rodyk draugams