BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Use your widget sidebars in the admin Design tab to change this little blurb here. Add the text widget to the Blurb Sidebar!

Apie meilę ir kates.

2010-07-30 | Apsakymai, Aš esu tai

Viskas yra labai ironiška.

Dabar vėlyva popietė, paauksuojanti mūsų svetainę, tokia mieguista ir harmoninga. Nuo mažumės dievindavau vėlyvas popietes, tai laikas kai susirangau krėsle ir tiesiog mėgaujuosi nurimusiu laiku. Atrodo, kad prisigėrei blankstančių saulės spindulių ir tau imtų mausti galvą, jeigu tik pasijudintum. Aš jokiu būdu nesijudinu. Net tada kai jis grįžta ir glosto mano smakrą, tik vienu pirštu perbraukia per mano nosį ir lūpas ir leidžia savo delną link krūtinės. Jo ranka kvepia tabaku. Aš nesijudinu, bet imu giliau kvėpuot. Galop prasimerkiu ir matau jį nueinantį. Jis mirkteli man ir nueina. Saulės švytėjimas akimirksniu ima blankti, spinduliai greitai išbėgioja pro langus ir grindų plyšius, palieka mane visai vieną, jau plačiai atmerktom akim.

Tikriausiai aš imu mėgti naktį. Tokią tykią ir šiltą vasaros naktį, kai čirpia žiogai ir tolumoj dusliai gaudžia automobiliai, kai savaitgaliais vėjas kartais atneša girtų šūksnių, kai sutemos viską suminkština, o aš galiu snūduriuoti pasidėjusi galvą ant jo peties. Jis visad miega ant pilvo. Jis miega neramiai, vis garsiai murmteli, o aš prabudusi spoksau jam į veidą bandydama suprasti, ką jis dabar mato savo užsimerkusiomis akimis.

Kai paryčiais aš išvargusi pagaliau užmiegu, jis atsikelia ir išeina. Aš nė nejaučiu, kai jis nustumia mano kūną toliau, kad pats galėtų atsikelti. Ar jis grubiai ir atsainiai stumteli mane, o gal tiesiog nusipurto mane nuo savo nugaros, o galbūt lėtai, sulaikęs kvėpavimą ir įtempęs raumenis pakelia mano suglebusį kūną, tokį trapų jo stipriose rankose ir atsargiai mane paguldęs paglosto man pečius linkėdamas gražių sapnų ir žvalaus ryto. Bet jis išeina. Kaip man išbudėti visą naktį? Kaip man neužmigti ir neleisti jam niekur eiti? Kaip man visu svoriu užsirangyti jam ant nugaros, kad jis nepajėgęs manęs nustumti, vėl užmigtų?..

Ką man padaryti, kad tu nestumtum manęs nuo savo kelių, kai ateina tavo draugas? Ar man kartu prisėsti ir išmintingu tonu su jumis vertinti nenatūralias moteris iš žurnalų, o galbūt aš turėčiau su jumis kalbėti apie futbolą? O galbūt man tik naiviai kikenti šalia, o galbūt man tiesiog dūsauti, kai tu kalbi? Padūsauti tau į ausį, kad lengvas šiurpuliukas perbėgtų tau per pilvą? Ar lyžtelėti tavo kaklą? Ar suimti tavo tabaku kvepiančius pirštus?.. Pasakyk man ką daryti… Pasakyk man, kaip man atsidurti šalia tavęs, kaip atsidurti dar arčiau, kaip man atsidurti tavyje… Ar man telieka susidegint tau po kojom ir viltis, kad tu netyčia kvėptelsi mano pelenų?

O ar tu bent jauti tuos šiurpuliukus, kurie bėgioja per pilvą? Žinok, aš imu dusti, kai tu mane lieti, aš sulaikau kvapą, tavo rankos man primerkia akis, kaip tingus juodaodžių bliuzas, aš gniaužau kumščius ir stengiuosi neprarasti sąmonės, neužsimiršti nė vienai akimirkai, neatsiduoti savo palaimai vien tam, kad vėliau atsiminčiau kiekvieną tavo šiltos odos lopinėlį ant mano kūno, kad vėliau delnais braukyčiau per savo pečius, kuriuos tu glostei, kad pasibučiuočiau savo pirštus, kuriuos lietė tavo lūpos.

Tu man šypsaisi. Ir vis tiek nueini.

Aš tyliai išsmunku ir susirangau ant galinės tavo automobilio sėdynės. Tu jau pradedi važiuoti, kai aš švelniai drėksteliu tau kaklą ir tyliai murmteliu, bet tu supyksti, pradedi rėkti kažką nesuvokiamo, tavo švelnus ir sodrus balsas persimaino ir man ima spengti ausyse, man tvenkiasi ašaros ir aš jau imu virpėti, o tu apgręži automobilį, stumi mane pro dureles ir rėki, kad aš eičiau namo, rodai į duris ir rėki tuo visai ne savo, bjauriu balsu. Aš stumteliu duris ir susirangiusi ant sofos ryju ašaras, klausausi savo išprotėjusios širdies.

Man tai atrodo taip kvaila, juk jeigu aš gulėsiu čia ir ašarom laistysiu pagalves nieko, ničnieko nepasikeis, o aš tave priversiu glostyti mano delnus savo pirštų galiukais ir tu bučiuosi mano plaukus, kuždėdamas man elfiškai, aš nubėgsiu paskui tave, net jeigu man teks bėgti paskui tavo važiuojantį automobilį, aš nubėgsiu tam, kad tu suprastum, jog niekieno kito ranka nėra tokia šilta po tavo marškiniais kaip mano ir niekas kitas tau neįdės trijų su puse šaukštelių cukraus į arbatą, ir nėra tokio žmogaus, kuriam taip gyvybiškai svarbu įsikniaubti į tavo krūtinę, ir..

- Sveikas.

- Labas.

- Ko tu kažkoks keistas? Neišsimiegojai?

- Ne, normaliai viskas. Nu kažkaip durnai… Katę mano partrenkė.

- Rimtai? Kaip čia?

- Nu vakar kažkaip ji dingo, tada ėjau kai vakare parūkyt nusipirkt, tai radau prie kelio.

- Bjauru.

- Nu jo, bjauru, bet ir katė durna buvo. Šiaip niekad iš namų neeidavo, o tada ryte į mašiną mano lipo ir va vakare pabėgo, ir…

- Man atrodo, kad mano kaime dabar yra mažų kačiukų. Nori gal?

- Aha, gal ir nieko būtų. Gražūs tie maži kačiukai tokie.

Rodyk draugams


Žvirbliukas. Paukščio gelbėjimo ABC.

2010-07-27 | Aš esu tai, Kasdieniška

Šiandien, po smarkios lūties vedžiojau šunį ir žolėj pamačiau žvirbliuką. Jis šokčiojo ir matės, kad nėra labai jau mažas, nors spėjau pamatyt kiek geltoną snapą - vadinas, nėra ir visiškai suaugęs. Jeigu atsidursite panašioje situacijoje, tai palaukite, nejudinkite sveiko ir paaugusio paukščio, pasižvalgykite lizdo ir įkelkite jį ten. Jeigu nerandate lizdo, o paukščiui gali grėsti pavojus, tai užkelkit ant aukštesnės šakos, kad nepasiektų katės ir nueikite. Po kurio laiko grįžkite, jeigu paukštis tebėra ten pat, o šalia nėra jo potencialių tėvų - neškitės namo arba palikite mirti (aš nepriekaištauju - natūrali atranka. Viskas teisinga, matyt).

Paimkite paukštį dviem delnais, nespauskite, bet laikykite gan tvirtai, įrėminkite jo galvą savo pirštuose, pasistenkite, kad sparnai, būtų prigludę prie kūno. Parsinešę paukštį namo apžiūrėkite, išskleiskite sparnus, atsargiai pirštais apžiūrėkite, jeigu jaučiate, kad yra lūžis, tai sparną tvirtinkite prie kūno - apriškite tvarsčiu natūralioj pozicijoj, sparnas turi būti tvirtai prigludęs. Jeigu lūžis atviras (yra žaizda, matosi kaulai), tai dezinfekuokite vandenilio peroksidu ir tada tvirtinkite. Jeigu baisu patiems ir jei neturite patirties, tai geriau nuneškite veterinarui. Lūžus sparnui nereikia jo bandyti kažkaip atstatyti - paukščių sparnai tuščiaviduriai ir po lūžio bet kokiu atveju beveik nėra šansų, kad sugis gerai ir paukštelis skraidys. Įsigijote draugą ilgam. Paukštis įtvirtintu sparnu sunkiai laikys ligsvarą, kris ant nugaros ir atrodys tikrai apgailėtinai. Kuomet turėjau kuosą, kuriai atviru lūžiu buvo lūžęs sparnas, tai veterinaras patarė ją kelias dienas laikyt tamsioj dėžėj, kad manytų jog naktis, nejudėtų ir truputį sustiprėtų.

Jeigu jūsų paukštis suaugęs, tai nieko ypatingo jam nereikia - les ir gers pats. Sveikam paukščiui gali tereikėti atšilti ir palesti, o jeigu paukštis sužalotas, tai turėtų gan greitai priprasti prie jūsų ir įsilieti į šeimą.

Jeigu radote jauniklį, tai atminkite, kad jam labai svarbu šiluma ir pastovus maitinimas. Kuo mažesnis gyvūnas, tuo greitesnė jo medžiagų apykaita - tuo dažniau jį reikia šerti. Žvirbliuką reikėtų maitinti bent jau kas porą valandų. Daugumą jauniklių tinkama maitinti kačiukų arba šuniukų konservais (papildomai pertrintais), o taip pat sausu maistu išmirkytu vandenyje, trintais sliekais, kūdikiams skirtomis tyrėmis su mėsa, virtu kiaušinio tryniu, specialiais paukščių jauniklių mišiniais, žinoma, tačiau abejoju, kad Lietuvoje tokių esama. Negirdykite jauniklio, nes vandens gali patekti į plaučius ir nuskandinsite savo naująjį draugą. Parodykite jaunikliui, kad švirkštas ar pipetė yra jo naujasis maitintojas, laikydami paukštį delne atsargiai pražiodykite. Pabandykite spustelėti snapą dešinėje pusėje ir atsargiai pradėkite maitinti. Paukštis turėtų greitai susivokti ir žiotis pats. Sveikinu, dabar žaisite mamą kas porą valandų.

Man pasisekė, mano naujasis vaikas pasirodė labai gyvybingas - nors parneštas atrodė apgailėtinai, bet buvo visiškai sveikas - tik šlapias, sušalęs ir išsigandęs. Palesintas, pagirdytas ir atšildytas jis sėkmingai porą kartų perskrido kambarį, todėl nunešiau jį ten, kur radau. Jis nuskrido ant šakos, ėmė cypčiot ir po maždaug dešimties minučių prisistatė jo tėvai. Aš prasikeikiau naršydama internete elementarių dalykų, todėl tikiuosi, kad jums padėjau surašius viską čia.

Palinkėkit jam sėkmės!

Naudingos nuorodos: kaip užauginti žvirbliuką?; kaip užauginti varnėną?; kaip užauginti laukinį paukštį?.

Nuotraukos: iš asmeninio archyvo - pirmoje kuosa su sulaužytu sparnu, kuri dabar sėkmingai gyvena vienos merginos namuose, o visose kitose - šiandienos draugelis žvirblis, kuris šiuo metu turėtų būti su savo šeima. Vaikystėj dar gelbėjau kregždžiukus, kuriuos visus suėdė mano katinas ir varnėnus, kurių dalis sėkmingai išgyveno, ir balandį, kuris buvo pernelyg sužalotas ir veterinaras jį užmigdė, ir nuostabią meletą, kuri išgyveno labiausiai pradinės mokyklos biologų būrelio vadovės dėka.

Rodyk draugams


Kvepia braškėm.

2010-07-10 | Kasdieniška

Išsiviriau braškių uogienės, nes nemėgstu šviežių braškių. Nebent su pienu. Kita vertus, uogienę irgi kraunu į pieną. Ir geriu iš taurės, nes taip smagiau, bet linksmiausia dalis ta, kad dabar namai kvepia braškėm ir degintu cukrum. Deginto cukraus saldainiai yra pats geriausias dalykas, kurį galima rasti Bažnyčioje.

Paskaičiau (kiek tai įmanoma) lietuvišką L`officiel. Negaliu patikėt, kad tas daiktas kainuoja beveik dešimt litų. Aš jį atsinešiau iš darbo kadų kadais seniai ir buvau tik prabėgom pervertus. Reklaminis lankstinukas ant gero popieriaus. Mėgstu madą ir myliu skudurus, bet jeigu jau jie žurnale, tai norėtųs gražesnio pateikimo.

„Visiškas idiotas“ yra juokinga knyga. Ir tas vyrukas visai nėra idiotas. Gal kiek nevykęs ir užsisklendęs, bet visai smagus. Bent jau man patiktų vyras, kurio namuose po sofa yra priklijuota žolės, o iš tv - parduotuvės jis užsisako radijo bangom valdovą sraigtasparnį. Ir turi draugą, kuris savo svoriu laužo kėdes.

nuotrauka: iš asmeninio archyvo.

Rodyk draugams


Vienuma - ramuma.

2010-07-08 | Aplinka, Aš esu tai, Kasdieniška

Klausau Oasis, kurie man visą gyvenimą primins Audrių kartu su Žygimantės Vakarės rekomenduotu lietum.

Oh em džy, kokia depresija wannabe. - galite pagalvoti jūs.

Jokios depresijos, tiesiog ramybė. Man keista, kad žmonės bijo ramybės, bijo pasilikt namie vieni, skanuoja savo mobiljako telefonų knygą įvertindami kiekvieną numerį…

„...išsitraukiu iš kelnių kišenės savo mobą ir pereinu adresų knygą. Tai reikalinga procedūra, jeigu tau niekas nebeskambina. ADAC, Air Berlin, Aleksandras, Berndas V. …“ - Tommy Jaud „Visiškas idiotas“

Ir taip, tikriausiai tik visiški idiotai gali bijot pasilikt su savim. Man su savim gan linksma. Skaitau, klausaus muzikos, šypsaus ir eidama užsiplikyt arbatos pašoku prieš veidrodį su timpėm ir vyriška telniaška, kurią man nupirko mama. Man patinka vyriški drabužiai ir šiaip tas daiktas atrodo visai stiliovai. Matos beveik visas mano ružavas liemenukas (mama nupirko; kartu su ružavais apatiniais ant kurių yra deimantų).

Šiuo metu skaitau knygą „Visiškas idiotas“. Jeigu neklystu, tai draugės sesuo ją pirko savo vaikinui. Jos galiniame viršelyje (o reikia sakyti užpakaliniame ar galiniame viršelyje? Ar reikia sakyti knygos nugarėlėje? Ar dar kaip?) yra parašyta:

Ne visi vyrai yra idiotai. Kai kurie yra visiški idiotai.

Kaip reaguotų visokie mano vaikinai, jeigu jiems padovanočiau šitą knygą? Didžioji dalis turbūt pagalvotų, kad aš juos laikau idiotais ir būtų teisūs. Kiti pamanytų, kad, mano akim žiūrint, idiotai yra visi aplinkui ir būtų teisūs. Man patinka vyrai, kurie pasitiki savim, nes tada jais pasitikiu aš, man patinka vyrai, kurie myli save, nes tik tokie žmonės mokės mylėt mane ir man patinka vyrai, kurie turi kartais gal ir perdėtą ego, nes tik jie sugeba mane pastatyt į vietą, o to kartais irgi reikia.

Knyga man irgi patinka, nors aš nemėgstu svetimybių, trumpinių ir keiksmažodžių tekste, bet galbūt vokiškai visa tai skamba kitaip. Dar labiau man patinka vieta, kur aš pirkau knygą - knygų autobuse. Važiuodama pietauti jį pastebėjau, o grįždama iškart užėjau. Tai yra autobusas, kuriame „Vaga“ išparduoda savo senas knygas mažomis kainomis (nuo kelių litų iki kokių 20 Lt). Ten galima ir mainyti savo atsineštas knygas - aš to nedariau, nes man būtų gaila skirtis su savo knygom. Aš jas mėgstu skolint, o kartais įbrukt draugams, kartais jos nusėda bičiulių namuose ir labai netikėtai grįžta kartu su dingusiom draugystėm, kartais aš jas padovanoju prirašiusi komentarų priešlapiuose, o man vaikystėje senelio lūpom deklamuojamas Aleksandras Blokas yra aukso vertės, kaip ir močiutės man garsiai skaitytas Ivanas Turgenevas.

Galbūt po kelių valandų man nusibos vienatvė ir norėsiu žmonių su kuriais galėčiau pasidalinti savo „Visišku idiotu“, Bloku ar Turgenevu, o galbūt Pasternaku, yra tikimybė, kad net Visockiu arba dar kartą Bukovskiu arba banginiais, kurie pavadinti right whales (angl. teisingi/ tinkami banginiai), nes jie buvo tinkami medžioklei - turėjo didelį riebalinio audinio sluoksnį, lėtai plaukiojo ir mirę plūduriuodavo. Kreiva juos taip vadint, ar ne? Kreiva ir tai, kad jie gali vėl pradėt nykt, nes dėl žmogaus veiklos vandenynas triukšmingas ir jie negali susikalbėt. Kreiva, kad triukšminga net po vandeniu. Kreiva, kad aš klausaus lietaus per kompiuterį.

nuotraukos: pirmojoje mano draugas Darius, kuriam patinka moterys, nors nuotraukoje atrodo visai kitaip; o antroji nugooglinta, joje yra knygų autobusas.

Rodyk draugams


Bloglovin`

2010-07-08 | Aš esu tai

<a href=”http://www.bloglovin.com/blog/1506857/liu-liuoti?claim=32mvmqrbhum”>Follow my blog with

Matot? Prisijungiau prie Bloglovin`. Reikėjo patalpinti tą kodą į įrašą, todėl jis čia ir yra. Aš esu tikra, kad jo neturėtų matytis, o galbūt jį reikėjo talpinti kur nors kitur, bet mano kompiuterinio raštingumo žinios yra maždaug mano filmų skonio prastumo lygio. Aš verkiau žiūrėdama „Definitely, Maybe“.

Manau, kad laikas parašyti kokį įrašą, kad kuo greičiau nustumti šį gėdingą kodą į archyvą.

Rodyk draugams


Seksas.

2010-07-06 | Aplinka, Kasdieniška

Galėsit sakyt, kad aš nusipiginu kalbėdama tokiom temom, galit manyt, kad aš kalu populiarumą ir jaučiu mažučius orgazmus atsivertus Google Analytics, galėsit man parašyti laiškų ryšium su tuo, bet rimtai… kiek laisvai yra normalu kalbėti apie seksą?

Vakar su Aušrine gėrėm alų ne taip jau toli nuo Vokiečių gatvės ir kalbėjom apie šeimą, gyvenimą, vyrus ir seksą. Kodėl kalbėt apie seksą yra tabu? Sovietų Sąjungoj sekso nebuvo, o mes dabar jau gyvenam Lietuvoj. Kurioje nėra aukso vidurio. Girdi, o ypač skaitai internete, perdėm atvirus, rėkiančius ir detalizuotus mergaičių plepalus ir vyriškas pagyras arba vaikiškus kikenimus puse lūpų. Visur turėtų būti kultūra, man nėra normalu nenorom klausytis svaičiojimų apie nesibaigančius one night stand`us klubo tualetuose, kur dažantis lūpytes ar pudruojantis nosytę privalu pasakoti savo nuklydimus su tomais - domais. Lygiai taip pat nėra normalu matyt kreivus žvilgsnius, kai ramiai kalbiesi ta tema su Ieva Užupio kavinėj prie bokalo alaus.

Ką jūs manot? Ar tai rimtai yra toji privačioji tema? Ar jos privatumas yra postsovietizmas?

Rodyk draugams