BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Use your widget sidebars in the admin Design tab to change this little blurb here. Add the text widget to the Blurb Sidebar!

VU GMF pirmakursių stovykla.

2010-08-26 | Aplinka, Aš esu tai, Kasdieniška

Esu peršalus, viešiu tėvų namuose ir trinuosi aplink su treningais ir per dideliais markškinėliais. Labai noriu sulčių, todėl manau, kad persirengsiu ir nueisiu parduotuvėn.

Peršalau VU GMF pirmakursių stovykloje, kuri tris dienas vyko prie Pailgio ežero tarp Nemenčinės ir Pabradės. Oras buvo visai gražus, tradiciškai smarkiai nulijo, o visą likusį laiką švietė saulė, tačiau vakarai jau šalti, o man visad sunkiai sekasi praktiškai susidėti kuprinę, bet aš turėjau kaspiną plaukams, kurio nepanaudojau. Šiemetiniai pirmakursiai labai ramūs ir atrodė keistai, ypač po pernykščių nuolat girtų ir rusiškai siūlančių eiti šen bei ten timpėmis apsitempusių vyrų. Antra vertus, viskas vyko planuotai ir tvarkingai, be jokių pykčių, o tai, manau, kad į naudą mums kaip komandai, net jeigu ši ramybė ir nebuvo vien mūsų nuopelnas. Tikiuos šiųmetinius pirmakursius susitikti atstovybėj ir produktyviai kartu dirbti.

Mylimiausias pirmakursis Artūras.

Mylimiausias pirmakursis Artūras.

Taip pat tikiuosi, kad per studijų metus pirmakursiai susipažins su ALUM ir jo mergina LEIKA.

Atmetus peršalimą, mirtinai suterliotus mėgstamus džinsus ir močiutės itin, švelniai tariant, chujovai iškeptas voveraites, kurias rinkom su merginom (jų dar daug liko namie Vilniuj, ramiai, jeigu skaitot), tai stovykla buvo visai gera, bet tikiuos, kad kitais metais grįšim į GMF tradicijas, nes mes juk esam tas rėkiantis, alum besilaistantis ir už absoliučią laisvę pasisakantis fakultetas.

Mylimiausia prodekanė su mylimiausia pirmininke.

Mylimiausia prodekanė su mylimiausia pirmininke.

Nes tik mūsų veteranai sugeba sliūkinti nešdami šakas ir aspimesdami krūmu, o pakeliui sulaužyti čiaupą ir išdaužti langą, ir tik mūsų stovykloje neaiškiom aplinkybėm gali sprogti sodo nykštukas, o labai seksualios pirmakursės miega su šilkiniais naktiniais.

Mylimiausia Geistautė su mano mylimiausiu megztiniu ir savo mylimiausiais genetikais.

Mylimiausia Geistautė su mano mylimiausiu megztiniu ir savo mylimiausiais genetikais.

Pirmakursiai, dar kartosim ir daug trankiau.

Kolegos, jums ačiū.

H&M vyrai, jūsų labai ilgėjaus.

nuotraukos: Justinos iš centrinio biuro, kuri gerai grybauja.

Rodyk draugams


2010-08-10 | Aš esu tai, Kasdieniška

Galvoj visko tiek daug, girdžiu, kad kieme čirpia skėriai. Girdžiu, kad kompiuteris dirba labai garsiai, o po mano langais kažkas parkuoja mašiną. Matyt, moteris, nes labai jau ilgai parkuoja. O dar aš girdžiu daug visko savo galvoj.

Visokios meilės ir švelnumo, visokių beprotiškų naktų ir vyrų, moterų, draugų, o šalia mano kojų palaimingai miega šuo. Man aritmija. Ir net nėra to, kas man uždėjęs ranką ant krūtinės ją konstatuotų. Konstatuotų ir išvadintų mane idiote. Lieptų valgyt. Galiausiai atlaidžiai priglaustų prie savo tolygiai plakančios širdies.

O dabar. Giliai įkvepiu iškvepiu, įkvepiu iškvepiu, įkvepiu… Surašinėju savo meilę. Besidaužančia širdim.

Labai pavargau nuolat būti laiminga.

Nuotrauka: iš asmeninio archyvo. Man 16 metų ir viskas labai lengva.

Rodyk draugams


Mūzos?

2010-08-03 | Apsakymai, Aš esu tai

Prieš kelis metus, kai naktį keldavausi tam, kad užsirašyčiau kažką genialaus, o su savim visur tampiaus sąsiuvinį prirašytą smulkiu raštu ir kai miegoti eidavau gal tik penktą ryto su šypsena veide, negalėdama sulaukti ateinančios nakties, kad galėčiau vėl glaustytis su klaviatūra… Prieš tuos kelis metus mūzos ir įkvėpimai man atrodė idiotiškai. Pasiteisinimas diletantiškumui, pilkumui, tingumui… ar talento stokai.

Dabar visi lapeliai su smulkiais užrašais ir pastabom sudėti į arbatos dėžutę, guli ten su labai brangių koncertų bilietais, festivalių apyrankėm ir saldalmedžio rutuliuku. Tas sąsiuvinis mėtosi stalčiuj. Vis ketinu suvesti viską į kompiuterį, bet tada man norisi paredaguoti tuos tekstus, o tai baigiasi buku spoksojimu į ekraną, o vėliau skaitinėjimais… Žiūriu į savo pačios kūrybą, prisimenu viską, kas buvo, prisimenu tikrus vardus ir tikrus veidus, tikras nugaras, kurias braižo mano nagai ir galvoju, kad negi čia mano pačios rašyta. Juk gražu. Norėtųsi dar.

Labai norėtųsi.

Šiaip tai aš sau vis randu pasiteisinimų, nes aš juk tokia pavargus, tokia išsisėmus, nes išsimėtė tie, kurie mane įkvepia, nes aš pernelyg laiminga, nes šiuo metu esu labai žemiška, nes…

Nes mūzos tikrai kažkur išėjo.

Arba aš tikrai neturiu talento.

Dar neturiu nuotraukos į temą, tai įdėsiu Suomijos ežerus.

nuotrauka: iš asmeninio archyvo.

Rodyk draugams


Tingus savaitgalis. Kas būtų, jeigu būtumėt su manim lovoj.

2010-08-01 | Aš esu tai, Kasdieniška

Taip jau susiklostė, kad šį savaitgalį praleidau namuose be vakarėlių ir krūvos žmonių. Su vynu vakare ir Michailu Bulgakovu dieną. Ir su Francu Kafka. Lovoj.

Kafka yra Kafka. Man jis visad patiko ir niekuo nestebina, bet Bulgakovas yra mano naujoji meilė. Aš iškuičiau visus namus ieškodama „Šuns širdies“ originalo kalba, bet neradau. Esu tikra, kad ji namuose buvo, nes ją man skaitė senelis. Vaikystėj. Tikrai skaitė rusiškai. Aš nieko nesupratau. Nesupratau Bulgakovo ir šachmatų. Būtent todėl senelis man daugiau niekada Bulgakovo neskaitė ir neberekomendavo, matyt, pats jį mėgo gal tik vidutiniškai. Dostojevskį jis man grūdo visą laiką kol buvo gyvas. Taip jo ir nepamėgau. Jo ir Balzako. O šachamatai… man beviltiškai nesisekė, nes mane ėmė jais mokyti žaisti, kai buvau dar visai maža. Tikrai per maža, o kai paaugus prašiau senelio, kad išmokytų, tai jis vis atidėliojo. Matyt, aš jį tais laikais nuvyliau tiek, kad jis iki gyvenimo galo manė, kad šachmatai ne man. Taip ir neišmokau žaist.

Šiandien prabėgau 5 km ir jaučiuosi nuostabiai, nes buvau labai ilgai nesportavus. Manau, kad laikas lįsti iš lovos ir ten palikti savo literatūrinius vyrus iki kitų kartų.

(šypsausi)

nuotrauka: iš asmeninio archyvo. Kai kartas nuo karto nusifotografuoji vien tam, kad būtų ką įdėti į blogą… Tai jau kreiva. Ar ne?

Rodyk draugams