BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Use your widget sidebars in the admin Design tab to change this little blurb here. Add the text widget to the Blurb Sidebar!

Asmeninės nuodėmės.

2011-01-26 | Aplinka, Aš esu tai, Kasdieniška

Tikriausiai nerašiau, kad nusipirkau ir klaikai kankinuosi su Jack Kerouac „Kelyje. Originalus ritinys“. Ritinys, nes J. Kerouac šitą knygą parašė ant 36 metrų popieriaus ritinio. Labai greitai, be skyrybos ženklų, vien gerdamas kavą… per tris savaites. Knyga turi ~450 puslapių. Puslapių apie absoliutų nieką, kaip bičas tranzuoja arba šiaip važiuoja mašina, nusikabina kokią paną, išgeria alaus. Viskas neva labai laisva ir nauja. Žinoma, anuomet gal tai ir buvo laisva ir nauja, o galbūt originalo kalba šitai turėtų kitokį skonį, bet dabar man didžiausią įspūdį daro tai, kokią vertę tada turėjo pinigai. Už porą dolerių buvo galima siaubingai prisigert ir išsimiegot pakelės viešbutėly ir ryte dar pavalgyt. Fantastika.

Sakytumėt, kad galėčiau mesti lauk tą knygą ir imti, kokią naują, bet aš negaliu taip. Kalbėjau su Geistaute, tai ji irgi negali. Tai viena iš mano asmeninių nuodėmių.

Aš taip pat visad graužiuosi, jeigu anksti grįžtu iš vakarėlio, arba jei vakarėlis būna nenusisekęs - tuomet ryte trigubai stipriau skauda galvą, o piniginė atrodo septynis kartus tuštesnė ir susirandu dar daugiau darbų, kuriuos labai reikėjo padaryti.

Dažnai persivalgau, o po to susiimu ir nevalgau, bet nuolat galvoju, kad valgyti nereikėjo, periodiškai mintyse pradedu sportuot, vartoti 500 kcal per dieną, nevalgyti greitmaisčio… nuo pirmadienio.

Mudvi su Agne visad sakom, kad nuodėmė susidėti su vaikinais, kurie jaunesni nei 23ejų, nes tai kritinė riba, kurios metu dauguma berniukų tampa truputį žmonėm.

Labai blogai yra tingėti ir švaistyti laiką beprasmybėms - kvailiems žmonėms, nereikalingiems barniams, televizoriui arba trigonometrijai.

Labai didelė nuodėmė bukumas. Pati stengiuosi nesielgti bukai, stengiuosi būti maksimaliai lanksti, įsiklausyti į tai, ką kalba kiti žmonės ir bandyti ieškoti kompromiso. Būtent todėl nemėgstu bukų žmonių - idiotų, kurie nėra gudresni už penktoką ir negali atlikti elementariausių užduočių, dar tų, kurie taip nepasitiki savim, kad yra priversti nuolat meluoti ir kurti istorijas, kad bent jau apsimetų esantys kažkuo, nemėgstu savim nepasitikinčių bailių, kurie puola į isteriją susidūrę su jiems svetima nuomone… žinoma, kad didžiausia nuodėmė, visų nuodėmių nuodėmė yra kreipti dėmesį į tokius žmones.

Taip, blogiausia, ką galima padaryti, tai sugerti negatyvias emocijas, palikti savo paties gyvenimą sau už nugaros ir kapstytis po aplinkinį purvą. Aš stengiuosi gyventi savo stebuklų pasaulėlyje ir atsiriboti nuo to, kas man nepatinka. Nesupraskit klaidingai, savo problemas aš tikrai sprendžiu, draugams ir šeimai būtinai padedu, tačiau stengiuosi nekreipti dėmesio į tai, kas mano dėmesio neverta.

nuotrauka: fotografavo kolegė Vaiva, pkeliui į GaDi 2010, vėlavom dirbt, nes rei kė jo, buvo tiegiog bū ti na sustot.

Rodyk draugams


Nr. 7

2011-01-21 | Aplinka

Norėčiau pradėti nuo to, kad lakuojuosi nagus. Ir spausdinu klaikiai lėtai, nes mane ištinka isterija, jeigu sugadintą nagą tenka perlakuoti. Tikiuosi, kad technologijos artimiausiu metu pažengs tiek, kad būtų galima nusilakuoti nagą sodria spalva vienu sluoksniu. Aš lakuojuos jau trečią juodo blizgančio lako sluoksnį.

Prieš lakuodamasi nagus varčiau tinklaraščius norėdama išrinkti paskutinį žmogų, kuriam perduosiu savo apdovanojimą ir užėjau čia. Visų pirma, tai tiesiog privalu pasirinkti vyrą, kuris rašo asmeninį tinklaraštį. Reta! O ir šiaip, pirmą kartą po labai ilgo laiko perskaičiau visus įrašus (taip, jų nedaug, bet žinant mano nesugebėjimą susikaupti tokiems dalykams ir absoliutų nelojalumą nepažįstamiems žmonėms… čia didelės meilės išraiška). Tinklaraštį rašo vaikinas, kažkur buvau užtikus, kad jam 20 metų ir tai priverčia suabejoti rašliavos realumu, bet sukurtas fantastiškai žavus tipažas. Vaikinas, kuris truputį nusivylė meile ir ta proga dulkina daug merginų, labai savim pasitiki, gyvena sau laisvai ir linksmai, spontaniškai važinėja naktim prie jūros. Žinoma, kad jis patinka vyrams, nes visad įdomu paklausyt apie svetimas lovas (ypač tas, kurios juda dažniau nei jų pačių) ir, žinoma, kad jis patinka moterims, nes jos turi fetišą blogiems berniukams. Ir mergina skaitydama mano, kad ji bus ta vienintelė, kuriai pavyks paglostyti jam galvą taip, kad jis tupės jai prie kojų kaip koks gražus ir išdidus, bet visiškai ištikimas greihundas ir į lovą neš turkish delight.

Jums, žinoma, įdomi mano pozicija? Aš, manau, kad net jeigu šis tinklaraštis fiktyvus (tiesą sakant, manau, kad fiktyvus, bent jau didžioji dalis, bet nežaisiu savo mėgstamo analizės ir motyvų žaidimo viešai), tai jo sukurtas vyras yra smagus - toks lengvabūdiškas, mėgaujasi gyvenimu, bet turi ir truputį košės galvoj, truputį analizuoja save ir aplinką, kartais susimąsto, o kartais vėl puola į naktį ir daužo stalus baruose.

Dar smagiau tai, kad jį tokiu pavertė moterys. Ir išgydyt nuo to jį gali tik moteris.

nuotrauka: iš dabar vykstančios vyrų mados savaitės. Trussardi finalas. Fotografuota: jak & jil.

Rodyk draugams


Apdovanojimai!

2011-01-19 | Aplinka, Aš esu tai

Dabar jau pastebiu, kad visi užsiėmę meilės dalybom, bet nemačiau blogosferoje vykstančių apdovanojimų, kol manęs pačios nenominavo derva. Pasikapsčius atradau, kad mane dar nominavo Ieva. Nors paprastai tokiose akcijose atrakcijose aš nedalyvauju, tačiau padarysiu išimtį vien todėl, kad buvo tikrai labai netikėta, o tokias staigmenas aš kartais mėgstu.

Pagal taisykles turiu parašyti 7 dalykus, kurių apie mane nežinote ir išrinkti 7 mano skaitomus tinklaraščius. Pabandom…

7 dalykai apie mane:

1. Penktus metus nenusiimu žiedo su ametisto akele. Pirkau jį už pirmuosius savo savarankiškai uždirbtus pinigus. Tąkart dar pirkau Juozo Statkevičiaus „Grožio kirtį“, taigi tiek žiedas, tiek knyga man yra labai brangūs.

2. Didžiausias mano vaikystės didvyris buvo Žakas Ivas Kusto. Jis labai patiko mano seneliui, tad kartu su seneliu žiūrėjau Žako Kusto filmus, skaičiau straipsnius apie jį. Okeanografija, vandenynai ir vandens gyvūnija man niekad neatrodė ypatingai įdomu, bet aš vis tiek manau, kad būtent tada aš nusprendžiau, kad noriu būti biologe. Tiesa vėliau norėjau būti aktore, o tada chirurge, o tada įstojau į molekulinę biologiją, bet kursinį darau iš entomologijos.

3. Kadais turėjau 14 auskarų - daugumą ausyje, du bamboj, kelias dienas lūpoj ir savaitę delne. Beveik visus vėriausi pati, mokyklos laikais truputį verdavau auskarus, bet dabar nebe, o pati dabar turiu du bamboj ir tris ausyse. Nors į ausis galėčiau daugiau susivert, nes dar likę neužsitraukusių vėrimų.

4. Mano savijauta tiesiogiai priklauso nuo to, kaip aš atrodau. Jeigu jaučiuosi prastai ar neturiu nuotaikos, tai gražiai apsirengiu, pasidažau ir man iškart tampa smagiau. Tuštutė.

5. Mano blogo pavadinime Liu reiškia Liucijų Anėjų Seneką - mano mėgstamiausią filosofą, kurio tekstai man visad buvo didelis įkvėpimas, o jo knyga „Laiškai Liucilijui“ yra viena mano mėgstamiausių. O žodis liuliuoti man labai gražus ir melodingas.

6. Šiuo metu klausau Antonijaus Vivaldžio, o ir šiaip mėgstu klasiką. Mano mėgstamiausias kompozitorius yra Georgas Fridrichas Hendelis, jo muzika tokia pakili ir didinga, labai užtikrinta ir melodinga. Karališka.

7. Dauguma mano draugų vaikystėje buvo berniukai, o geriausias draugas buvo Robertas. Visą vaikystę praleidau nubalnotais keliais, alkūnėm ir smakru. Nors jau tada rengdavaus mergaitiškai ir turėjau kviečių spalvos plaukus iki juosmens. Turėjau atrodyt gan įdomiai vogdama lentas iš statybviečių, kad pasistatyt namelį štabą medy.

7 mėgstamiausi tinklaraščiai:

1. Kasdien peržvelgiu Ramunės tinklaraštį ir visad pagalvoju, kad jos rašymo stilius fantastiškas, labai gražus ir estetiškas, bet neperspaustas, moteriškas, savas ir artimas, bet kartu ir nuklystantis kažkur toli… į ūkanotą senamiestį, skirtingus alaus bokalus Suokalby ir pamestas pnigines. Kvailas itališkas daineles ir konceptualius poezijos skaitymus, nealkoholinį vyną ir netikėtai užklumpantį slogutį, nes čia kovo pradžioj narcizai dar nežydi.

2.  Vartau daugelį mados ir stiliaus tinklaraščių, tačiau skaitau tik kelis. Vienas iš skaitomų yra Eligijaus In Fashion. Eligijus šiaip fantastiškas vaikinas ir su juo visad smagu pašnekėt apie kasdieniškus dalykus, pasidalint meilėm ir naujom veiklom. Esu tikra, kad kadanors šitai perkelsim į plepalus virš taurės. Skaitydama jo tinklaraštį visad stebiuos, kaip taikliai parinktos temos ir išlaikoma pusiausvyra tarp įprastų mados savaičių ar sezoninių fotosesijų apžvalgų

3. Jau nuo vaikystės mano gyvenime vis atsirandą Ievų, kurios visos savaip smagios. Internetinėj erdvėj skaitau Ievos Nekalbadienį ir džiaugiuos, kad yra savim pasitikinčių, protingų, savarankiškų, bet nepamirštančių moteriškumo merginų. Džiugu, kad Ieva džiaugiasi pačia savim ir savo gyvenimu, supranta savo vertę, bet nepaskęsta bitch klišėj.

4. Aš esu miesčionė, man patinka patogus gyvenimas, o pinigai reikalingi tam, kad juos leisti. Manau, kad reklama yra meno ir psichologijos sintezė, o teisingo vartojimo turėtų išmokti kiekvienas šiuolaikinis žmogus, kad nepasiklysti tarp kūrybiškai prasukto šlamšto ir išsirinkti vertingus bei tikrai reikalingus daiktus. Daugiau apie reklamą ir vartojimą… vartojimo bloge, žinoma.

5. Nesidalinsiu stiliaus tinklaraščiais, nes skaitau tuos, kuriuos skaito visi, tačiau pasinaudojant proga noriu parodyt vieną interjero ir gyvenimo būdo tinklaraštį, kurį kartas nuo karto pavartau jau beveik metus… the selby. Asmeniškai man namų erdvė nėra gyvybiškai svarbi, man papkanka sąlyginai kuklios aplinkos, tačiau nemėgsti šiuolaikinių, šaltų interjerų, nemėgsta ir perdėtai popastiškos klasikos. Man labai svarbu mano daikčiukai - nuotraukos, papuošalų dėžutės, mano knygos.

6. Daugelis tikriausiai nežinot, kad aš labai mėgstu gaminti ir dievinų kokybišką ir skanų maistą. Turėčiau atsiprašyt savo kūno, kad valgau arba klaikiai riebų tradicinį kaimo virtuvių maistą arba nevalgau visai. Dievinu makaronus su padažais, troškinius, riebias salotas su majonezu… Vienintelis sveikas patiekalas, kurio niekad neatsisakyčiau yra trintos sriubos. Maisto gaminimo tinklaraščius vartau chaotiškai, tačiau pirmiausia užeinu į Forelles receptus. Šiaip džiugu, kad čia pristatomi patiekalai tinkami lietuviškam skoniui, iš visiškai realių produktų ir nepriverčia praleisti virtuvėj dviejų parų.

7.

Pati tinklaraštį turiu jau amžinai, tačiau kitus tinklaraščius skaitau retai. Ne todėl, kad nenoriu, ar neatrandu laiko - tiesiog neprisiruošiu atsirinkti kažką vertingo tarp krūvos absoliutaus šlamšto. Tegul šitie apdovanojimai man būna paskata surasti kažką naujo - paskutinį apdovanojimą palieku laisvą ir pažadu artimiausiu metu rasti naują tinklaraštį, kuriam jį skirsiu.

nuotrauka: iš vaikystės archyvo. Aš ir mano geriausias vaikystės draugas Robertas.  Paveikslėlis: nugooglintas.

Rodyk draugams


GaDi`11 baneris! Konkursas!

2011-01-15 | Aplinka, Aš esu tai, GaDi

Ištikimiausi skaitytojai žino, kad aš kartu su labai smagių žmonių komanda organizuou GaDi savaitės dienas bei muzikos festivalį. Jau pradėsiu jus erzinti, ar džiuginti naujienomis iš festivalio stovyklos. Festivalis vyks jau 6 metus ir čia grojo krūva žmonių, kuriuos jus tikrai mėgstat, o gal net mylit savotiškai - G&G Sindikatas, Sportas, BIX, Golden Parazyth, Biplan, Bekešo Vilkai ir t.t. Trys scenos, pavasaris, ramus Merkys ir nuostabiausia pienių pieva…

Dabar aš kartais pažersiu prašymų, nes aš turiu daug idėjų, bet man trūksta techninių žinių. Aš jau nelabai draugauju net su daile, o su kompiuteriu niekad nepavyko užmegzti artimesnių santykių.

Man reikia, kad Jūs man padėtumėt realizuoti mano REKLAMINIO BANERIO idėją, arba pasiūlytumėt geresnę ir sukurtumėt banerį festivaliui! Tam, kas dirbs su manim arba sukurs geriausią banerį pažadu du pakvietimus į festivalį!

Dar alaus pastatysiu! Gal net į žandą pabučiuosiu! Puiki proga tiems, kurie norit su manim susitikt ir pasirašinėjat, kaip slaptos meilės. Dar puikesnė proga prisidėti prie visiškai nekomercinio, labai jaukaus, absoliučiai laisvo muzikos festivalio po atviru dangumi!

Susisiekit su manim per FB (nuoroda dešiniajame kampe) arba e - mail: reda.krusinskaite@gmail.com.

Nuotraukos: aidea.lt, piešinys: mano, tai įrodymas, kad draugystė su daile byra…

Rodyk draugams


Perfekcionizmas.

2011-01-13 | Aš esu tai, Kasdieniška

Šiuo metu mane graužia mintis, kad turėčiau eiti miegoti. Prieš tai susitepti plaukus putom, juos išsidžiovinti, išsišukuoti, susirankioti krūvą kremų išsitepti veidą, kojas, rankas, pasipukšti patalus savo vyriškais kvepalais (ne, aš nesu vargšė nusivylus vyrais ir meile, bet jie man labai skaniai kvepia ir man šitaip miegoti gera), susidėti daiktus rytojui, nes kitaip pavėluosiu į egzaminą.

Dar man reikėtų pradėti rimčiau mokytis, nes patikusį egzaminą pakartok situacija manęs visai nedžiugina. Labai nedžiugina ir nežmoniški informacijos kiekiai. Tam, kad ištempti iki 5 aš ir daugumos kitų tiksliųjų mokslų studentai mokosi maždaug tiek, kiek bet kur kitur mokydamąsi gaučiau stipendiją. Norint gauti aukštesnius įvertinimus reikėtų negyventi, o tik mokytis. Man gyventi šiaip visai patinka.

Esmė tame, kad aš jums garantuoju, jog iš kursinio bei bakalaurinio turėčiau gaut gerus pažymius, nes esu labai kruopšti ir nekvaila. Tiesiog visiškai nemoku kalti, o suvokti tiek medžiagos per tokį trumpą laiką labai sunku, net abejoju, ar išvis įmanoma.

Daugeliui aš atrodau siaubinga lengvabūdė, nes aš niekad nesinervinu ir nesiterikuoju, o verkiu dėl idiotiškiausių, bet visai nerimtų priežasčių. Paskutinį kartą apsiašarojau prieš pusvalandį, kai skaičiau apie tai, kaip kaimynai valė kiemą nuo sniego. Man pasirodė, kad žmonių bendrumas būtent šiandien yra labai simboliškas. Ir svarbus. Tikėtina, kad ašaras paskatino nuovargis, bet aš nuoširdžiai manau, kad vienybė labai gražu.

Esu tokia rami vien dėl to, kad aš planuoju smulkmenas. Susirašau į darbo knygą viską - nuo rimtų susitikimų iki to, kam turiu atrašyti laiškus. Vakare susiplanuoju, ką rengtis, suikraunu rankinę visad ta pačia tvarka, pasikraunu telefoną, prieš užmiegant net pagalvoju, kokiu keliu eisiu į universitetą ir ar pakeliui sustosiu nusipirkti kavos. Kartais net nusprendžiu, kokią kavą pirksiu.

Gyvenime dažnai nutinka netikėtų dalykų, o kai ko susiplanuoti neįmanoma, todėl griežtas perfekcionizmas kasdienybėje leidžia skirti visas jėgas svarbesniems darbams, į kuriuos kartais neišvengiamai įslenka vėlavimo chaosas ar kitoks kūrybinis jovalas. O šitokia netvarka yra smagi.

Labanakt, brangieji.

Ramybės kasdienybėje ir kūrybinės betvarkės darbe.

nuotraukos: weheartit.com

Rodyk draugams


Juodraščiai.

2011-01-11 | Aplinka, Kasdieniška

Prirarašau aš čia krūvas juodraščių, po dvi eilutes. Vienus ištrinu, kitiems dar dvi eilutes pridedu. Niekad jų nepublikuoju, nes po keletos dienų, savaičių ar mėnesių (o teisingiau sakyti - po naujų pokalbių, pamatymų ir patyrimų) jie man nebeaktualūs arba per brangūs dalintis.

Taip ir gyvenu. Juodraščiuose. Juodraščiuose savo knygų, kurias nešiojuos galvoj. Juodraščiuose susitikimų su žmonėm. Juodraščiuose darbo, nes aš turiu per daug laiko. Juodraščiuose eilinių savaičių be maisto, nes raktikauliai beveik nebeišsišovę.

Reikalas tas, kad juodraščių perrašyti aš pati niekada nemokėjau. Man reikia naktų, kurios atsiveda aritmiją į mano širdį, man reikia pokalbių lėtai mindžiojant senamiestį, kai vangiai dulkia lietus, kai nusipurčius nuo paltų krūvą sniego galima juokiantis užsisakyt kakavos.

Aš nebesuprantu, kokius juodraščius rašot jūs. Ar jau taip gerai išmokot rašyt, kad galima iškart - teisingai, dailyraščiu, be jokių braukymų? Šitaip parašyti galima galbūt 30 žodių, o galbūt kokius 56, o daugybę kitų žodžių reikia taisyt, perbraukt, o kartais gal net užtušuot. Taip, kaip mokykloj darė Tomas. Net tada, kai buvo susilaužęs ranką. O jeigu šitaip nesinori, tai lieka tik švaraštis. Su tais savo 30, o galbūt kokiais 56.

Ar jūs visai nerašot?

paveiklėlis: iš mano FB, nebežinau, kur radau. Jeigu žinot autorių, tai pasakykit.

Rodyk draugams