BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Use your widget sidebars in the admin Design tab to change this little blurb here. Add the text widget to the Blurb Sidebar!

Prisijaukinti Vilnių.

2011-03-22 | Aplinka, Kasdieniška

Vakar vėlai vakare važiavau pas Geistautę pildyti bjauraus darbo bioinformatikai, kurios aš nesuprantu, o juk kai planuotai lieki kažkur nakvot, tai reikia prisikrauti krūvas daiktų, o juk mylimiausiems daiktams dar ir reikia įkroviklių, o blakstienoms rytais reikia tušo. O iki Geistautės važiuoti ilgai, tai dar ir knygos reikia.

Knygos aš neskaičiau, nes važiuodama žiūrėjau pro langą ir atsiminiau, kaip paryčiais mindžiau brėkštančias gatves, kaip grįždami vis sustojam priešais Auksines Arkas (gražiau skamba, nei Makdakas, ane?), užsisakinėjam krūvas maisto, aš vis noriu tos jų šlykščios kavos, o taksometras vis sukasi ir sukasi, kaip žiūrėdamos į Užupį geriam pieno ir ledų kokteilius užrūkydamos juos cigaretėm, o aš juk būtinai visad pamirštu akinius nuo saulės ir žemyn lipu prisimerkus. Nulipu ir vėl mindžioju tas pačias gatves, kur netikėtai susikimbi rankom, lyg netyčia. Ar garsiai besijuokiant įvirsti į nuvargusį troleibusą.

Nusėdi suoliukus ir savo alum sulaistai stalus baruose, prakaituotus pečius glaudi prie naktinių sienų ir viskas skendi dūmuose, plepaluose ir gyvenime. Draugystėje ir ašarom drėgnuos žanduos. Tokiam neįprastai dideliam mėlnuly ir rėkime į telefoną brome. Pažnibždom galerijose ir pirštų galiukais ant literatų sienos.

Užverčiu knygą ir žiūriu į Vilnių pro langą. Žiūriu, kaip į brangų draugą, o juk priešais tokį nesėdėsi į knygą įsikniaubus. Žiūriu ir galvoju, kad jis mano, kad aš esu jo.

Rodyk draugams


Liu Liuoti veidaknygėje.

2011-03-08 | Aš esu tai, Kasdieniška

Visuotiniu nutarimu buvo nuspręsta, kad aš turėčiau įsitaisyti blogo feisbuką, taigi po ilgų klajonių, pasiilsint kapojant vėžliukus nindzes Zilitone ir su Manto pagalba  dešinėje atsirado Liu Liuoti snukiaknygės deželė.

nuotrauka: webcam`o džiaugsmai apsivilkus Colio dovanotus marškinėlius iš Lindex vaikų skyriaus. Žadėjau juos užsidėt į Login, bet kad aš niekad niekaip neprisiruošiu ten apsilankyti, Galbūt šiemet.

Rodyk draugams


Dermal anchor.

2011-03-06 | Aplinka, Aš esu tai

Kažkada jau rašiau, kad vienam tarpe turėjau gan daug auskarų (ausyse, bamboj, lūpoj, laikiną delne). Jau ilgą laiką turiu pasilikusi du bamboj, tragus (nežinau, kaip lietuviškai ta ausies kremzlės dalis vadinasi kalbant apie žmones, tačiau kalbant apie šikšnosparnius verčiama oželis, jis svarbus identifikuojant rūšis), ausyse yra ir daugiau neužgijusių vėrimų, bet įprastai nešioju du klasikinius.

Seniau labiau domėjausi auskarais ir norėjau įsiverti dermal anchor. Vėrimo principas yra apvalaus odos plotelio pašalinimas naudojant dermal puncher ir auskaro, kurį sudaro plokštelė su strypeliu ir apvalia galvute, įvedimas po oda. Taip aš to auskaro ir neįsivėriau, tačiau mano brangūs draugai galiausiai padovanojo man kuponą ir prieš keletą dienų nuėjau į Eddy Tattoo studiją.

Meistrė labai miela, o ir tatuiruotojai ten tikrai puikūs, tad jeigu planuote vėrimą ar tatuiruotę tikrai galite eiti ten. Esu nelabai jautri skausmui ir šiaip nesu linkusi žliumbti dėl fizinių dalykų, bet skaudėjo pakankamai. Žinoma, viskas ištveriama, bet jeigu veriantis lūpą ar ausį jausmas labiau įdomus nei skausmingas, tai šiuo atveju visai laukiau procedūros pabaigos.

Kyla natūralus klausimas, kam to reikia. Tiesą sakant, aš pernelyg neklausiu savęs ir negalvoju apie tai - auskaras ir tiek, man gražu, įdomu pabandyt, koks jausmas, pažiūrėt, ar mano kūnas jo neatmes, esu jauna, nusibos galėsiu išsiimti ir teliks nedidelis randelis. Tad būta ko čia svarstyti… Ne ranką juk nusipjaunu.

Prieš kelis metus mačiau neblogą interviu (kurio dabar nerandu), jeigu neklystu, tai bene geriausias scarification (odos randavimas sukuriant raštą) meistras Dave Gilstrap sakė, kad visuomenės susisluoksniavimas yra natūralus ir žmonės istoriškai yra įpratę priklausyti vienai ar kitai grupei, tačiau šiandien riba yra labai blanki, daugelis dirba labai panašius darbus ir visų gyvenimo būdas yra itin panašus, tad žmonės ieško galimybės kažkam priklausyti ir savo priklausomybę akivaizdžiai parodyti - išvaizda yra tiesiausias kelias, o kūno modifikacijos tuomet yra stabiliausias rodiklis.

Lukas Zpira sako, kad kūno modifikacijos yra savo kūno valdymas. Juk šiandien galime kalbėti ne vien apie identiteto stoką, bet ir apie valdžios siekimą visose srityse. Tad ir valdžia prieš savo paties kūną?.. O tik įvaldę kūną galime imtis proto?..

To be, and to appear what we are
hybrid beings
half organic matter, half manufactured product,
mutants,
relieved of our self destructive instincts,
just trying to repossess our bodies
to better master our minds.

Lukas Zpira

Niekam nieko neprimetu ir palieku klausimą atvirą svarstymams. Pati manau, kad tiek Dave, tiek ir Lukas kalba perdėtai, tačiau jie tikriausiai turi minty žmones, kuriems kūno modifikacija yra gyvenimo kelias, o vienas ar antras auskaras bei vieniša tatuiruotė tikriausiai tėra estetinis pažaidimas.

nuotraukos: iš asmeninio archyvo. Vos įsivėrus, tad dar truputį paraudę.

Rodyk draugams


Girtos šnekos. John Galliano.

2011-03-06 | Aplinka

Būtų įdomu paskaičiuoti, kiek blogerių pastarosiomis dienomis ant kelių pasitupdę savo mylimiausius draugelius jų klaviatūromis baksnojo John Galliano. Arba Dior ir su mada visai nesiderinančius antisemitizmas ir Adolfas Hitleris.

Jeigu kam nors nėra žinoma, tai John Galliano girtas pavapėjo nesąmonių apie žydus, dujas ir prisipažinęs meilėje Hitleriui buvo nušalintas nuo Dior mados namų pagrindinio dizainerio posto, paskutinė jo kolekcija šiems mados namams buvo pristatyta be jo paties dalyvavimo, o jo vardinės kolekcijos pristatymas, turėjęs įvykti šiandien, atšauktas. Jam gresia lausvės atėmimas iki pusės metų bei solidi bauda. Natalie Portman, Karl Lagerfeld ir krūva kitų šiuo metu viešai bjaurisi John Galliano pareiškimu, prancūzai (Dior yra Prancūzijos mados namai) gavo dar vieną progą piktintis britais (John Galliano yra britų tautybės), o mados pasaulis eilinį kartą prisimena genialią dizainerio praeitį, pastarųjų metų išsisėmimą bei šokiruojančią baigtį.

Aš esu pacifistiškas žmogus, manau, kad holokaustas labai baisu, karas baisu, Hitleris anaiptol nieko gero, bet… jeigu imtume įrašinėt visų girtus paistalus, tai bent pusę mano draugų reikėtų susodint už grotų. Daug visko prišnekam ir dažnai šnekam vien tam, kad šnekėt, net ir blaivi būdami pernelyg negalvojam, net ir turėdami žydų draugų arba būdami tikrai tolerantiški kartais pasijuokiam iš pasaulinio žydų masonų sąmokslo.

Aš esu už John Galliano ir pasaulinė situacija, kuomet dėl absoliutaus ir vienkartinio niekniekio žmogui buvo sugriauta karjera, kurios jis siekė visą gyvenimą man atrodo apgailėtinai. Man visada patiko jo pompastika ir margumas, o paskutiniosios kolekcijos batai yra dieviški. Naiviai tikiuosi, kad situacija aprims ir dar kartą viešai atsiprašius moralistai ir teisuoliai liks patenkinti.

nuotraukos: paskutinioji John Galliano kolekcija Dior mados namams. Fall/ Winter`11; iš style.com

Rodyk draugams


DnB NORD.

2011-03-03 | Aplinka

Ką tik parašiau laiškutį savo mėgstamiausiam drumenbeiso bankui, kadangi štai du kartelius suvedžiau savo šešių simbolių pasvordėlį, kuris yra toks pats ir Snore (o ten tai veikia, žinoma), bet drumenbeisas man sako, kad aš esu durna ir kad jeigu dar kartą blogai suvesiu duomenis, tai man reikės vėl keliauti į jų banko skyrių ir ten pasėdėjus minučių keturiasdešimt man atkurs mano pradinį koduką, kuris yra kortelėje, kurią man davė banke, o dar yra atskira kotelė skaičiukų, kuriuos reikia suvesti atsiskaitant internetu, kai jie pasibaigs, tai reikės eiti pasiimti naujų. Man atrodo, kad jie labai draugiški žmogeliai, tie drumembeiso mėlyni darbuotojai, jiems, matyt, labai patinka, kada aš ten atkulniuoju pabūt.

Nebūčiau aš šitaip klaikiai prieš, bet aš turiu penkis litus grynais ir galbūt dar kokių dešimt kortelėje, tad man visai patiktų iš savo sąskaitėlės nusiųsti pinigėlių kortelėn, o tada iš bankomato perkelti dalį jų prie tos penkių litų monetos mano piniginėje. Liūdna tai monetai ten tokiai vienišai.

Galbūt esate turėję panašių problemėlių? Parašykite man komentarą, o aš būtinai persiųsiu DnB NORD, nes reikia jiems padėti dirbti geriau.

P.S. Tekstuko maniera inspiruota Pauliaus Ambrazavičiaus.

Rodyk draugams