BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Use your widget sidebars in the admin Design tab to change this little blurb here. Add the text widget to the Blurb Sidebar!

(Ne)maži džiaugsmai

2012-10-17 | Kasdieniška

Prisimenat, kai pasakojau apie tokią prancūzo knygą, kurioje jis rašo trumpas istorijas apie dalykus, kurie jam teikia laimės? Knygą skaičiau prieš kokius keturis metus, dabar nerandu to įrašo, kuriame ją minėjau, bet man iki šiol labiausiai įsiminė pasakojimai apie tai, kaip rasotoje žolėje šlampa medžiaginiai bateliai ir kaip gera dalintis banana split. Suprantat? Tokie nedideli dalykai, kurie sudaro tuos globaliuosius - meilę, draugystę, gėrėjimąsi gamta ar patogų gyvenimą.

Šiandien, po sunkios darbo dienos, ėjau apsipirkti, pasiėmiau karamelinės kavos išsinešimui ir grįžau namo. Važiuodama troleibusu prisiminiau, kad neseniai galvojau apie mano mažąsias smulkmenas, kurios man sudaro globaliuosius dalykus…

Supratau, kad labai gera eiti vakarieniauti su mama ir sumokėti. Ne todėl, kad mama neturėtų pinigų, o tiesiog todėl, kad galiu. Todėl, kad esu finansiškai nepriklausoma ir man malonu pavaišinti mylimą žmogų.

Ir labai gera užmigti vyro glėbyje, tada, kai jau blankiai suvoki aplinką, nebegalvoji apie romantiką, o tiesiog grimzti į miegą ir tų didelių rankų svoris truputį slegia.

Smagu po ilgo nesimatymo susitikti su broliu ir kalbėtis apie darbą, draugų santuokas, blankiai prisiminti mokyklą, o laiko kitam susitikimui ieškoti dienotvarkėse. Smagu suprasti, kad visi suaugom, kad kuriamės savo gyvenimus ir visiems sekasi neblogai.

Miela žinoti vietą, kurioje verda neįtikėtinai gerą espresso, tokį sodrų ir tirštą, ne kartų, o grynos kavos skonio, kuris dar kurį laiką jaučias ant dantų ir kažkur gerklės gilumoj. O labai gražus barista tave pagiria, kai atsisakai cukraus ir šypsodamasis įpila stiklinę vandens.

Ir dar gera dabar perskaityti šitą tekstą ir tikėtis, kad jūs pradėjote galvoti apie savo smulkmenas. Tikiuosi, kad pradėjote.

Paveiksliukas: weheartit.com

Rodyk draugams


Meilė moterims ir popierinė literatūra

2012-10-16 | Aplinka

Beveik baigiau skaityti Kristinos Sabaliauskaitės „Silva Rerum”. Mano meilę šitai knygai rodo ir tai, kad likus keliasdešimčiai puslapių nebeskaitau, nes noriu prieš tai gauti antrąją dalį. Tiesą sakant, labai seniai neskaičiau knygos rašytos lietuviškai lietuvio autoriaus. Ir dar moters. Jų knygas išvis retai skaitau. O šita man labai patiko, tad turint galvoj neskaitymo kontekstą ir moterį, man patiko ir Kristina Sabaliauskaitė.

Gerdama kavą darbe ir vartinėdama internetą pamačiau, kad ji davė interviu žurnalui „Moteris”, todėl jį ir nusipirkau (paprastai perku nebent mokslinius žurnalus, bet gan retai. Skaitydavau žurnalus, kai dar pati dirbau „IQ. The Economist” ir iš redakcijos jų parsinešdavau krūvas. Tiesa, man jie nepatiko). Perskaičiau pusę interviu ir Kristina Sabaliauskaitė man pradėjo patikti dar labiau. Be isterijos. Tiek, kiek moteriai gali patikti kita moteris (ypač sėkminga, protinga ir graži moteris). Ir skaitydama suradau, kad ji rašo dar ir tinklaraštį - „Rafinerija“. Pastarąjį irgi esu skaičius. Nepatiko.

Savo tinklaraštyje man ji tąkart pasirodė neigiamai snobiška, perdėta ir nenatūrali. Nors jos stiliius knygoje ir interviu labai panašus. Tiesiog skaitant tekstą popieriuje norisi į jį žymiai labiau gilintis, akimis glostyti raides ir puse lūpų šypsantis įsitaisyti lovoje ir atsiversti knygą. Ką dabar ir padarysiu.

Nors, manau, kad iš kiek labiau kilstelėto smakro kylančios meilės kitai moteriai vardan aš tą tinklaraštį dar paskaitysiu.

Rodyk draugams