BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Use your widget sidebars in the admin Design tab to change this little blurb here. Add the text widget to the Blurb Sidebar!

Interviu 370.

2011-07-07 | Aš esu tai

Vakar mano draugė Vytė man atvežė Vilniaus Dienos žurnalą 370. Buvau tikra, kad seniau jo formatas buvo mažesnis, bet tebūnie. Prieš keletą savaičių gavau laišką iš šio leidinio redaktorės (kuri, pasirodo, seniau buvo redaktorė leidiny, kuriam aš dabar dirbu) su prašymu duoti interviu apie mano blogą ir mane. Sutikau. Ir dar pasifotografavau su Visvaldu, kuris, mano galva, yra kylanti žvaigždė ir turi belenkaip, kaip pasakytų Vytukas, daug potencialo.

Nežinau, kaip ten su autorinėm teisėm, bet nemanau, kad mane kas į teismą paduotų - publikuoju interviu, kalbėjausi su redaktore Jurgita K.

J: Reda, kodėl rašai blogą - juk galima savo nuoskaudas beigi džiaugsmus ir į sąsiuvinį langeliais rašyti. Na, jei ranka rašyti tingu, tai į wordą…

R.: Visų pirma, tai aš abejoju, kad tebemoku rašyti ranka. Esu susižadėjusi (vestuvėms jaučiuosi pernelyg jauna ir lengvabūdiška) su savo Dell Inspiron Mini. Mudu visada kartu - namie, darbe ir paskaitose. Visus tekstus renku tik glostinėdama savo mažiuką. O į wordą aš irgi rašau. Tik šiek tiek rimtesnio turinio rašinius. Kada išleisiu knygą, tai pasikviesiu visus ir vaišinsiu viskiu. Be ledo, žinoma. Rimtesnio turinio rašiniams man reikia daug laiko ir nusiteikimo. Šitai nevisad ateina, tai pradėjau rašyti tinklaraštį, atsirado skaitytojų, jis džiugina mano bičiulius. O man patinka, kai žmonės džiaugiasi, tai ir tinklaraščiauju.

J.: Pristatydama save tinklaraštyje sakai, kad čia žaidi ekshibicionizmą (tik nesupraskit pažodžiui - mes čia ne apie tuos, kurie iš krūmų iššoka ir savo kelnių turinį demonstruoja) . Tuomet būk miela ir atsakyk: kiek tame blogo (tinklaraščio) rašyme yra žaidimo, o kiek to ekshibicionizmo? Ir ar tau neatrodo, kad šis atvirumas virtualioje erdvėje gali tau pakenkti? (Čia jau turiu omeny tikruosius maniakus, bet nebūtinai ekshibicionistus…)

R.:Tas ekshibicionizmas ir yra žaidimas. Nesu grubiai atvira, mėtau užuominas, kalbu apie smulkmenas, o tie, kurie su manim kuria mano smulkmenas gali atsirinkti mūsų bendrus prisiminimus, mūsų potyrius ir jausenas. Tinklaraštyje nėra nė vieno melagingo įrašo, absoliučiai viskas yra tiesa ir po viskuo slypi istorijos, tiesiog jos nėra akivaizdžios, bet jos vis tiek ekshibicionizmas. O žaidimas jų supratime.
Kartais sulaukiu įdomių laiškų. Labiausiai man patikusį sudarė viena eilutė: „Reda, tu esi arogantiška kalė.” Dar kažkas tvirtino, kad man reikia psichologo, kad aš ilgiuosi meilės ir kad jie mane kasdien mato ir pažįsta, todėl gali tvirtai pasakyti, kad tinklaraštyje aš save pateikiu visai kitaip, būtent todėl aš esu melagė ir idiotė. Tokius žmones aš paprasčiausiai pasikviečiu kavos ir pasiūlau tą patį pakartojus į akis padėti man tapti geresniu žmogumi. Niekas nesutinka. Tad mano maniakai gyvena internetinėje erdvėje, o aš, matyt, esu pasmerkta visą likusį gyvenimą būti psichologinių problemų turinčia melage arogantiška kale. Tiesa dar man du žmonės buvo parašę, kad aš panaši į Kirsten Dunst.

J.: Gerai, o nuo ko viskas prasidėjo? Atsibudai vieną rytą ir nusprendei, kad negali nerašyti? O gal buvo rimtesnių priežasčių - įsimylėjai arba, atvirkščiai, išsiskyrei su vaikinu?
R.:Su draugėm jau pradinėje mokykloje rašydavom visokias istorijas į sasiuvinukus. Gimnazijoj atradom internetą ir rašėm blogą su suolo drauge. Buvom gan protingos, bet paaugliškai piktos, tai ironiškai baksnodavom visokiausius tekstus. Vėliau aš rašiau tik sau, o tada nusprendžiau, kad tinklaraštis smagu, kad vėl noriu rašyt apie ką nors paprasto, kad šiaip noriu rašyt, o rimtiesiems tekstams, kaip ir sakiau, man reikia nusiteikimo.
Nors mane vyrai labai džiugina, bet negalėčiau pasakyt, kad jie daro didelę įtaką mano gyvenimui. Tad ne, jokių meilių ar nemeilių.

J.: Kaip dažnai rašai į savo tinklaraštį? Ir nuo ko tai priklauso: nuo užimtumo, nuo nuotaikos (na, pavyzdžiui, mėnulis ne tas ar ne ta koja iš lovos išlipai).

R.: Pastaruoju metu retai, nes aktyviai dirbu žurnalistinį darbą, tai prisirašau ten, tad priklauso tiek nuo užimtumo, tiek ir nuo darbinio ar su mokslais susijusio rašymo.
Nuo nuotaikos… Galbūt. Tiesą sakant, kartais kasdieniškos smulkmenos man padaro labai didelį įspūdį ir aš noriu apie tai parašyti, kad pati prisiminčiau skaitinėdama senus įrašus. Kartais rytais nusiperku kavos, einu į darbą ir žmonės pusryčiauja prie staliukų lauke, vedžioja šunis, ramiai rūko prieš įeidami į ofisą ir pradėdami darbo dieną. Vasarą viskas vyksta lėčiau ir harmoningiau. Man tai labai gražu. Apie tai mielai parašyčiau. Kažkada esu rašius.

J.: Ar nuotaikos atsispindi įrašuos? Jeigu gatvėje ką tik aptėškė mašina, tai juk nerašysi, kokie visi aplink faini ir kaip gera gyventi Lietuvoje…

R.: Gal taip nevisada atrodo, bet aš labai pozityvus žmogus. Aptaškė mašina? Na ir? Taigi išdžius, galima persirengti, o Lietuvoje yra labai gera. Nuostabiai graži šalis, idealus gyvenimo ritmas - nėra pernelyg daug miesto įtampos ir judesio, tačiau pakanka miesčioniškumo - gražios parodos, fantastiški teatrai, krūva puikių muzikantų, neįsivaizduojamas skaičius (tokio dydžio valstybei) vasaros festivalių, nuostabi kalba, gal kartais piktoki žmonės, bet bent jau natūralūs, be plastikinių šypsenų, tokie truputį kaimiškai mužikiški, bet man tas labai žavu. Beje, gyvendami mažoje valstybėje, kuri patyrė daug nuoskaudų, esame įpratę taikytis prie aplinkos ir ja domėtis. Kuris vokietis, amerikietis, ar rusas kalba trim kalbom (juk daugelis mūsų kalbam lietuviškai, rusiškai ir angliškai, daug kas papildomai mokam lenkų, vokiečių, prancūzų ar ispanų)? Ir jūs gi žinot, kas yra JAV prezidentas, o ar jie žino, kas mūsų prezidentė?
Žodžiu, grįžtant prie tinklaraščio, tai įrašuos aš dažniau rami arba laiminga, nes paprastai tokia ir būnu. Jeigu rašau kažką pikčiau, tai tikriausiai juokauju, ironizuoju arba esu baisiai pavargus.

J.: Dar sykį pasinaudosiu informacija, kuri viešai prieinama virtualioje erdvėje. „ Mokausi baisiai gudrų ir sunkų dalyką - molekulinę biologiją, o kai užaugsiu, tai būsiu žurnalistė ir vadybininkė” - rašai apie save. Kodėl rinkaisi tiksliuosius mokslus, o ne tą pačią žurnalistiką?

R.: Labai nemėgau istorijos ir jos nesimokiau, nenorėjau laikyti egzamino. Užtat man puikiai sekėsi chemija ir biologija. Nepaisant to, jau mokykloje nujaučiau, kad rašysiu (redakcijoje pradėjau dirbti būdama vienoliktokė, ne todėl, kad trūkto pinigų. Tiesą sakant, man tiesiog patinka dirbti), organizuosiu renginius ar vadybininkausiu. Tiesiog aš manau, kad arba tu gali rašyti, arba tu negali rašyti. Arba tu esi organizuotas žmogus, kuris turi vadovo savybių, arba nesi toks. Niekada netikėjau (ir dabar netikiu), kad studijos (ypač Lietuvoje, kur didžiąją dalį studijų sudaro teorija) man padės geriau rašyti ar suteiks organizuotumo. Stojau ten, kur man įdomu ir kur kasdien sužinau kažką naujo. Ir aš myliu mokslą - tai mano tikėjimas, mano dievas ir mano magija. Dabar labai populiaru visokios metafizikos ir raganavimai, dar budizmas, o kiti tampa itin krikščioniški… O jūs žinot, kokiu tikslumu transkribuojama DNR? Ir kokiu greičiu? Ir kaip tobulai nauji baltymai susisuka? Man tai atrodo nuostabu.

nuotrauka: tos fotosesijos nuotraukų dar neturiu, tai įkelsiu seną ir nelabai į temą. Bet ji bent jau vizualinis įrodymas, kad aš būnu ne tik darbe, mieste arba įdomiose lovose. Aš mokausi dar. Kartais. Nuotraukoje mokausi fizikinę ir koloidų chemiją.

Patiko (0)

Rodyk draugams


Komentarai (8)

  1. nimfomanas.eu | eroblogas.eu 

    Geras, nemaniau, kad per blogą galimą į žurnalą patekti. Gal atsiras žmonių, kurie domisi ir kuo nors rimtesniu, tai ir iš manęs interviu paimtų :)

  2. deathblow 

    nimfomanas.eu turbūt jaučiasi už tave rašantis rimčiau ;) duok dieve kad iš tokių kaip jis niekas NIEKADA neimtų interviu ;)

  3. Reda 

    ai man tai negaila, tegul ima ir tegul jo ego kyla į dar didesnes aukštumas.

    man patinka patikti protingiems žmonėms ir aš geriau turėsiu penkis skaitytojus, kurie man brangūs ir įdomūs, kurie mane supranta nei rašysiu nesąmones, bet tapsiu populiaria.

    tad eilinį kartą dėkoju tiems, kurie skaitot. be jūsų nebūtų nei šito, nei kitų mano gyvenimo interviu.

  4. Raminta 

    Labai patiko tavo išsakytas požiūris, ypač apie Lietuvą. :) Pikti liežuviai plakė ir plaks, bet žmonių, besižavinčių tavo talentu, manau, yra kur kas daugiau… (Va, pagaliau kažką parašiau, o tai anksčiau vis pritrūkdavau žodžių… :))

  5. molisju 

    sveikinu patekus i 370:) Hipstere Reda:) O jei rimtai, tai tavo blogas yra idomus ir man visada pakelia nuotaika irasai:) Ypac tokie kasdieniniai, apie paprastus dalykus:)

  6. Reda 

    Raminta, labai miela girdėt. ačiū. :)

    molisju, o 370, tai čia hipsteriška? :)) ir dėkoju už gerus žodžius.

  7. molisju 

    na man asmeniskai, tai 370 ir pravda yra (pravda buvo) hipsteriski:)

  8. Reda 

    :) man 370 yra geriau nei pravda.


Rašyti komentarą