BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Use your widget sidebars in the admin Design tab to change this little blurb here. Add the text widget to the Blurb Sidebar!

Literatūriniai jutimai.

2010-03-21 | Aplinka, Aš esu tai, Kasdieniška

Vakar buvo magiškas vakaras. Lyg planavau eiti gerti vyno su viena gražia moterim, bet vėliau likau namie. Su gražia knyga - „Paryžius niekada nesibaigia“. Ne, šita nėra Hemingway`aus. Taip, aš Hemingway`aus nemėgstu. Šita yra Enrique Vila - Matas. Ispanų literatūra yra mano fetišas. Pietų Europos. Truputį Prancūzijos, nes juk sako, kad prancūzai yra pikti italai. Ispanų ir portugalų. Dieviška. Šiaip jau labai iškrypėliška, labai detalizuota, labai koncentruota į vieną pagrindinį veikėją, smulkmeniška, kartais egzaltuota (bet kitoj plotmėj, nei lietuvių literatūra, kuri yra oho kokia egzaltuota).

Man patinka išgrynintos knygos, tokios, kurios turi savo stilių nuo pradžios iki galo, skaitai ir visą laiką jauti JĮ - knygos autorių, knygos personažą, knygos laikmetį. Frederic Beigbeder sakė, kad atleistina parašyti porą puslapių šlamšto, tačiau vėliau bent jau penki puslapiai turi būti idealūs. Žinoma, tavo „Meilė trunka trejus metus“ buvo ištisas šlamštas su pora gerų puslapių, bet aš vistiek tave myliu, mano negražus nusišniojęs prancūze. Kada per žinias netyčiom išgirdau, kad manoma, jog Antoine de Saint  - Exupery galėjo nusižudyt, tai verkiau visą vakarą. Murmtelėjau, kad nesąmonė ir pradėjau kūkčiot. Juk jis taip mylėjo gyvenimą, galėjai tą jausti visose jo knygose, o dabar… Žmogus, kuris man yra tyriausios laimės įsikūnijimas, kuris mane išmokė paprastai džiaugtis apelsinais arba įžvelgti gyvenimo prasmę kilimuose… nusižudė. Negalėjo šitaip būt. Aš net nežinau, ar jie patvirtino šitą savo versiją. Man neįdomu, nes aš žinau tiesą, nes Antoine man ją pats užrašė. Aš sakau, kad miegu su Bukowski. Aš tikrai su juo miegu, nes aš jį jaučiu. Jaučiu jo nusivylimą ir alkoholį, jaučiu jo paviršutiniškas kekšes, kurios nusivylusios dar labiau nei jis pats…

O Hemingway nejaučiu. Dostojevskio, Balzako, Tveno, Dikenso nejaučiu. Žemaitė, Putinas, Maironis ir Salomėja… auč.

Justė ir aš.
Justė ir aš.

nuotrauka: iš asmeninio archyvo. Pasipuošiau pilku treningu, nes šitos literatūrinės poezijos popietės aš labai nejaučiau. Mokyklinio literatūros kurso aš oho kaip nejaučiau. Nors turėjau geriausią mokytoją pasaulyje.

Patiko (0)

Rodyk draugams


Komentarai (10)

  1. Simona. 

    Skaitau tavo blogą maždaug 3 mėnesius, perskaičius patį pirmąjį pasitaikiusį įrašą apie Beigbederį supratau, kad tavo mintys man labai artimos. O šis tavo įrašas yra geriausias iš visų, kuriuos man teko skaityti, nes jis alsuoja. Nežinau kuo, tačiau jis gyvas.

  2. Rūta 

    tu taip tobulai, taip tiksliai žodžiais išreiški dalykus, kurie mano galvoj turi tik minčių pavidalą. net baisu.
    aš dar tą patį pridurčiau ir apie muziką, nes ją irgi jauti gi, virpteli per TĄ solo ar boso (boso..) partiją, visas emocijas su jais, grojančiais, išgyveni.

    po šito posto informatikos jau nebeišeis pasimokyt;)

  3. Reda 

    aciu. labai malonu tureti pastoviu skaitytoju. man kazkaip artimiau jums rasyt, nes kai kurie irasai seka vienas is kito, o kartais as tingiu kiekvienam irase kartoti kazka apie ka jau kalbejau… net jeigu tai ir yra butina, kad suprasti esme.

    BOSO. oh for sure. labai labai. ;)

    (be didaktikos, nes as esu informatikos kabinete, mife. uuu. pirmadieniai!)

  4. molisju 

    Paskutiniu metu man taip panašiai yra su kinu. Atrodo, puikus filmas, gavęs n oskarų, viskas techniškai gerai, aktoriai irgi geri- bet nejaučiu, todėl ir nepatinka.
    O tie visi realistai, kuriuos išvardinai, man irgi ne prie širdies. Nuo Balzako net purto. :)

  5. ALGdas 

    Paryžius - mylimas miestas (teko tris kartus jame būti), todėl labai sudomino Tavo minėta knyga - “Paryžius niekada nesibaigia”.Reikės jos paieškoti.
    Įdomi Tavo nuotrauka: Tu ir tavo rašysena - jūs panašios.

  6. dienamiegok 

    Ką reiškia ‘egzaltuota’?

    O Dostojevskis tai man genijus yra rimtai. Tiksliau buvo, miręs…

  7. Argentina 

    Rūta, nesuprantu, kaip Bokowski gali būti gerau už Dostojevskį ar Hemingway. Neseniai perskaičiau Post Office, knyga nebloga, greitai skaitoma, tačiau nepamilau… Nepamilau…

  8. Reda 

    Algirdai, tokios meilės Paryžiui ten nedaug (bent jau pirmoje knygos pusėje), bet labai daug kultūrinių kontekstų. Asmeniškai man tai labai patinka, bet daugelį šitai erzina, tačiau verta paskaityti. Pietų Europos autoriai tikrai turi savitą stilių, jie aptaria visai kitus dalykus, visai kitur deda akcentus…

    dienamiegok, egzaltuotas, tai yra paprastas dalykas, kuris yra perdėtas. Lietuvių literatūroje dažnai egzaltuojama gamta.

    Argentina, Bukowski labai natūralus, jis labai paprastas, kasdieniškas, jis tipinis bjaurybė, kuris sėdi prastam bare ir pliaukšteli per užpakalius praeinančioms pro jo stalą merginoms, bet tam jis turi savo priežasčių ir motyvų, savo liūdesio, savo nusivylimų…
    Dostojevskis labai perdėtas, labai smulkmeniškas, tos smulkmenos neturi didelės reikšmės, nenatūralus, kartais net juokingai dramatiškas, nors labai norėjo būti realistiškas.
    Ir Dostojevskis man visad buvo vyrų autorius. Man atrodo, kad reta moteris gali jį skaityt ir mėgti…

  9. Ginte 

    Man butu labai malonu jei parasytum irasa (ar bent jau komentara ) apie knygas, kurias tu butinai rekomenduoji perskaityti, kurias tu laikai sedevrais ar kurios kazkaip itakojo tavo asmenybe. Is anksto dekoju.

    P.S atsiprasau uz savo “svepla” rasysena.

  10. Reda 

    Ginte, koks malonus prašymas. Žinoma, pabandysiu tai padaryti rytoj, nes turėsiu šiek tiek laisvesnę dieną. Bus gan sunku, nes man patinka visos knygos, kurias skaičiau, o pačios pačiausios yra kaip ir visiems… `Mažasis princas`, pavyzdžiui, tai aš pamėginsiu pateikti tokį sąrašą, kurios įdomios yra iš literatūrinės pusės… Apžvelgsiu tas, kurias miniu bloge…
    Pažiūrėsim. Pabandysim. Bus. :)


Rašyti komentarą