BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Use your widget sidebars in the admin Design tab to change this little blurb here. Add the text widget to the Blurb Sidebar!

Reda? Reda yra kalė.

2009-12-07 | Aš esu tai

Reda dabar sėdi su timpom (tamprėm, bjaurus juk žodis, kalbininkai. Kodėl negalima sakyti timpos?) ir aukštakulniais, atvirais marškinėliais, susikėlus kuodą, primėčius pilną kambarį drabužių. Rytoj būtinai apsirengs ką nors kvailo. Pamirš skėtį, jeigu ryt lis. Reda būtinai vėluos, nes ji yra tuščia merga, kuri perdėtai rūpinasi savo išvaizda, ji būtinai mirs nuo anoreksijos arba dar gali pradėti vartoti kokainą. Perdozuos, kaip Kurt Cobain. Numirs tada kokiam apšnerkštam viešbuty, prieš tai permiegojus su kokių penkiolika vyrų. Su timpom ir aukštakulniais mirs. Nutekėjusiu makiažu, bet nesuprasi, ar jos paakiai nujuodę dėl valgymo sutrikimų, ar dėl narkotikų.

Aš bjauri. Aš netinkamai elgiuosi. Aš kalbu perdėm atvirai. Aš laikau vyrus po padu. Aš rūkau. Aš nevalgau. Aš daug geriu. Aš nenakvoju namie. Aš linksminuos. Aš mažvaikė. Aš pikta. Aš tuščia. Aš kvaila. Aš kekšė. Aš narkomanė.

Blondinė. Šventes švenčia. Gražuolė.

Gražios ir nekvailos moterys vyrams atrodo kalės, nes jie neturės jų.

Gražios ir nekvailos moterys moterims atrodo kalės, nes jos pavydi.

Žinot… pasikalbam… Tada galėsit man kilnoti vertinimo lenteles su skaičiukais.

nuotraukos: Tomo Urbelionio. Tomo Urbelionio nuotraukos labai seksualios. Tomas Urbelionis labai seksualus.

Rodyk draugams


Darbeliai.

2009-11-29 | Aplinka, Aš esu tai, Kasdieniška

Pastarąsias kelias dienas miegojau su Charles Bukowski. Daugiau nieko prasmingo nenuveikiau. Skaičiau apie tai, kaip Henris Činaskis geria viskį, o vakar gėriau degtinę. Šampaną. Alų. Kokteilius. Siaubingai saldžius. Miegojau jau nebe su Charles Bukowski. Miegojau mažai, o klube lašėjo nuo lubų. Golden Parazyth yra mano meilė. Tu taip mielai šoki! Ir nieko aplink nebėr.

Reda, tau reikia grįžti. Čia aplink yra daug visko. Daugiau, daug daugiau, nei tavo šviesi galva šiandien gali pavilkti (nes šiandien ji nieko negali. Galva liūdi dėl kaklo, kurį labai skauda). Grįžk ir pradėk dirbti. Aš visiškai išprotėju dėl naujos veiklos. Visiškai. Tada miegu keturias valandas, geriu kofeino bombas, rūkau, nieko nevalgau, spėju pabėgiot, išvest šunį, gerai atrodyt, kartais net imu rašyt, galiu avėdama aukštakulnius aplėkti visą Vilnių. Tai trunka savaitę ar dvi. Man pasidaro nuobodu, aš savo ambicijas ir milijardą planų išmetu pro langą. Kaip nuorūką ketvirtą ryto. Išjungiu telefoną ir nebeskaitau laiškų.

Grįžtu lovon pas Charles Bukowski. Bernhard. Tolkien. Beigbeder. Wilde. Saramago. Exupery.

Daugybė mirusių vyrų.

Rytojaus dieną pradėsiu nuo puodelio kavos ir poros cigarečių. Pradėsiu eit į priekį ir išsikrapštysiu iš savo patalų. Bergamote kvepiančių. Paliksiu mirusius vyrus. Kitiems kartams.

but i feel so sleepy…

paveiksliukas: Artūro Rožkovo, žmogaus, kuris cigaretes gesina man į kojas, meiliai žiūrėdamas pasakoja istorijas apie kates, nuolat ašaroja ir būna panašus į Jėzų, jeigu užsiaugina plaukus.

Rodyk draugams


Lankom vaikus ir Redos penktadienis.

2009-11-16 | Aplinka, Aš esu tai, Kasdieniška

5dienį važiavom į dar vienus vaikų namus. Seniau rašiau apie mūsų pirmąją kelionę, o dabar (kiek pavėluotai, nes sergu) rašau apie Paparčių šv. Juozapo vaikų globos namus.

Mano penktadienis turėjo būti užgrūstas veiklom, nes turėjau turėti du susitikimus dėl paslaptingojo projekto, abiejų nebuvo, ne dėl mano kaltės, žinoma. Ta proga su Vytu išgėriau kavos pietums ir nuėjom į ŠMC. Paroda tikrai gera, nueikit. Aišku didžiausią įspūdį paliko video iš Talino, kai buvo nukeltas tas paminklas kariui, kuris kovojo prieš nacizmą. Aš esu visiška pacifistė, tai stovėjau nusisukus į priešingą pusę ir beveik verkiau. Pati paminklo nukėlimui visiškai nepritariu, nes jis nešlovina Sovietų Sąjungos, jis yra padėka visiems, kurie žuvo kovodami su naciais. Kodėl naciai yra blogai, tai manau, kad neaiškinsiu. Žinoma, Sovietų Sąjungai aš irgi nepritariu, bet tai yra istorija, todėl, jeigu tas paminklas ar Žaliojo tilto skulptūros jums kelia asociacijų su sovietmečiu, tai žiūrėkit į tai iš istorinės pusės. Gal kokius dvarus irgi išsprogdinam, nes jie priklausė lenkų šeimoms, kurios rykštėm plakdavo lietuvius baudžiauninkus?

Sveikiausią požiūrį į sovietmetį turėjo mano senelis. Jis visad sakydavo, kad pati sistemos idėja yra graži, bet visiškai nepritaikoma žmonėms, o ypač vakariečiams.

Vėliau grįžau į GMF SA, palaukėm vėluojančios Eglės ir važiavom. Aš nuoširdžiai tikėjaus, kad užvažiuosim į Hesburger`į, nes buvau nevalgius ilgiau nei parą, bet užvažiavom tik į degalinę, o valgyt tas dešras senam batone su krūva garstyčių yra fu. Kad ir kaip mėgčiau junk`a, bet degalinių maistas ne mano jėgoms, negaliu TIEK nusižengti savo moralei.

Šįkart kelionė buvo rami, Ignas vėl vairavo, šįkart autobusiuką, aš su Coliu sėdėjom prieky ir valdėm muziką, truputį žybčiojom mano žiebtuvėliu, juokėmės, dalinomės paskalom ir rūkėm. Galas darė tą patį, dar idiotiškai suraišiojo diržus sau virš galvų.

Vaikų namai panašaus dydžio, kaip ir pirmieji, bet čia daugiau mažiukų, daugiausia pradinukų, taigi mūsų rankos, glėbiai ir keliai visą vakarą buvo užimti. Šiuose vaikų namuose veiklas skirtysim į dvi grupes, vyresnius pasivežiosim po Vilnių, nusivešim į universitetus, kultūrinius renginius, o mažiukus, matyt, lankysim jų globos namuose, Kaišiadorių rajone. Jiems aktualiau dėmesys ir kartu praleistas laikas, o ne kūltūrinės programos. Bent jau dabar. Jeigu mokat dekupažuot, velt vilną, ar daryt kažką panašaus, tai galit man brūkštelt, gal tada susitarsim ir pravesit vaikams pamoką.

Šiuos vaikų namus šiemet paliks trys vaikai, kuriems reikia sukrauti tris new start rinkinius. Įsivaizduokit, ko jums reikėtų, jeigu persikraustytumėt. Visko. Rankšluosčių, patalynės, puodų, keptuvių, įrankių, puodelių, drabužių ir galų gale lagamino į kurį sutalpintumėt visą savo mantą. Dar kartą - rašykit man, jeigu norit prisidėt ir pasidalint savo turtu, kurio jūs turit daugiau nei reikia. Esu tikra.

Grįžtant namo klausėmės lietuviškos muzikos, užvažiavom pasifotografuot ir sutraukt po cigaretę prie Tiškevičiaus rūmų, kur klampojom po siaubingus purvynus, daugybę kartų šokinėjom nuo laiptų, kad padaryt gerą kadrą, sušalom ir dabar aš esu peršalus.

Anot daktarės turėčiau gulėti lovoj iki penktadienio, bet tai pernelyg didelė prabanga mano įtemptam gyvenime. Pati 4dieninių linksmybių atsisakau, bet visus kitus kviečiu apsilankyt GMF pirmakursių vakarėly. Manau, kad 5dienį reikės suokalbiaut. Aš namie tik antra diena, o man jau siaubingai nuobodu ir liūdna.

nuotrauka: the sartorialist (beje, čia fotografo dukra).

Rodyk draugams


Naktis, kai aš praradau vaikystę.

2009-11-04 | Aplinka, Aš esu tai, Kasdieniška

Aš jau niekada nebebūsiu tokia, kokia buvau prieš tai. Atsisveikindama su vaikyste nuo jos (su Gestos pagalba) gavau mėlynus kelius, kuriuos man skauda. Visai kaip tada, kai man buvo kokie devyneri ir aš išdribau per langą (su Roberto pagalba).

TGG
TGG

Keista naktis. Keista para.

Geistaute, klausei, kada mes pradėsim elgtis protingai? Kai turėsim draugų, kurie elgsis protingai.

Mano antradienis prasidėjo gan įprastai - pramiegojau, nežinojau, ką rengtis, suvalgiau skrebutį, išgėriau arbatos, pavėlavau į autobusą, o kartu ir į matematiką, neparašiau eilinio koliokviumo, tada dirbau, gėriau kavą, klausiau muzikos ir laukiau susirinkimo, kuris neturėjo baigtis gerai.

Aš manau, kad jis turėjo baigtis KITAIP (Coli, Gesta, Vytai - jūs žinot apie ką aš).

Baigėsi jis ĮDOMIAI.

Už tai aš turėčiau padėkoti jums, brangieji mano. Kolegos. Draugai. Sugėrovai. Sugulovai.

Emili, ačiū už alkoholį iš spintos!

Emili, ačiū už alkoholį iš spintos!

Geistaute, ačiū už mėlynus kelius, rytinę kavą, pižamą, už tavo nuolatinį palaikymą visose srityse. Tu gera sesuo. Gera. Girta. Sesuo. Daili.

Vytai, ačiū už mano gražų kaklą. Pasižadu atsilygint tuo pačiu! Ačiū, kad kaupi ASMENINĮ archyvą, jeigu paviešinsi, tai eisim į Krasnuchą pasimušt. Po to eisim kavos. Suokalbiaut dar eisim. Visada.

Pirmininke, ačiū už tai, kad tu esi geras vadovas ir dar labiau ačiū už tai, kad tavo vadovavimas vis gerėja! Tu leidi mums dirbti patiems, kai reikia padedi, kai labai reikia, tai paspardai šiknas. Vyresnysis brolis tu mūsų.

Mama, ačiū už tavo brandų žodį ir auklėjimą, kuris mus pavertė tuo, kas esame dabar. Jeigu rimtai, Juste, ačiū už tai, kad su tavim visada galima pašnekėt apie visokius moteriškus reikalus.

Egle, ačiū už juoką. Su tavim (kartais iš tavęs :) visada galima prisijuokt iki ašarų!

Ieva, tau bus labai ačiū už drum`n`bass lapkričio 19 d. Dabar ačiū už tai, kad nenuleidi rankų ir nemiegi po 38 valandas.

Malki, tavo dėka šiąnakt aš praradau vaikystę. Aš iki šiol garsiai juokiuosi ir niekaip nesuprantu, kokio velnio eit rūkyt be kelnių? T-SHIRT FETISH, SENI? Kokio velnio , tu išvis nusirengei? Aš tai negaliu patikėt. Vistiek negaliu patikėt. Kokia kvailystė. Nusirengi sau ir tabalduoji po kambarį. Kitą kartą mes tave guldysim į kitą kambarį arba po stalu. Ir nupirksim triusikėlių ir kelnyčių tau. Kad tik nenukristų vėl. Su petnešom nešiosi.

Malkis ieško žmonos, aš jam visad padedu, nes aš esu geras žmogus. Labai. Jeigu jums patinka pusplikiai vyrai, tik su maikutėm, tai parašykite man, aš jums suruošiu romantišką vakarienę ir išdėliosiu širdį iš rožių žiedlapių ant lovos. Eglė sakė, kad Malkio užpakalis gražus.

Būsimoji žmona, nepamiršk aprengti Malkio viešumoje.

Ar tu čia su kelnytėm, kolega?
Ar tu čia su kelnytėm, kolega?

Su didele meile,

Reda

Nuotraukos: iš GMF SA archyvo.

P.S. Jeigu perskaitėte ir jūsų vardo nebuvo tekste, tai žinokite, kad šis įrašas nėra skirtas jums. Šis įrašas yra bloge, nes blogas yra mano, kaip ir įrašas. Taigi jiems kartu visai neblogai sekasi. Jeigu jums atrodo, kad aš amorali, kvailė, darau blogą įtaką ar dar velniai žino ką darau ar ko nedarau, tai būtinai atsiųskite man laiškų į gmailą, veidaknygę, parašykite per skype, atsiųskite faksą, sms, mms ar pašto karvelį. Aš apsvarstysiu jūsų pasiūlymus.

Rodyk draugams


Let’s have some fun, This beat is sick

2009-10-31 | Aplinka, Kasdieniška

Let’s have some fun,

This beat is sick

I wanna take a ride on your disco stick.

Is it fun to dance like you are about to have sex with your clothes on and almost kill Golden Parazyth?

Aš mėgstu pašvęsti ir aš už šventimą, nesu prieš nenuvalytą makiažą, ryte ir krist lovon su suknele yra nieko keisto. Ir alkoholiu sulaistyti marškiniai, ir cigaretėm pradegintos rankovės yra suprantama.

Bet… vos vos pilnametės kalytės pridažytais veideliais, kurioms nuolat reikia vaikščioti iš salės į salę, prie baro, į kiemą, prie veidrodžių, į salę ir atgal prie baro… savo spigiais balsiukais rėkiančios `sooorrryyyy` ir stumdančios viską aplink ir jų šlykštoki bičiuliai, kurie praeidami kelią skinasi alkūnėmis, bukai spoksodami į vieną tašką.

NEKENČIU JŪSŲ.

Jūs kokio velnio į klubus einat? Pamirksėt savo dailiom akytėm virš savo sukeltų papų, o jūsų bičiuliai jaučia orgazmą pumpuodami orą atsistoję prie pulto? Dydžėjų asistentai ir mirksėtojos. Bl.

Pamirškit viską. Tegul jums nutirpsta rankos, nenorom užsimerkit ir čia nieko nebėra. Atsigavę pažiūrėkit į nepažįstamą, kuris taip pat nuoširdžiai buvo dingęs muzikoj. Nusišypsokit jam. Ir jo draugei. Nueikit parūkyt, ar prie baro, ar į kitą salę, pasidažykit lūpas žiūrėdami į veidrodžius, nusišypsokit ir paplekšnokit per petį, jeigu jums kas užstoja kelią linktelėkit dėkodami, kai žmonės juokaudami nusilenkia jums praeinant.

Kultūra yra kultūra. Būkit malonūs, ką? Ir maldauju, daugiau nekriskit ant DJ stalo. Jeigu užmušit Golden Parazyth, tai aš užmušiu jus. Rimtai.

Nuotrauka: nogooglinta, o joje žmogus, kuris dainuoja taip, kad verkt noris. Iš susižavėjimo.

Rodyk draugams


Tradicijos

2009-10-16 | Aš esu tai, Kasdieniška

Einam pasivaikščiot. Su kava. Ir patogiais batais. Goštauto gatve.

Einam pasivaikščiot. Su kava. Ir patogiais batais. Goštauto gatve.

Kartais aš nelabai suprantu, ką aš darau.  Kartais mane viskas klaikiai erzina ir aš noriu viską mest, emigruot į Ispaniją, ne, geriau į Jamaiką. Sėdėt ten. Tiesiog sedėt. Ant žolės ar kelmo kokio. Kartais norisi tiesiog sudegint kokią kolonėlę ar apmėtyti Geistautę citrinom. Kartais aš rimtai mėtausi citrinom. Sėdžiu ant grindų galvą įrėmus į sieną ir galvoju, kad norėčiau būti Hariu Poteriu. Mestelčiau stebuklingų dulkių į liepsną, viskas nusidažytų žaliai ir aš akimirksiu atirasčiau savo kambary. Su senelio megztiniu, vilnonėm kojinėm, puodeliu kavos ir knyga. Arba Miesto IQ, arba A - ZET arba National Geographic. Be numėlusių rankų, tirtančių kelių ir kokteilinių turkio spalvos suknelių. Kažkur, kur nevažiuoja taksi ir kieme auga kopūstai. (Taip, pašvenčiau vakar. Nieko ypatingo, tai neskaudinsiu jūsų širdučių savo moraliniu nuosmukiu.)

Gyventi taip, kaip reikia (mokytis, dirbti, kultūrintis ir kartais išprotėt. Jokios anarchijos. Vienintelis gražus dalykas pankuose yra languotos kelnės.) man padeda mano įpročiai. Ryte aš turiu išgerti kavos. Žiedą su ametistu nešioju tris metus. Apyrankę nuo Agnės kokius du metus. Nusiimu juos tik per treniruotes (jeigu nereiktų nusiimt, tai tikrai nenusiimčiau). Rudenį šunį visad veduosi į pakrantę, pereinu per du kalnus, nusileidžiu prie ežero ir stebiu miglą, kuri ima pilkai virpėt, kai ilgiau į ją žiūri. Tiesa, nežinau ar vieta, kurioje ją stebiu yra labai tinkama, ar migla mane mėgsta, bet Dominykas miglos virpėjimo nematė. Kai būnu Klaipėdoj, tai visad einu į mažytę konditeriją pusrusyje. Vedžiodama šunį surūkau vieną cigaretę. Vakare privalau susidėti drabužius rytojui, kitu atveju būtinai pavėluosiu. Rudenį būtinai reikia išgerti puodelį kavos ant Taurakalnio laiptų, o Rygoj reikia gerti Leningrade, nes ten dirba geriausias barmenas pasaulyje ir vakarui vis tamsėjant ateina mieliausias pasaulyje vaikinas, kuris gražiausioms pasaulyje lietuvėms, kurios nešioja kiečiausius marškinėlius pasaulyje įjungia keisčiausios muzikos. O futbolą visad žiūriu sedėdama ant grindų. Ir verkiu.

Tradicijos ir įpročiai yra pagrindas. Jos laiko mus ten, kur esame ir padeda eiti mums tuo keliu, kuriuo einame. Nesvarbu, ar tai tradicija vilkti kalnus jurginų ant senelių kapų, ar tradicija valgyt riešutus per Kūčias, ar sekmadieniniai pasiklūpojimai šaltose bažnyčiose, ar žieminiai susišaldymai čiuožinėjant apledėjusiom miesto gatvėmis ar vengriški marcipanai.

Nuotrauka: iš asmeninio archyvo.

Rodyk draugams


Viskis Baltupiuose

2009-10-09 | Aš esu tai, Kasdieniška

Vakar visą dieną vaikščiojau permirkusiom kojom. Gražieji HUB nėra tokie jau praktiški. Stebiuosi, kaip neperšalau, nes važiuojant autobusu namo buvo klaikiai šalta. Nors imk ir verk iš nevilties. Gerai, kad turėjau su kuo kalbėt, o vėliau skaičiau Daniel Quinn „Izmaelį“ (gera knyga, kai baigsiu galbūt parašysiu apie ją. Norit?)

Geriausias viskis pasaulyje ir Baltupių monolitai.

Žinoma, smagiausia yra tai, kad užvakar aš lygiai taip pat avėjau HUB`us. Lijo. Esu tikra, kad mano kojos buvo permirkusios, bet jaučiausi puikiai. Kai kikendamos bėgom per Baltupių balas į troleibusą, kai su Aiste lakstėm po Cvirkparkį, kai linojant turėjau atremti priekaištus dėl Vanna Talinn butelio, kurį aš palikau ant spintelės, pasistumdžiau su Agne prie veidrodžio ir pamiršau.  Jis dabar laukia savo eilės. Stoviniuoja sau Geistautės šaldytuve. Kartu su vynu, kurį aš būtinai išgersiu pusryčiams. Kadanors.

Mes jums atrodom kvailos? Triukšmingos ar tuščios, mes švaistom savo gyvenimą, laistydamos jį geriausiu viskiu pasaulyje? Užtepam liūdesį akių šešėliais, užlakuojam jį raudonai, atrodo, kad mums realybė skendi cigarečių dūmuose? Kažkur toli, kur nesimato mūsų žėrinčių auskarų iš Taivanio, karoliukų apyrankių iš Turkijos, ar milžiniškų žiedų iš Maroko? Realybė yra ten, kur nebeskamba muzika, kur mano dailios rankos nedegina absento, kur sapnuoti gyvates tikriausiai yra blogas ženklas.

Realybė visad yra visai arti mūsų. Mes atsikėlusios nusivalom juodus akių šešėlius, palendam po karštu dušu ir išgėrusios kavos kvėpinamės tais pačiais Nina Ricci, Kenzo, Lauder, kur avėdamos tuos pačius HUB`us einam per tą patį Cvirkparkį, kur lygiai taip pat juokiamės. Tik kiek tyliau.

Mes daug dirbam, mes mokomės, mes skaitom knygas ir žiūrim ne vien Gossip Girl. Mes sportuojam ir mes

Raminta, Aistė, Geistautė, Reda. Buitinis alkoholizmas.

Raminta, Aistė, Geistautė, Reda. Buitinis alkoholizmas.

galėtumėm jums paaiškinti, kas yra nuošalė futbole. Po Helsinkį mes vaikštom tik pėsčiomis ir klausomės, kaip vietinės merginos pasakoja apie savo jūreivius senelius, kurie buvo pripratę prie heroino. Mes kartais miegam palapinėse ir rašom mokslinius tiriamuosius darbus, mums būna liūdna dėl nepelnytų referatų, mes ilgimės viena kitos, kai įstringam Anglijoj ar Škotijoj, mes bijom audrų, kurios virpina mūsų viešbučių langus Japonijoj. Mes verkiam ir labai pavargstam, mes vedžiojam šunis užsimaukšlinusios apsipūtusių muzikantų kepures, mes klausomės priekaištų, barbenam klaviatūromis ir sapnuojame Excel`į.

Gyvename jūsų realybėj. Tikrai dažnai gyvenam. Tik kartais įsipilam į taures viskio ir įsimetusios vieną kitą leduką labai juokiamės Vilniuj, susikibusios rankom bėgiojam ar turkiškai sukryžiavusios kojas sėdim ant grindų ir dainuodamos Datarock`us užmigdom realybę su visom jos dramom, nesklandumais, nebaigtais ar dar nepradėtais darbais.

Agnė, Reda, Raminta.

Agnė, Reda, Raminta. Susirūpinimo valandėlė.

Jūs su realybe kitaip kovojat? Aš jus sveikinu. Manau, kad jūs visiškai teisus, manau, kad jūsų gyvenimas yra tobulas, jeigu tik jūs esate laimingas. Jūsų gyvenimas yra idealus. Jums pačiam.

Man yra idealus mano gyvenimas. Aš esu laiminga, kad galiu kartais užmigdyt savo realybę. Kartu su Agne, Aiste, Geistaute, Raminta ir Jack Daniels`u Baltupiuose. Esu laiminga gyvendama savo realybėj. Kartu su krūva kitų žmonių. Su savo šlapiom kojom gražiuosiuose HUB`uose.

Nuotraukos: iš asmeninio archyvo.

Rodyk draugams


Pamąstymai klausant The Beach Boys.

2009-10-01 | Aš esu tai, Kasdieniška

You can choose... to stay in the shadows like The Rasmus or stand in the sunlight like The Beach Boys. - Brian Molko

Man juos rekomendavo Brian Molko, kai vieną mieguistą rytą aš gėriau kofeino bombą (du šaukšteliai kavos, vienas šaukštelis žalios arbatos. Užplikai, 4 šaukšteliai cukraus ir klaikiai vaitojanti širdis. Dar truputį beprotybės pavargusiam kūnui ir chaotiškoms smegenims.) ir žiūrėjau interviu, kur jis keistai juokėsi ir sakė you know.

I do know some things, love.

Aš žinau, kad aš gyvenu vieną kartą ir žinau, kad nežinau, kada mirsiu.

There is nothing more wonderful about life than seeing life as an adventure. - Brian Molko

Žinau, kad sportas sveika ir vakar aš bėgiojau, o šiandien man siaubingai skauda kūną - nugarą ir kojas, aš net nežinau, ar galėčiau iškelt rankas į viršų. Bijau bandyt. Vynas irgi sveika, o gerti jį ant suoliuko, žiūrint į nuostabiai apšviestą Trakų pilį… magiška juk, o kalbėti apie pusryčius yra smagu. Gera gerti pusryčių kavą gulint lovoj, savo mėlynoj Spiderman2 patalynėj, klausytis lietaus barbenimo už lango ir saldžiai šypsotis, nes fizikinė ir koloidų chemija tykiai burba labai toli. Nėra nieko palaimingesnio už Hendelį, kuris sukiojasi po kambarį, pašokdina liauną smilkalų dūmą ir vedasi mane gilyn į J. R. R. Tolkien pasaulį, kur medžiabarzdis lėtai šneka, o Legolasas skaidriai šypsosi, kur nėra laiko…

We should all try things that we`re afraid off… like jumping out of an airplane or… having sex with the man. - Brian Molko

Pasaulyje, kur dievai aštuntą ryto mus baudžia trečiadieninėm fizikinėm ir koloidų chemijom, laikas yra. Ir jis bėga, slysta jums tarp pirštų, kaip kupinas nuorūkų Palangos smėlis.  Brian Molko, žmogus, kuris apsinešęs skrajoja su drakonais, kurio suknelės vos ilgesnės nei mano. Girtas jis meilus, bet šneka juk protingai.

Kartais visai nieko suglaust pirštus ir ilgėliau pakeliūskuot tą smėlį rankose, juk tarp nuorūkų gali būt ir koks gintaras įsimetęs.

Nuotraukoje: Brian Molko (kelintą kartą aš suvedu jo vardą ir pavardę… )

Rodyk draugams


Dionysus is a rock star.

2009-08-04 | Aš esu tai, Kasdieniška

Šiandien miegojau su mineralinio buteliuku, nes tas vynas…

Dovilė man ant nugaros.

Tu ir vėl pasiekei savo, linksmybių ir beprotystės dieve, teatro globėjau ir gražiausias pasaulio vyre.

Jums turbut atrodo kreiva, kad aš tokia tikra, kad Dionisas gražuolis? Taip! Dionisas man yra gražiausias pasaulyje vyras, nes aš garbinu jo veiklą. Ir teatras… teatras su aksomu apmuštom kėdėm, teatras, kuriame gyvena visos pasaulio emocijos, teatras, kuriame moterys šluostosi akis nosinių kampučiais… O vynas?.. Gražiose taurėse ir per rankas keliaujančiam butely, jaukiausiose vynynėse, kur taip skanu rūkyt! O beprotystė… kažkas šnekasi su Jėzum ir jam nusispjaut ant padėties darbo biržoj, ant deadlainų, ant lietaus ir ant visko dėl ko jūs vaikštot susiraukę…

Ir kaip nemylėt Dioniso?

Dionisas emocingas ir teatrališkas, dažniausiai nuogas, jis truputį girtas ir apsvaigęs nuo savo minčių.

Dionysus is a rock star.

Nuotrauka: iš asmeninio archyvo.

Rodyk draugams