BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Use your widget sidebars in the admin Design tab to change this little blurb here. Add the text widget to the Blurb Sidebar!

Savanoriavimas.

2011-05-29 | Aplinka, Aš esu tai, GaDi

Jeigu skaitėt spaudą ir skaitot mane, tai galėjot nuspėti, kad turėjau truputį darbo su GaDi muzikos festivaliu, bet situacija daugiau mažiau sutvarkyta, o kitais metais žiūrėsim. Aš oficialiai pasitraukiau iš organizacinio komiteto, nes atidirbau tris metus.

Netikiu savanorišku darbu vien iš altruizmo. Taip, aš myliu tą festivalį, daug į jį įdėjau, man brangūs jo organizatoriai, man patinka mano darbo pobūdis ten, bet per tą laiką aš išmokau tiek, kiek tas renginys ir jo organizavimas man galėjo duoti.

Jeigu likčiau komandoje, tai dirbčiau tik dėl darbo. Dirbti tik dėl darbo ir negauti už tai jokio atlygio yra mažų mažiausiai kvaila. Ir neteisinga kitų komandos narių atžvilgiu. Atlygis savanoriško darbo atveju yra patirtis, naujos žinios, graži eilutė į savo CV. Per tris metus tiek jau gavau. Jeigu likčiau, tai norėčiau atlygio pavedimo į savo sąskaitą pavidalu. Žinoma, kad šio renginio idėja nėra tokia.

Jo idėja yra dirbti savanoriškai, gauti reikiamą patirtį, ją džiaugtis, dėl jos mylėti renginį, o susirinkus viską, ka galima (ir labai daug atidavus, žinoma. Neduodant mažai atgal gauni.) pasitraukti prieš tai pasidalinus žiniomis su jaunesniais komandos nariais. Ir ciklas kartojasi.

Pastaruoju metu madinga kalbėti apie savanoriavimą. Šie metai juk savanoriavimo metai. Mane glumina savanorystės idealizavimas. Juk savanoriauti niekas neverčia, eini, nes tau pačiam įdomu, nes tu matai tame perpektyvą ir asmeninę naudą.

Ar matėt savanorį, kuris žliumbia ir zyzia, koks nemielas jam tas darbas? Jeigu matėt, tai jis idiotas, kuris nesuvokia, ką daro. Tikrieji šaunuoliai, kurie rimtai aukojasi yra tėvai dirbantys nekenčiamą darbą tam, kad jų vaikai turėtų gražų gyvenimą. Mamos, kurios keliasi saulei kylant, kad iškeptų blynų, sušukuotų savo mergytėms plaukus ir skubėtų į ofisą. Ir tėčiai, kuriems skauda širdį, nes jų sūnūs pirmuosius žingsnius žengia auklėms stebint.

nuotrauka: mes esam labai laimingi savanoriai. Aš, Povilas, Colis.

Rodyk draugams


Su gimtadieniu, Reda.

2011-02-17 | Aš esu tai

Aš gimiau vasario 18 d. ir esu tipinis vandenis, tad labai mėgstu pabūt su draugais, o būdama narcisistiška savo gimtadienį būtinai švenčiu. Kasmet. Geistautės gimtadienis vasario 9 d., mūsų draugų ratas daugiau mažiau tas pats, tad gimtadienius paprastai švenčiam kartu, važiuojam į kaimo turizmo sodybą pas Geistos krikšto mamą, kur įvyksta daugybė smagių dalykų (beje, viena iš taisyklių kasmet yra jokių fotoaparatų). Dvi paros. Pirtis. Krūva žmonių, kuriuos mes mylim. Keistoki Geistos pusbroliai.

Šiemet savo gimtadienį aš sutiksiu genetika, naujuoju nešiojamu kompiuteriu ir… krūva prišnekštų nosinių, tablečių bei žolelių arbata. Mamos namuose. Su šuniu ir pižama dar.

SERGU.

Peršalau, nes nemėgstu šiltų drabužių su kuriais sunku judėt, o vaistininkė vakar itin kreivai pažiūrėjo, kai užkimus, šniukščiodama nosim, blizgančiom akim ir itin trumpais šortais prašiau vaistų.

Pasimelskit už mane ir siųskit man savo gerumo ir meilės bangas, kad aš pasveikčiau ir 5dienį grįžus į Vilnių galėčiau nueit ir su brangiausiais iškelt bent jau po bokalą.

Nemėgstu sirgti. Labai blogai. Fu fu.

P.S. Man beveik 22 metai. Ant popieriaus. Šiaip man 16. Visada!

pirmasis pasveikinimas šiemet; nuotrauka: iš asmeninio archyvo, miegu po savo 20 - ojo gimtadienio.

Rodyk draugams


Seksas.

2010-07-06 | Aplinka, Kasdieniška

Galėsit sakyt, kad aš nusipiginu kalbėdama tokiom temom, galit manyt, kad aš kalu populiarumą ir jaučiu mažučius orgazmus atsivertus Google Analytics, galėsit man parašyti laiškų ryšium su tuo, bet rimtai… kiek laisvai yra normalu kalbėti apie seksą?

Vakar su Aušrine gėrėm alų ne taip jau toli nuo Vokiečių gatvės ir kalbėjom apie šeimą, gyvenimą, vyrus ir seksą. Kodėl kalbėt apie seksą yra tabu? Sovietų Sąjungoj sekso nebuvo, o mes dabar jau gyvenam Lietuvoj. Kurioje nėra aukso vidurio. Girdi, o ypač skaitai internete, perdėm atvirus, rėkiančius ir detalizuotus mergaičių plepalus ir vyriškas pagyras arba vaikiškus kikenimus puse lūpų. Visur turėtų būti kultūra, man nėra normalu nenorom klausytis svaičiojimų apie nesibaigančius one night stand`us klubo tualetuose, kur dažantis lūpytes ar pudruojantis nosytę privalu pasakoti savo nuklydimus su tomais - domais. Lygiai taip pat nėra normalu matyt kreivus žvilgsnius, kai ramiai kalbiesi ta tema su Ieva Užupio kavinėj prie bokalo alaus.

Ką jūs manot? Ar tai rimtai yra toji privačioji tema? Ar jos privatumas yra postsovietizmas?

Rodyk draugams


Verslo planas: vestuvės.

2010-06-12 | Aplinka, Aš esu tai, Kasdieniška

Pasitinku rytą su puodeliu kavos ir chalatu, manau, kad pietus ir ankstyvą vakarą pasitiksiu lygiai taip pat. Šiandien reikia pabaigti vieną straipsnį, o mano kompiuteris ir diktofonas, kuris gyvena gražiausiame telefone pasaulyje - Sony Ericsson W380i - nenori susitarti, telefonas įskaudintas ir dabar nuolat kraunasi. Neįjungtas į elektros tinklą, žinoma. Jį, matyt, įkrauna pykčio bangos.

Aš neturiu pykčio, visiškai nesu įsikrovus ir neturiu jėgų. Aš turiu daug ramybės (Jauniau, šneku, kaip tu), todėl norėčiau praleisti mėnesį balkone su knyga, vandeniu ir įdegio kremu. Vakarais gaminčiau itališką maistą, kurį užsigerčiau vynu, o kartas nuo karto nueičiau į parodą ar spektaklį, dar rytais gerčiau kavą mieste. Vasaros rytais, nes nėra nieko gražiau, nei bundantis senamiestis.

Su Gesta sakom, kad netekėsim, kol mums nepateiks automobilio ir kitų dovanų. Mes susilažinom, kai mums buvo nedaug metų.

Aš, žinoma, truputį juokauju. Dažniausiai esu darboholikė, kuri eina miegot paryčiais, o į savo dienotvarkės tarpus susirašo susitikimus su draugais. Šiuo metu truputį praradau savo pasišventimą, tačiau esu tikra, kad grįšiu į savo darbo rėžimą ir jaukų namų židinį pakurensiu tik kokį kartą per mėnesį - nusivalydama dulkes ir susidėdama išmėtytus daiktas - vien tam, kad galėčiau komfortabiliau dirbti prie savo pikto kompiuterio.

Koks moters vaidmuo yra jūsų akyse? Moteris yra lygiavertė vyrui - karjeristė, pavargus, visą savaitę pildanti savo banko sąskaitą, o savaitgaliais išsikraunanti su draugais, ar moteris yra švelni, nuo vartotojiško pasaulio nutolusi būtybė, kuri kepa citrininius keksiukus (Rokai, man tavo gimtadienio keksiukai yra trauma visam likusiam gyvenimui, jie nužudė manyje dalį moteriško ego)? Ar moteris yra ta sovietinio laikmečio superhero, kuri gimdo ir augina vaikus, dirba visą darbo dieną, gamina valgyt ir skalbia kojines visiškai pamiršdama save?

Gabaliukas iš mano ir Geistautės skype pokalbių, o nuotrauka: iš asmeninio archyvo. Aš su draugėm, kai mums ėjo stebuklingieji šešioliktieji metai (turbūt).

Rodyk draugams


Sugrįžtuvės.

2010-06-11 | Aš esu tai, Kasdieniška

Mano kambarys atrodo siaubingai, aš vėl grūdu drabužius kumščiu, popierius nuo stalo sušluoju į stalčius ir lakuojuos nagus tarp dulkių. Esu pavargusi. Šiąnakt mažai miegojau, nes reikėjo anksti keltis ir vykti į augalų fiziologijos egzaminą. Vakar naktį taip pat mažai miegojau (šypsausi).

Pasižiūrėjau į veidrodį ir pamačiau, kad aš pasidažius. Keista, kad makiažas po šiandienos dar išsilaikęs. Šiandien ėjau apsipirkti su draugais - nusipirkau maudymuką. Spalvotą, gėlėtą liemenėlę ir juodus apatinius. Nemėgstu kostiumėlių. Reikės nusipirkti naujus burbuliukus bambos auskarams (turiu du auskarus bamboj, gyvenime nesu jautus didesnio skausmo nei veriantis pirmąjį), nes dabartiniai yra mėlyni ir nedera prie maudymuko.

Apsipirkę ir išgėrę kavos važiavom į Vingio parką - gėrėm alų, valgėm alyvuoges, žaidėm frisbį ir kriskrosą. Susimušiau su Linu, tada aplaisčiau jį vandeniu, tada jis mane apipylė.  Buvau šlapia iki apatinių. Persirengiau naująjį maudymuką ir grįžau namo su timpėm ir Geistautės marškiniais.

Linai, tai karas, o aš pralaimėt nemėgstu, tai paprastai laimiu.

Grįžus namo nuėjau maudytis su šuniu. Dabar Junona pervargus miega ant pagalvių, o aš klausau Olialia Pupyčių, valgau karvutės saldainius iš Rygos ir laukiu futbolo.

Aš už prancūzus, kaip ir kasmet. Mano meilė yra Zinedine Zidane, bet kadangi jis nebežaidžia, tai myliu Franck Ribery. Myliu už žaidimą - prancūzai žaidžia tvarkingą, gražų, bet kartu aktyvų ir kartais truputį agresyvesnį futbolą. Nėra nuobodūs, kaip vokiečiai, bet nėra pamaivos ir žliumbikai, kaip pietų europiečiai.

Šitaip aš gyvenu - sesijoje, kuri neįdomi jums ir darbe, apie kurį neįdomu kalbėti man. Žinoma, pasitaiko visokių amoralių priemaišų, bet…

Nuotrauka: dar mokykloje, pavasaris, mėgaujamės saule. Panašiai, kaip šiandien. Aš su Justės skrybėle ir Justė keistoj pozoj.

Rodyk draugams


Šiltas Vilnius naktį.

2010-04-19 | Aš esu tai, Kasdieniška

Išgėriau taurę balto vyno spoksodama į senas nuotraukas.

My life is a party. My best friend is a DJ.

Turiu marškinėlius su tokiu užrašu. Man jį padarė broliai. Ne, jie nėra mano kraujo broliai. Jie geri mano draugai, vieni geriausių mano draugų. Ir du iš jų tikrai yra DJ.

Vakar buvau klausyt Golden Parazyth „Tamstoj“. Žinau, kad žadėjau eiti į Liverpoolį, bet vėliau persigalvojau, negaliu atsisakyti eine kleine musik von die Golden Parazyth. Aš jį myliu. Jį ir jo smuikininką. Aš vakar tiesiog stovėjau ir šypsojaus į juos žiūrėdama. Kaip yra gera matyt tokius žmones. Jie paskendę savo muzikoj. Reivas su smuiku rankoj.

Šiltas Vilnius naktį, o šiandien aš peršalus. Labanakt.

nuotrauka: iš asmeninio archyvo. Man 16 ir aš nešioju FBK „Kaunas“ šaliką.

Rodyk draugams


Meilė… per labai didelį atstumą.

2010-03-24 | Aplinka, Aš esu tai, Kasdieniška

Prieš keletą dienų dalinausi savo literatūriniu fetišu, Enrique Vila - Matas man atrodė labai geras autorius. Žinau, ką jis daro netinkamai, tačiau man tai yra pliusai. Jis naudoja nežmoniškai daug kultūrinio konteksto, o kultūrinį kontekstą aš dievinu. Tikriausiai dėl tuštybės - man džiugu, kad aš puikiai žinau apie ką jis kalba, aš skaičius autorius, kuriuos jis mini, aš mačius filmus, kuriuos žiūri jo herojai, aš girdėjus kūrinius, kurių jie klauso… Tinkamai sudėliojus kultūrinius kontekstus galima puikiai atskleisti savo herojų… Herojus skaitantis Kafką ar herojus, kuris skambina Listą. Arba herojus, kuris priklauso Kaukolių ir Kaulų draugijai. Visai kaip prezidentas Bush`as.

Labai daug pagyrų ir meilės Enrique Vila - Matas, kurį šiandien skaičiau važiuodama autobusu ir šypsojaus. Žmonėms, matyt, atrodo, kad man nelabai gerai kažkas, nes aš važiuodama autobusais kikenu, kai siuntinėju Geistautei absoliučias beprasmybes iš savo sabo blizgančio Walkman`o, šypsausi skaitydama knygas, užmigusi penkiolikai minučių nebesuprantu, kur esu ir vis galvoju, kad štai pagaliau atėjo ta diena, kai aš pramiegojau savo mylimus Trakus ir turėsiu dabar išlipti kokiam nors tai Alytuj blet. Beje, reikės kada. Aš noriu pasižiūrėt tuos lietuviškus bonsus.

Aš nebūčiau aš, jeigu nepagooglinčiau Enrique Vila  - Matas (aš googlinu savo dėstytojus ir bandau atsekti, kas juos pavertė tokiais). Žinoma, kad aš jau buvau jį skaičius. Aš skaičiau jo „Bartlebį ir kompaniją“ ir ta knyga buvo puiki! Tokie netikėti atsitiktinumai mane labai džiugina. Maži gyvenimo stebuklai. Stebuklas yra pakalbėti su knygyno pardavėja apie portugalų literatūros vertimus, stebuklas yra Leonas Judelevičius, kuris tobulai išvertė J. R. R. Tolkien „Silmarilijoną“. Stebuklas yra mano meilė Gareth Pugh, kuris po savo pristatymo nusilenkė skambant Placebo.

Dabar klausau Sohodolls, o juk net nemėgstu moteriško vokalo, taigi ši grupė man yra atradimas. Kaip aš džiaugiaus, kai antro sezono pabaigoj jų dainą panaudojo „Californication“ garso takelyje…

Vytai, sakei, kad aš turėčiau įsimylėt Hank`ą Moody? Dabar suprantu, kad jis man panašus į tave.

nuotrauka: iš draugų asmeninio archyvo. Dar viena meilė per atstumą - mano prancūzaitė draugė Marine.

Rodyk draugams


Gražuole, ką veiki?

2010-03-11 | Aplinka, Aš esu tai, Kasdieniška

Myluoju straipsnį skirtą IQ. The Economist (buvęs Miesto IQ) mokslo ir technologijų skilčiai. Taip, mano nauja veikla. Labai įdomu, naujos veiklos mane įkvepia, bet šiandien aš tokia pavargus. Norėčiau pasimyluot su kuo nors, kas turi kūną ir šiltą kraują. Ne, šuo netinka. Beje, net ir šuo kažkur kitur miega. Noriu iki paryčių kalbėt beprasmybes, aptarti svetimus santykius ir muziką, susiplanuoti tris vasaras į priekį, įsivaizduot, kokius aukštakulnius aš avėsiu pavasarį (kuris tikiuosi ateis).

Šiandien su Geistaute ir Godute buvom Justiniškių skylėj. Prie Norfos stovėjo Chrustik`mobilis.  Liūdnas vyras ant stalo buvo išsidėliojęs daug skirtingų kukurūzų. Siaubinga. Norfos pardavėja Godutei liepė uždaryti kasą. Prastesnio aptarnavimo ir labiau surauktų snukių Vilniuj aš dar nebuvau mačius. Nieko keisto, kad Lori savo kolekcijas kaupia fotografuodamas būtent šio pavadinimo daržinėj.

Skylėj buvo fenomenali įvairių paslaugų koncentracija - seimo nario ofisas, dvi kirpyklos, restoranas Sandra, vaistinė, šokių studija, …, jaunimo užimtumo centras, kuriame repetuoja grupė Sportas. Mes juos filmavom. Labai mieli vyrai. Pagrojo mums porą gabalų. Laisvai pakalbėjo kameron. Marukas sakė, kad nori gerbėjams pasirašinėti ant pilvų. Jis šaunuolis. Būtinai nusiimkit marškinėlius ir atkiškit jam bambas, kai pamatysit jį kur. Per GaDi 2010, pavyzdžiui.

Ar važiuosit į GaDi? Susitiksim?

Einu pamiegosiu, o rytoj ryte dar truputį pasibučiuosiu su savo geriausia drauge teksto rinkimo ir redagavimo programa Microsoft Word.

Labanaktukas, vaikučiai.

nuotrauka: iš asmeninio archyvo. 16metė Reda Olandijoje.

Rodyk draugams


Įrašas nr. 100. Meilė skaitytojams.

2010-02-14 | Kasdieniška

Ei, pasveikinkit mane. Tai šimtasis mano įrašas. Tiesą pasakius, ne. Seniau rašiau kitą blogą, taigi šimtasis mano įrašas turėjo būti jau senokai… bet šitai yra šimtasis Liu Liuoti įrašas! Su tuo save ir sveikinu ir sukuriu progą padėkoti jums…

Rimtai. Jums.

Nes skaitot, nes komentuojat, nes su kai kuriais iš jūsų aš nueinu gerti arbatos ir kavos, kuri virsta alum ir vynu, aš su jumis daug prisijuokiu ir kalbu labai jau protingom temom, iš visos širdies padovanoju jums knygą, o su kai kuriais mes baksnojamės klaviatūrom ištisus vakarus, vis keičiamės nuotraukom ir muzika, pasakojam daugybę nuodėmingų smulkmenų ir vis tikimės padaryt tą patį, bet jau gyvai, man malonu, kai jūs parašot man privačių žinučių ir man juokinga, kai pareiškiat man, kad aš panaši į Kirsten Dunst. Visiškai be jokių įžangų:

Reda, tu panaši į Kirsten Dunst.

arba:

Reda, tu esi arogantiška kalė.

Noriu padėkoti ir savo krūvai draugelių, kurie čia daugiau mažiau gyvena ir priverčia mane rašyt. Aš rašau, nes noriu atsiminti, kaip žiūrėjom siaubingus filmus, arba gaminomės vakarienę, arba tris paras šventėm gyvenimą, kaip sportuodavom ir keliaudavom, mokėmės… kaip bėgiojom po Cvirkparkį… kaip nusirengdavom… kaip  sunkiai grįždavom namo… Kartais paskaitau senus įrašus, kuriuose esat jūs ir nuoširdžiai šypsaus.

Taigi aš beveik metus esu čia. Kas pasikeitė? Nežinau, niekas nepasikeitė. Blogas mano gyvenimo nepakeitė, bet truputį šilumos iš jūsų aš gaunu, tikiuos, kad truputį jos sugebu duoti ir jums.

paveiksliukas: nuvogiau veidaknygėj.

Rodyk draugams


Full of Love.

2009-12-21 | Kita

Kalėdos yra būti apsikrovus vyniojamojo popieriaus atplaišom, nes tu jau trečią kartą bandai supakuot dėžutę. Reda… Taip, supakuoti 35 plaukų segtukus galbūt būtų sudėtinga, nes jų forma tikrai yra aukštasis pilotažas, bet supakuot dėžutę…

Kalėdos yra keiktis klūpant ant Lindex grindų. Ar šokiai virtuvėje kepant imbierinius sausainius? Ar raudoni žandai, kai grįžti iš kiemo? Kalėdos yra kai miegi su vilnonėm kojinėm. Kalėdos yra, kai Santa Claus is coming to every fucking radio station.

Ne.

tavo sušalusiems voratinkliams mano saulės zuikučiai

tavo sušalusiems voratinkliams mano saulės zuikučiai

Kalėdos yra rašyti laiškelius, trumpam pakelti akis nuo popieriaus ir šypsotis, nes prisimeni, kaip tu apsikabinus gesintuvą nelipai iš brolio mašinos, o jis draugiškai, griežtai, diplomatškai, o tada pakėlęs balsą bandė tave įtikint eit miegot (Algirdai…), kaip tu naktį, su pižama, bėgi pasitikti brangiausių svečių, kurie atsitrenkė velniai žino kur, kad su tavim parūkyt kaljano (Artūrai…), imi juoktis, kai prisimeni, kaip jūs susikalbat su sunkvežimių vairuotojais (Mariau…),  kaip judvi vis girtėdamos analizuojat literatūrą, kiną ir prasigėrusius suokalbininkus (Ramune…), kaip pabaigiat viena kitos sakinius vasaros naktimis su užsienietiško alaus buteliais gimtųjų ežerų fone (Dovile…), kai tu suvoki, kad judvi esat identiškai ciniškos ir spjovusios, tačiau mylit viena kitą ne ką mažiau nei batus (Agne…), kai pasidžiaugi, kad sutinki žmonių, kurie tave įkvepia (Arvi…), kai dar kartą įvertini tuos, kurie niekad nesitraukė (Geistaute…), kai turi valandų valandas bendro juoko (Raminta…) ir mergaitiškų plepalų (Sandra), kai gali susipykt dėl milijono priešpriešų, bet vistiek nekeli balso (Vytai…), kai prisimerkus šypsais, nes aš ta reta mergina, kuriai tu nedarai įspūdžio, tu užaugai toks pats, kaip ir aš (Povilai…), kai vien tik galvojant apie tave man daros linksma (Aisti…)

Jūs esat mano Kalėdos.

Nepirkit man dovanų, jeigu nežinot, ką pirkt, jeigu neturit laiko, nespėjot, neplanavot, nenorit. Rimtai. Man nusispjaut. Aš iš jūsų visų esu gavus daug daugiau, nei tai, ką jūs man galėtumėt nupirkt…

nuotrauka ir užrašas po ja: stulja - tobulos nuotraukos, kurios tobulai draugauja su tom tobulom eilutėm po jomis. Meilė ir pirmo pamatymo! Būtinai pasižiūrėkit!

Rodyk draugams