BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Use your widget sidebars in the admin Design tab to change this little blurb here. Add the text widget to the Blurb Sidebar!

Ką Reda veiks savaitgalį?

2011-07-21 | Aš esu tai, Kasdieniška

Nors šiuo metu Reda miršta darbe, nes klaikiai karšta ir sunku susikaupti, bet ji jau galvoja apie savaitgalį.

Pastaruoju metu esu įstrigusi Vilniuje, nes kasdien dirbu, o savaitgaliais neturiu didelio noro planuoti, todėl paprasčiausiai išlendu į miestą ir tradiciškai grįžtu namo paryčiais. Eglė kalbėjo, kad jai grįžti namo per stoties rajoną bei Naujininkus nejauku, o aš labai nustebau, nes manęs šis kelias visai nebaugina. Eglė pasijuokė, kad, žinoma, jog nebaugina, nes aš arba važiuoju taksi arba pareinu septintą ryto, kada miega ne tik vietiniai jaunuoliai, bet ir dauguma padorių žmonių.

Padorumas ir atsakomybė visada buvo mano silpnosios pusės, tačiau šiuo metu aš atsakingai planuoju savo kuprinės turinį, nes noriu padoriai atrodyt per Summer Sound muzikos festivalį Liepojoje. Važiuoju ten ir pasiimu dvi savo mokyklos laikų drauges, nes šiek tiek padėjau latviams su infosklaida, galbūt dar šiek tiek padėsiu ir festivalio metu.

Festivalyje penkios scenos, o aš jau dvi savaites klausau Toploader - Dancing in The Moonlight. Jie irgi ten bus. Ir dar daug visko ten bus, bet labiausiai noriu pajūrio smėlio, jūros, pasidegint skambant muzikai ir rytą pradėti su šalto alaus bokalu rankoj vos išsliuogus iš palapinės.

Dar noriu skaidrių guminių batelių, kuriuos su Dovile nusipirksim po kelių valandų. Ir dar noriu srybėlės, kurią nežinau, ar nusipirksiu, nes neįsivaizduoju, kokių skrybėlių šiuo metu yra parduotuvėse. Mes sumąstėm, kad būtų smagu tranzuot, kaip senais laikais. Ir jau apatarėm, ką rengtis ir kokius drabužius bei batus pasiimti.

Tai važiuojam. O jūs važiuojat?

nuotrauka: aš ir Dovilė Latvijoj.

Rodyk draugams


Savanoriavimas.

2011-05-29 | Aplinka, Aš esu tai, GaDi

Jeigu skaitėt spaudą ir skaitot mane, tai galėjot nuspėti, kad turėjau truputį darbo su GaDi muzikos festivaliu, bet situacija daugiau mažiau sutvarkyta, o kitais metais žiūrėsim. Aš oficialiai pasitraukiau iš organizacinio komiteto, nes atidirbau tris metus.

Netikiu savanorišku darbu vien iš altruizmo. Taip, aš myliu tą festivalį, daug į jį įdėjau, man brangūs jo organizatoriai, man patinka mano darbo pobūdis ten, bet per tą laiką aš išmokau tiek, kiek tas renginys ir jo organizavimas man galėjo duoti.

Jeigu likčiau komandoje, tai dirbčiau tik dėl darbo. Dirbti tik dėl darbo ir negauti už tai jokio atlygio yra mažų mažiausiai kvaila. Ir neteisinga kitų komandos narių atžvilgiu. Atlygis savanoriško darbo atveju yra patirtis, naujos žinios, graži eilutė į savo CV. Per tris metus tiek jau gavau. Jeigu likčiau, tai norėčiau atlygio pavedimo į savo sąskaitą pavidalu. Žinoma, kad šio renginio idėja nėra tokia.

Jo idėja yra dirbti savanoriškai, gauti reikiamą patirtį, ją džiaugtis, dėl jos mylėti renginį, o susirinkus viską, ka galima (ir labai daug atidavus, žinoma. Neduodant mažai atgal gauni.) pasitraukti prieš tai pasidalinus žiniomis su jaunesniais komandos nariais. Ir ciklas kartojasi.

Pastaruoju metu madinga kalbėti apie savanoriavimą. Šie metai juk savanoriavimo metai. Mane glumina savanorystės idealizavimas. Juk savanoriauti niekas neverčia, eini, nes tau pačiam įdomu, nes tu matai tame perpektyvą ir asmeninę naudą.

Ar matėt savanorį, kuris žliumbia ir zyzia, koks nemielas jam tas darbas? Jeigu matėt, tai jis idiotas, kuris nesuvokia, ką daro. Tikrieji šaunuoliai, kurie rimtai aukojasi yra tėvai dirbantys nekenčiamą darbą tam, kad jų vaikai turėtų gražų gyvenimą. Mamos, kurios keliasi saulei kylant, kad iškeptų blynų, sušukuotų savo mergytėms plaukus ir skubėtų į ofisą. Ir tėčiai, kuriems skauda širdį, nes jų sūnūs pirmuosius žingsnius žengia auklėms stebint.

nuotrauka: mes esam labai laimingi savanoriai. Aš, Povilas, Colis.

Rodyk draugams


GaDi`11 baneris! Konkursas!

2011-01-15 | Aplinka, Aš esu tai, GaDi

Ištikimiausi skaitytojai žino, kad aš kartu su labai smagių žmonių komanda organizuou GaDi savaitės dienas bei muzikos festivalį. Jau pradėsiu jus erzinti, ar džiuginti naujienomis iš festivalio stovyklos. Festivalis vyks jau 6 metus ir čia grojo krūva žmonių, kuriuos jus tikrai mėgstat, o gal net mylit savotiškai - G&G Sindikatas, Sportas, BIX, Golden Parazyth, Biplan, Bekešo Vilkai ir t.t. Trys scenos, pavasaris, ramus Merkys ir nuostabiausia pienių pieva…

Dabar aš kartais pažersiu prašymų, nes aš turiu daug idėjų, bet man trūksta techninių žinių. Aš jau nelabai draugauju net su daile, o su kompiuteriu niekad nepavyko užmegzti artimesnių santykių.

Man reikia, kad Jūs man padėtumėt realizuoti mano REKLAMINIO BANERIO idėją, arba pasiūlytumėt geresnę ir sukurtumėt banerį festivaliui! Tam, kas dirbs su manim arba sukurs geriausią banerį pažadu du pakvietimus į festivalį!

Dar alaus pastatysiu! Gal net į žandą pabučiuosiu! Puiki proga tiems, kurie norit su manim susitikt ir pasirašinėjat, kaip slaptos meilės. Dar puikesnė proga prisidėti prie visiškai nekomercinio, labai jaukaus, absoliučiai laisvo muzikos festivalio po atviru dangumi!

Susisiekit su manim per FB (nuoroda dešiniajame kampe) arba e - mail: reda.krusinskaite@gmail.com.

Nuotraukos: aidea.lt, piešinys: mano, tai įrodymas, kad draugystė su daile byra…

Rodyk draugams


Ad Hoc: Nepatogus Kinas 2010.

2010-10-22 | Aplinka

Vakar prasidėjo Nepatogaus Kino festivalis, kuris buvo atidarytas Roland Javornik filmu „Du paradai, du pasauliai… viena Europa?“ (Two Prides, Two Worlds… One Europe?). Festivalio tikslas yra aptarti socialines problemas ir pabandyti duoti žmonėms šansą permąstyti jų aplinką ir kartais pasižiūrėt truputį atviriau ar dėmesingiau. Panagrinėkite programą, seansai nemokami, nueikit. Aš nežinau, kiek tokiam kine meninės vertės, tačiau pasižiūrėt už savo namų tvoros visad yra naudinga. Ar ne A. de Saint - Exupery sakė, kad esame pasaulio piliečiai?

Žinoma, kad į tokius festivalius renkasi ta auditorija, kurios akiratis jau ir taip pakankamai platus ir manau, kad daugumai tų žmonių filmuose aptariamos problemos yra žinomos, bet vakar, žiūrint filmą, man labai patiko vienos estų LGBT (lesbietės, gėjai, biseksualai, transeksualai) teisių gynėjos mintis, kad tau nėra būtina būti aktyvistu, tu neturi būtinai rengti mitingų, demonstracijų, mėginti keisti įstatymų… jei tik nenori, tačiau būdamas žmogum turi turėti žmogišką, pileitišką atsakomybę pasikalbėti ir apšviesti savo aplinkos žmones, jeigu jie viena ar kita prasme yra destruktyvūs.

Natūralu, kad ji turėjo galvoj destrukciją nukreiptą prieš LGBT žmones, tačiau šią mintį galima pritaikyti ir platesne prasme - tiesos ieškojimas nebūtinai turi būti jūsų gyvenimo kelias, tačiau būdami žmonėmis neturite teisės nematyti toliau savo kiemo.

Nežinau, ar pažiūrėjote treilerį (beje, ar lietuvių kalboj yra šio žodžio atitikmuo?), bet filmas rodo du visiškai skirtingus paradus - belgiškąjį ir mūsiškį, visai neseniai vykusį Vilniuje. Paradas Belgijoje yra toks, kokį mes įsivaizduojame - šventė. Žmonės šypsosi, šoka, jie laimingi ir laisvi, tuo tarpu mūsų eitynės… matėt patys. Antra vertus, tai Lietuva jauna ir mes, kaip pilietiška visuomenė, esame jauni. Mums reikia užaugti ir iki lygių teisių, ir iki savitarpio supratimo, ir kartais iki žmogiškumo tam, kad galų gale taptume pasaulio piliečiais.

Linkiu jums pozityvumo ir supratimo, atvirumo ir dėmesingumo, ir gero savaitgalio, žinoma.

Susitiksim kine!

nuotraukoje: mano mylimas kolega Vilmis ir kovos prieš transfobiją ženklelis. Užsidėkite ženklelį ant savo nuotraukos ir jūs!

Rodyk draugams


Filmai.

2010-06-29 | Kasdieniška

Man taip nuobodu. Aš pirmą kartą po labai ilgo laiko neturiu jokio realaus darbo, kurį degtų padaryt. Žinant tą faktą, kad aš esu deadline mergaitė, tai nieko aš ir nedarysiu šiandien. Žiūriu futbolą, dar šiandien deginaus balkone, skaičiau, vedžiojau šunį ir galbūt nusilakuosiu nagus.

Parsisiunčiau filmą „Chloe“. Treilerį pasižiūrėjau tik dabar, bet nuomonės vis tiek neturiu. Parsisiunčiau šiaip sau. Tiesą sakant, mano filmų skonis yra apgailėtinas. Paskutinis filmas, kurį aš labai norėjau pamatyt ir kuris, mano akim žiūrint, turėjo būti labai geras buvo Lars Von Trier „Antikristas“. Jo treileris ir filmo idėjos, buvo puikios, bet išpildymas idiotiškas. Arba aš visiškai neturiu skonio. Aš manau, kad atkreipti dėmesį seksu, purvu ir smurtu yra labai lengva, todėl nuobodu. Būtent todėl nemėgstu Pedro Almadovaro (nors jo vienintelė knyga ružavu viršeliu yra puiki).

Tęsiasi, nes prieš tai kine žiūrėjau „New Moon“. Knygos yra visai neblogos - jos tokios emocingos ir pilnos meilės, tokio susižavėjimo, kai kitas žmogus tau atrodo geresnis už tave patį bent kokį milijoną kartų, kai tu pradedi abejot savim, kai nesi tikras ar tam tobulam žmogui galėsi duot bent jau kažką. O filme…

girl + boy = love or somethin`

Grįžtu į savo nuobodulio pasaulėlį. Rytoj vakarėlis, o tada Tundron gal. Kas važiuojat?

Rodyk draugams


GaDi muzikos festivalis.

2010-02-26 | Aplinka, Aš esu tai

Gerbiami, gerbėjai,

aš turiu naują blogą, skirtą GaDi muzikos festivaliui, prie kurio organizavimo aš prisidedu. Skaitykit, komentuokit, o gegužės mėnesį lauksiu jūsų GaDi 2010.

Tikiuosi, kad šiemet pakartosiu pernai metų šventę - atradau The Colours of Bubbles (Juliuk, tu gražus!), Austėja turi siaubingo kompromato, miegojau ant pagalvių ir Lauri, manęs tikrai neveikia tai, kaip tu lieti man kelius.

Rodyk draugams