BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Use your widget sidebars in the admin Design tab to change this little blurb here. Add the text widget to the Blurb Sidebar!

Davatkos vs. The Human Body Exhibition ir kitos aktualijos

2012-02-16 | Aplinka

Grįžau į tėvų namus tam, kad pasimokyčiau perlaikymui (taip, mokslą myliu, o savo studijų principo nemėgstu, todėl studijoms mokausi retai ir nedaug), bet vakar su Geistaute žiūrėjau filmą, o šiandien kuičiuosi internete. Pasižiūrėjau labai neblogą „Positive Money” prezentaciją apie tai, kaip bankai sukuria daugiau pinigų, nei jų realiai yra, kaip ekonomika vystoma skolos pagrindu ir kodėl šita sistema veda į neabejotiną krachą. Vieną tokį jau turėjom, kai sprogo nekilnojamojo turto burbulas, panašiai nutiko mūsų „Snorui”, JAV skolos neįtikėtinos, bet jie toliau ramiu veidu spausdinasi sau dolerius. Anksčiau ar vėliau sistema vėl užluš. Jau kliba. Prezentaciją galit parsipūst iš „Linkomanijos”. Autorių teisių aktyvistai galit ramiai atsikvėpti - oficialiame puslapyje galit lygiai taip pat siųstis. Nemokamai. Nieko pernelyg naujo, jeigu turit bendrą išsilavinimą, tačiau gražiai, paprastai ir vizualiai - kaip sakė mano kalbos kultūros dėstytoja, jeigu „seneliai suprastų”, tai prezentacija/ vieša kalba yra gera. Šitą, tai tikrai suprastų.

Knisinėdama internetą perskaičiau nuomonę apie „The Human Body Exhibition”, kuri vadinama populiariausia paroda pasaulyje. Kaip žinia, joje kažkada gyvenusių žmonių kūnai, kaulai, audiniai. Chemiškai apdoroti ir pateikti plačiai peržiūrai. Čia ir žemiau cituoju delfi.lt esantį tekstą:

Pagrindinis kriterijus pažangioje ir moralioje visuomenėje turėtų būti pagarba žmogui, jo teisėms ir orumui. Norėčiau dar kartą atkreipti dėmesį į jau žinomą faktą, kad šioje parodoje demonstruojami iš tikros „medžiagos”, tikrų kūnų, tikrų ŽMONIŲ padaryti eksponatai. Parodoje tiesmukišku atvirumu rodomi kūnai yra ASMENŲ, kurie gimė iš meilės, gal ir patys mylėjo, kentėjo, verkė, džiaugėsi, gėrė arbatą, grožėjosi gėlėmis, ieškojo tiesos. Dabar jie - eksponatai.

Per retai ir per tyliai klausiama dėl pačių eksponuojamųjų laisvo informuoto sutikimo. Galų gale, apie kokį sutikimą kalbame? Mirtis ir mirusio žmogaus kūnas turi būti gerbiami, net jei pats žmogus sau tos pagarbos nenori.

Taip. Pagrindinis kriterijus tikrai turėtų būti pagarba žmogaus teisėms ir orumui, o jeigu žmogus pats oriai pasirinko paaukoti savo kūną parodai - net nekvescionuojant priežasčių (meilė mokslui, ekshibicionizmas, pinigai), tai kodėl vėliau, dėl davatkiško moteriškės iš virtuvės požiūrio, žmogaus pasirinkimo turėtų būti nepaisoma?

Aš nemėgstu žmonių ribotumo ir nesuprantu, kodėl reikia kištis į svetimus sprendimus, kurie niekam nedaro žalos? Žinot, kad galima parduoti savo odą iš kurios  po jūsų mirties vėliau gamins itin brangias ir retas žmogaus odos pinigines, dokumentų dėklus ar net batus? Jeigu jums tai amoralu, tai jūs neparduodate ir neperkate. Jeigu jūs nieko prieš - parduodate arba perkate. Žmogus, tai miręs juk, gyvam jam odos niekas nedirs ir tamsioj pakampėj nelauks, kad jį anksčiau laiko nukalt.

Tik gaila, kad kuo toliau, tuo daugiau prisiriję duonos ir prisižiūrėję žaidimų tampame vis amoralesni ir aklesni.

Kas išvis yra moralė? Krikščioniškoji moralė - taip, suprantama, kad remiantis jų dogmomis, tokie žaidimai su mirusio žmogaus kūnu yra amoralu. Aš nesu krikščionė, o moralu man yra tai, kas nekenkia kitiems. Sakyti, kad tokios parodos nužmogina, skatina smurtą ar mažina pagarbą žmogaus kūnui yra neobjektyvu, kadangi tam nėra jokio pagrindimo.

Jeigu kalbėsime apie mano asmeninę nuomonę, tai aš manau, kad žmogaus kūnas, kaip ir viskas gamtoje ir moksle, yra magiškas. Jūs suvokiate, kad tokia sudėtinga sistema, kuri geba veikti šitaip darniai, autonomiškai valdyti tokius sudėtingus fiziologinius procesus, susidarė iš dviejų ląstelių? Geras, ką?

Beje, dėl savo kūno dar neapsisprendžiau - žinau, kad visus tinkamus transplantacijai audinius ir organus paaukosiu, o ar savo kūną atiduosiu moksliniams tyrimams? Dar neapsisprendžiau. Tikriausiai. Jeigu ne, tai norėčiau, kad mane sudegintų, o pelenus išbertų kokioj gražioj vietoj. Kapinės užima daug naudingo ploto, o ir laidotis į žemę pagal krikščioniškus papročius būtų amoralu, nes veidmainystė mano vertybių skalėje yra amorali. O štai laisvas pasirinkimas - anaiptol.

Rodyk draugams


Su gimtadieniu, Reda.

2011-02-17 | Aš esu tai

Aš gimiau vasario 18 d. ir esu tipinis vandenis, tad labai mėgstu pabūt su draugais, o būdama narcisistiška savo gimtadienį būtinai švenčiu. Kasmet. Geistautės gimtadienis vasario 9 d., mūsų draugų ratas daugiau mažiau tas pats, tad gimtadienius paprastai švenčiam kartu, važiuojam į kaimo turizmo sodybą pas Geistos krikšto mamą, kur įvyksta daugybė smagių dalykų (beje, viena iš taisyklių kasmet yra jokių fotoaparatų). Dvi paros. Pirtis. Krūva žmonių, kuriuos mes mylim. Keistoki Geistos pusbroliai.

Šiemet savo gimtadienį aš sutiksiu genetika, naujuoju nešiojamu kompiuteriu ir… krūva prišnekštų nosinių, tablečių bei žolelių arbata. Mamos namuose. Su šuniu ir pižama dar.

SERGU.

Peršalau, nes nemėgstu šiltų drabužių su kuriais sunku judėt, o vaistininkė vakar itin kreivai pažiūrėjo, kai užkimus, šniukščiodama nosim, blizgančiom akim ir itin trumpais šortais prašiau vaistų.

Pasimelskit už mane ir siųskit man savo gerumo ir meilės bangas, kad aš pasveikčiau ir 5dienį grįžus į Vilnių galėčiau nueit ir su brangiausiais iškelt bent jau po bokalą.

Nemėgstu sirgti. Labai blogai. Fu fu.

P.S. Man beveik 22 metai. Ant popieriaus. Šiaip man 16. Visada!

pirmasis pasveikinimas šiemet; nuotrauka: iš asmeninio archyvo, miegu po savo 20 - ojo gimtadienio.

Rodyk draugams


500 kcal per dieną.

2011-02-07 | Aš esu tai

Rudens semestre turėjau žmogaus ir gyvūnų fiziologijos paskaitą, kurios laboratorinių metu mes žiūrinėjom savo jautrumo slenksčius, nusistatėm kraujo grupę, hemoglobino ir gliukozės kiekį, pažaidėm su refleksais ir… skaičiavom per dieną suvartojamas ir sunaudojamas kalorijas.

Tąkart neribodama maisto aš suvartojau 2 000 kcal per dieną, kas yra visiškai normalu, nes maždaug tiek tada ir sunaudojau visą dieną nieko rimto neveikdama. Iškart prisiminiau bobiškam žurnale matytą zviazdų (ne oksanų ir ne nataškų) dienos meniu, kuriam maistas padorus, tačiau bendroj sumoj yra ~ 500 kcal. Max ~ 700 kcal.

Aš galiu sėkmingai nevalgyt tris paras ir išgerti po puodelį ar du arbatos kasdien, bet tada man krenta spaudimas ir šiaip gan sunku gyvent. Labai lengvai atsiranda mėlynės. Galiausiai net ir nelabai linksma tampa.

Kadangi šiuo metu aš didžiai nutolus nuo savo idealaus svorio, tai reikia atgauti raktikaulius.

Išvada ta, kad valgyti irgi reikia, bet mažiau ir ne viską, o tai sunku. Šiaip aš dažnai mėgstu varžytis ir laimėti. Paaugus labiausiai mėgstu laimėti prieš save pačią. Buvau sugalvojus, kad pradėsiu rašyt blogą su savo kasdieniu meniu, nes tada tikrai privalėčiau kasdien laikytis plano.  Šiandien ryte valgiau dvi riekutes juodos duonos, kelias alyvuoges, išgėriau puodelį kavos, tarp paskaitų išgėriau puodelį arbatos, o per neurobiologiją su Ieva nusprendėm, kad sriubą valgyti bus skaniau nei virtas morkas ir brokolius. Sriuba gavosi pakankamai pilkos spalvos, bet visai skani.

Lenkiu ton pusėn, kad maisto blogai turi būti su nuotraukom, o mano maistas negražus! Bet aš gražėju gan greit ir per mažiau nei savaitę numečiau 2 kg. Iš patirties žinau, kad kitą savaitę svoris kris greičiau. Ataugs, žinoma, taip pat greitai, bet tam yra sporto klubai ir stadionas vos tik oras atšils.

P.S. Tai mano asmeninis tinklaraštis ir aš pasakoju tai, kuo pati gyvenu. Jokiu būdu nerekomenduoju to jums. Sveika dieta yra ~ 1000 - 1 200 kcal per dieną + sportas.

mano ir Geistos skype pokalbiai, kai laikėmes dietos, nuotrauka: Alexa Chung, kuriai Geista pavydi raktikaulių. Aš asmeniškai manau, kad ji pernelyg anoreksiška.

Rodyk draugams


Ice Ice Baby.

2010-12-09 | Kasdieniška

Jūsų beprotė draugė šiandien išsiruošė į koliokviumą su aukštakulniais. Ėjo mažulyčiais žingsneliais ir net džiaugėsi sutižusiu purvinu sniegu, kuris padėjo jaustis truputį stabiliau. Visą laiką meldėsi, kad vakarop nepradėtų šalti, o vėliau pravedusi susirinkimą apie partizaninį marketingą skubiai pasišalino net neišgėrusi kavos su kolegom. Dar mažesniais žingsneliais ir nuolat skatindama save mintyse nutipeno iki bankomato ir dar kartelį įsitikino, kad senstelėjus drumenbeis nord darbuotoja tris kartus nesuprato, kad aš noriu savo pinigų kortelėje, o ne banko sąskaitoje, kurios internetinės bankininkystės funkciją aš šįryt vėl užblokavau, nes nesugebėjau atsiminti savo slaptažodžio. Rytoj avėdama lygiapadžius dideliais žingsniais žirgliosiu į artimiausią banko skyrių. Dar kartą. Žinant tai, kad negaliu pakęsti tokių įstaigų, ši perspektyva mane liūdina.

Rytoj dar eisiu į The Umbilical brothers nors siaubingai tingiu, noriu važiuot į Trakus ir skaityt Jose Saramago amžinai, o šiaip man priešsesisiniai atsiskaitymai ir laboratorinių gynimai, tai aš dažniausiai skaitau genetiką.

Dar kažkas nutiko mentei ir labai skaudėjo. Šiandien jau geriau.

Į vakarėlius vaikštau rečiau, nes visur daug marozų.

Vilniuje šalta visom prasmėm.

nuotrauka: aš su Geistaute. Pernai irgi šalta buvo Vilniuj tokiu metu maždaug.

Rodyk draugams


Kalbajobai.*

2010-10-28 | Kasdieniška

Prieš kelias dienas po parodos ŠMC su Geistaute užėjom į Chaplin`ą  - aš stiklui viskio, o Geista bjauriai kartokam džinui su toniku. Paroda visai nebloga, bet negalėčiau sakyt, kad man kas labai įsiminė… Man ji pasirodė labiau socialinė, nei meninė, bet, matyt, tai yra išskirtinis lietuvių bruožas. Tą vakarą mane labiau nudžiugino smulkmenos - tai kaip žmonės vaikšto tempdami kojas, stabtelėdami keistose pozose. Ir vis šypsojaus, kai skaičiau nuotraukų aprašymus kartu su užsieniečiu vyru. Sustodavom kartu, skaitydavom vienodai ilgai - tik jis angliškąją versiją, o aš lietuviškąją. ir prie nuotraukų stovėjom tiek pat. Bet tame jokios metafizikos. Paprasti dalykai kartais gražūs vien savo paprastumu.

Geistautei vėliau pasakojau apie dokumentinį Giedrės Beinoriūtės filmą „Troleibusų miestas“, kurį filmavo Vaidotas Digimas. Filmas labai smagus ir taiklus, jame nuostabiai atsiskleidžia mūsų visuomenė ir jos skirtingų sluoksnių tarpusavio santykiai, jeigu kam pavyks jį rasti internete (jeigu turit laikmenoj, ar matėt pirkti), tai pasidalinkit ir su manim - norėčiau dar kartą pasižiūrėt brandesne galva. Jei gerai pamenu, tai filmo operatorius Vaidotas Digimas labai taikliai pakomentavo, kad šita dokumentika turi išskirtinę kalbą - Vilniaus dialektą, kuomet žmonės kalba lietuviškai, rusiškai ir lenkiškai. Paeiliui ar pramaišiui. Tądien važiuodama troleibusu namo persirengt prieš parodą dar kartą paklausiau svetimų pokalbių… ir tikrai:

mi pasadili tam žolytė. očen krasivo.

Vienoje „Californication“ serijoje Hank Moody guli lovoj su moterim ir ji užuot nusijuokus sako:

LOL

Hank Moody, tai nuliūdina. Ne, visai ne dėl to, kad moteris su juo lovoj laughing out loud. Manau, kad jam taip nebūna, nes Hank yra nuostabus. Jam liūdna, nes anglų kalba miršta, nes žmonės naudoja bukus trumpinius ir internetinį slengą perkelia į kasdienybę.

Man irgi liūdna, kad padori lietuvių kalba tebesimaišo su rusų ar lenkų ir ima maišytis su anglų kalbomis. Ir maišosi ten, kur jai maišytis visai nereikėtų, o štai normaliose ir visiškai pateisinamose situacijose įsikiša kalbajobai taikydami visiškai nelogiškus lietuviškus terminus ten, kur jų nereikia.

Lietuvių kalba man labai graži, tai viena iš daugelio priežasčių, kodėl aš myliu Lietuvą ir mūsų, išsilavinusių ir protingų žmonių, pareiga kalbą tausoti ir puoselėti, nes tų, kurie ją vartos netinkamai, jos negerbs ir gadins ją svetimybėmis visad atsiras. Kita vertus, viskas turi turėti ribas ir moksliniai bei techniniai terminai tikrai turi teisę būti vartojami originalo kalba.

*kopyraitas Algio Ramanausko.

nuotraukos: nuguglintos, mano FB.

Rodyk draugams


Aš jaučiu pareigą priminti, kokia aš esu moteris (tikros moterys yra truputį kalės).

2010-06-26 | Aplinka, Kasdieniška

Vakar Vytui pasakojau, kad kai aš pradėjau rašyti blogą (seniau turėjau kitą, rašėm kartu su Juste… prieš 4 - 5 metus), tai buvo madingi pseudointelektualai. Turėjai rašyti taisyklinga kalba, daug tarptautinių žodžių ir literatūrinių įmantrybių, būtinai naudoti daug kultūrinio konteksto, būtinai kur nors paminėta Kafką*. Nes nu Kafka yra Kafka. Jeigu jums neaišku, kodėl būtent Kafka, tai aš nematau reikalo švaistyti savo brangaus laiko ir kalbėti apie Kafką su vidutinybėmis. Buvo privaloma kartas nuo karto komentuojant pamokyti gyventi mažiau Dievo apdovanotus (tai yra visus kitus) rašinėtojus. O šiaip Dievo paliubomu nėra.

Šiandien blogina mergaitės!

Mergaitės lėlės.

Moterys kalės.

Visų pirma, tai meilės nėra. Meilė išvis daxuja užknisa, vyrai irgi. Mane moterų kalių įrašuose visad žavi vyriškasis vaidmuo - kadaise buvo pirmoji meilė Tomas - Domas**, kuris buvo vienintelis, pats svarbiausias ir saldžiausias, dėl jo linko keliai ir skraidė drugeliai, jam vienam mergaitė lėlė vis kepdavo citrininius keksiukus***. Ir jo es em es rytais šviesdavo ryškiau nei saulė. Prieš jį nudelbdavai akis mokykloje, o jis savo tvirta ranka kilstelėdavo tavo smakrą ir žūrėdamas į tave savo nuostabiai mėlynomis akimis nuostabiai šypsodavosi.

Bet jis yra asilas nx. Jis tik žaidė ir sudaužė tau širdį, todėl tu dabar norėtum jam nuraut kiaušus ir šušert juos tai storai (nes tu esi anoreksikė) kurvai su kuria jis dabar tamposi.Tu jį dabar priversi šliaužiot keliais paskui ir bučiuot žemę, kuria tu vaikštai, bet… viskas baigta.

Tomai - Domai, tu neįsivaizduoji, kokią tu man paslaugą padarei. Dabar jau viskas, dabar aš jau niekada neverksiu ir dabar saugokis, vyriškoji gimine. The bitch is there**** . Dabar jau man yra px, dabar aš žaisiu ir meluosiu, gersiu ir rūkysiu. Ir kalbėsiu dviprasmybes, kurios galėtų reikšti seksą. Vyrai yra gražūs, stiprūs, turi gerą humoro jausmą, žaviai pavydūs ir visai zjbs, bet šiaip vis tiek debilai.

Moters kalės gyvenime vyrai turi užimti didžiąją dalį (kad ir kokios beprasmybės jie yra), antra pagal svarbumą dalis yra fešion. Meilė jai yra išsakoma paveiksliukais*****, anoreksija, rūkymu ir aukštakulniais. Drabužiai kartas nuo karto yra svarbu.

Visa kita gali šmėžuoti - tėvai užknisa, mokykla, užknisa, kitos moterys kalės užknisa******.

* Nieko prieš Francą Kafką neturiu. Man jis tikrai patinka. Mokykliniam kurse, matyt, yra „Metamorfozė“. Taip? Aš siūlau perskaityt „Pilį“ - melancholiška ir įtempta vienu metu. Man labai patiko.

** Ironija. Vytai, tu turėtum suprast.

*** Taip, tie citrinininiai keksiukai mane tikrai traumavo. Geistaute ir Rokai, jūs turėtumėt suprast.

**** Visokie angliški yra labai svarbu.

***** Aš tai padariau idealiai - man pavyko suderinti madą, vyrus ir seksą.

****** Jos tuščios, pigios, kekšės ir storos. Nepaisant to, kitų moterų kalių įrašus būtina komentuoti išreiškiant visokeriopą moterišką solidarumą, ypač jei kalba eina apie kiaušų rovimą tomams - domams.

P. S. Aš turėčiau pareikšti savo asmeninę nuomonę? Aš laikausi Vyto pozicijos, kad žmonės, kurie tiek daug dėmesio skiria sau neturėdami absoliučiai nieko yra erzinantys.

Nuotraukos: nugoolintos, atsiųstos draugų ir paimtos iš Eligijaus FB.

Rodyk draugams


Verslo planas: vestuvės.

2010-06-12 | Aplinka, Aš esu tai, Kasdieniška

Pasitinku rytą su puodeliu kavos ir chalatu, manau, kad pietus ir ankstyvą vakarą pasitiksiu lygiai taip pat. Šiandien reikia pabaigti vieną straipsnį, o mano kompiuteris ir diktofonas, kuris gyvena gražiausiame telefone pasaulyje - Sony Ericsson W380i - nenori susitarti, telefonas įskaudintas ir dabar nuolat kraunasi. Neįjungtas į elektros tinklą, žinoma. Jį, matyt, įkrauna pykčio bangos.

Aš neturiu pykčio, visiškai nesu įsikrovus ir neturiu jėgų. Aš turiu daug ramybės (Jauniau, šneku, kaip tu), todėl norėčiau praleisti mėnesį balkone su knyga, vandeniu ir įdegio kremu. Vakarais gaminčiau itališką maistą, kurį užsigerčiau vynu, o kartas nuo karto nueičiau į parodą ar spektaklį, dar rytais gerčiau kavą mieste. Vasaros rytais, nes nėra nieko gražiau, nei bundantis senamiestis.

Su Gesta sakom, kad netekėsim, kol mums nepateiks automobilio ir kitų dovanų. Mes susilažinom, kai mums buvo nedaug metų.

Aš, žinoma, truputį juokauju. Dažniausiai esu darboholikė, kuri eina miegot paryčiais, o į savo dienotvarkės tarpus susirašo susitikimus su draugais. Šiuo metu truputį praradau savo pasišventimą, tačiau esu tikra, kad grįšiu į savo darbo rėžimą ir jaukų namų židinį pakurensiu tik kokį kartą per mėnesį - nusivalydama dulkes ir susidėdama išmėtytus daiktas - vien tam, kad galėčiau komfortabiliau dirbti prie savo pikto kompiuterio.

Koks moters vaidmuo yra jūsų akyse? Moteris yra lygiavertė vyrui - karjeristė, pavargus, visą savaitę pildanti savo banko sąskaitą, o savaitgaliais išsikraunanti su draugais, ar moteris yra švelni, nuo vartotojiško pasaulio nutolusi būtybė, kuri kepa citrininius keksiukus (Rokai, man tavo gimtadienio keksiukai yra trauma visam likusiam gyvenimui, jie nužudė manyje dalį moteriško ego)? Ar moteris yra ta sovietinio laikmečio superhero, kuri gimdo ir augina vaikus, dirba visą darbo dieną, gamina valgyt ir skalbia kojines visiškai pamiršdama save?

Gabaliukas iš mano ir Geistautės skype pokalbių, o nuotrauka: iš asmeninio archyvo. Aš su draugėm, kai mums ėjo stebuklingieji šešioliktieji metai (turbūt).

Rodyk draugams


Sugrįžtuvės.

2010-06-11 | Aš esu tai, Kasdieniška

Mano kambarys atrodo siaubingai, aš vėl grūdu drabužius kumščiu, popierius nuo stalo sušluoju į stalčius ir lakuojuos nagus tarp dulkių. Esu pavargusi. Šiąnakt mažai miegojau, nes reikėjo anksti keltis ir vykti į augalų fiziologijos egzaminą. Vakar naktį taip pat mažai miegojau (šypsausi).

Pasižiūrėjau į veidrodį ir pamačiau, kad aš pasidažius. Keista, kad makiažas po šiandienos dar išsilaikęs. Šiandien ėjau apsipirkti su draugais - nusipirkau maudymuką. Spalvotą, gėlėtą liemenėlę ir juodus apatinius. Nemėgstu kostiumėlių. Reikės nusipirkti naujus burbuliukus bambos auskarams (turiu du auskarus bamboj, gyvenime nesu jautus didesnio skausmo nei veriantis pirmąjį), nes dabartiniai yra mėlyni ir nedera prie maudymuko.

Apsipirkę ir išgėrę kavos važiavom į Vingio parką - gėrėm alų, valgėm alyvuoges, žaidėm frisbį ir kriskrosą. Susimušiau su Linu, tada aplaisčiau jį vandeniu, tada jis mane apipylė.  Buvau šlapia iki apatinių. Persirengiau naująjį maudymuką ir grįžau namo su timpėm ir Geistautės marškiniais.

Linai, tai karas, o aš pralaimėt nemėgstu, tai paprastai laimiu.

Grįžus namo nuėjau maudytis su šuniu. Dabar Junona pervargus miega ant pagalvių, o aš klausau Olialia Pupyčių, valgau karvutės saldainius iš Rygos ir laukiu futbolo.

Aš už prancūzus, kaip ir kasmet. Mano meilė yra Zinedine Zidane, bet kadangi jis nebežaidžia, tai myliu Franck Ribery. Myliu už žaidimą - prancūzai žaidžia tvarkingą, gražų, bet kartu aktyvų ir kartais truputį agresyvesnį futbolą. Nėra nuobodūs, kaip vokiečiai, bet nėra pamaivos ir žliumbikai, kaip pietų europiečiai.

Šitaip aš gyvenu - sesijoje, kuri neįdomi jums ir darbe, apie kurį neįdomu kalbėti man. Žinoma, pasitaiko visokių amoralių priemaišų, bet…

Nuotrauka: dar mokykloje, pavasaris, mėgaujamės saule. Panašiai, kaip šiandien. Aš su Justės skrybėle ir Justė keistoj pozoj.

Rodyk draugams


Gražuole, ką veiki?

2010-03-11 | Aplinka, Aš esu tai, Kasdieniška

Myluoju straipsnį skirtą IQ. The Economist (buvęs Miesto IQ) mokslo ir technologijų skilčiai. Taip, mano nauja veikla. Labai įdomu, naujos veiklos mane įkvepia, bet šiandien aš tokia pavargus. Norėčiau pasimyluot su kuo nors, kas turi kūną ir šiltą kraują. Ne, šuo netinka. Beje, net ir šuo kažkur kitur miega. Noriu iki paryčių kalbėt beprasmybes, aptarti svetimus santykius ir muziką, susiplanuoti tris vasaras į priekį, įsivaizduot, kokius aukštakulnius aš avėsiu pavasarį (kuris tikiuosi ateis).

Šiandien su Geistaute ir Godute buvom Justiniškių skylėj. Prie Norfos stovėjo Chrustik`mobilis.  Liūdnas vyras ant stalo buvo išsidėliojęs daug skirtingų kukurūzų. Siaubinga. Norfos pardavėja Godutei liepė uždaryti kasą. Prastesnio aptarnavimo ir labiau surauktų snukių Vilniuj aš dar nebuvau mačius. Nieko keisto, kad Lori savo kolekcijas kaupia fotografuodamas būtent šio pavadinimo daržinėj.

Skylėj buvo fenomenali įvairių paslaugų koncentracija - seimo nario ofisas, dvi kirpyklos, restoranas Sandra, vaistinė, šokių studija, …, jaunimo užimtumo centras, kuriame repetuoja grupė Sportas. Mes juos filmavom. Labai mieli vyrai. Pagrojo mums porą gabalų. Laisvai pakalbėjo kameron. Marukas sakė, kad nori gerbėjams pasirašinėti ant pilvų. Jis šaunuolis. Būtinai nusiimkit marškinėlius ir atkiškit jam bambas, kai pamatysit jį kur. Per GaDi 2010, pavyzdžiui.

Ar važiuosit į GaDi? Susitiksim?

Einu pamiegosiu, o rytoj ryte dar truputį pasibučiuosiu su savo geriausia drauge teksto rinkimo ir redagavimo programa Microsoft Word.

Labanaktukas, vaikučiai.

nuotrauka: iš asmeninio archyvo. 16metė Reda Olandijoje.

Rodyk draugams


Atsakau į klausimus.

2010-01-18 | Aplinka, Aš esu tai, Kasdieniška

Aha, nesugebėjau nusifotografuoti taip, kad viskas tilptų į vieną kadrą. Liūdna mergaitė. Vargelis.

Šiandien ketinau pabloginti daugiau, bet nebuvo interneto. Visą dieną. Vėliau atsirado. Vakarop buvo atbėgęs kažkoks ponaitis. Atsiprašinėjo ir smulkiai viską papasakojo. Laidą net parodė. Analogišką laidui, kuriuo aš gaunu internetą. Oho.

Geistautė juokėsi. Nežinau, ar dėl interneto, ar dėl pimpalų, nes jos domėjimasis vyrais yra iškreiptas.

Nebevalgyk razinų, nes graikų dievas mus kvietė pietų. Į Norvegiją, sakai? Man atrodo, kad jis vokietis.

Man kann Deutsch daran denken.

Rodyk draugams