BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Use your widget sidebars in the admin Design tab to change this little blurb here. Add the text widget to the Blurb Sidebar!

Mokslumas vol. 2.

2010-01-14 | Aš esu tai, Kasdieniška

O jūs vat žinojote, kad monosacharidų grandinės ilginimas vadinamas Kiliani - Fišerio klasikine sinteze?

Žinoma, kad nežinojote.

O kodėl jūs šito nežinojote?

Nes normaliems žmonėms šitai yra pochui.

Šiandien vėl nusišviesinau plaukus ir man sesija.

Sesija, tu esi pidar.

nuotrauka: iš bičiulio Vytauto asmeninio archyvo. Bičiulis Vytautas yra fone. Šiuo metu bičiulis Vytautas studijuoja kiną UK. Su bičiuliu Vytautu mes galime kalbėti visą naktį. Kalbėti lyg būtume gerokai pavartoję. Manau, kad reikėtų jums parodyti mūsų pokalbių.

Labaktis, kartą subaksnojo klaviatūra neblaiva Geistautė.

Labaktis šiandien jums sakau aš. Labaktis visiems.

P.S. Prašome atkreipti dėmesį į paryškinimus.

Rodyk draugams


Mokslumas.

2010-01-11 | Aplinka, Aš esu tai, Kasdieniška

Sėdžiu VU GMF SA su paltu ir pirštinėmis (batais ir visais kitais drabužiais, žinoma. Su šaliku dar.) ir klaikų klaikiausiai tingiu judintis namo. Reikėtų nueiti nusipirkti ilgas kojines, nes krūva mados blogų, kuriuos aš vartau kasdien daro man šiokią tokią įtaką. Labai gaila, kad logika ir atsakingumas man jokios įtakos neturi. Vakar susirašinėjau su savo girtu broliu, kuriam šiandien buvo ekonomikos egzaminas. Marko, spėju, kad pavarei neprasčiau nei aš. Aš laikiau matematikos egzaminą. Statistikos. FiLOLoginės interpretacijos statistikos apibrėžimų tema.

Liūdnoka.

Geistautė nori, kad įdėčiau jos nuotrauką į blogą. Šitaip ir pasielgsiu.

Kolegos žaidžia pokerį, kurio žaisti aš nemoku. Nemėgstu kortų.

Reikėtų važiuoti namo.

Suteikdama šiam įrašui prasmę rekomenduoju perskaityti Jean Echenoz „Pianistą“. Labai įdomu, kad prancūzas rašo, kaip portugalas arba ispanas koks. Kaip koks Jose Saramago, kurį aš myliu. Arba Juan Marse, kurio nurautos driežų uodegos ir kraujas upės senvagėj man primena Nick Cave. Gaištantis šuo dar.

Ką tik sužibėjau savo achujiena inteligencija. Gaila, kad šiandien tik literatūroje.

nuotrauka: iš asmeninio archyvo. Geistautė vieniša ir pikta prie Santuokų rūmų. Veskit ją! Norit numerio? Pašto? Adreso?  Išmatavimų? Batų dydžio? Intriguojančių nuotraukų? Turiu tokių, kur jai kokių dešimt ir į plaukus priraišiota spalvotų balionų.

Rodyk draugams


Moterys. Maksimaliai. Minimaliai.

2010-01-06 | Aplinka, Kasdieniška

Po nelabai produktyvios dienos pradžios ir (tikiuosi) truputį produktyvesnio citologijos egzamino su Geistaute nuėjom į senovinių suknelių parodą Radvilų Rūmuose. Ją Lietuvon atvežė kreivokai besišypsantis ponas, kuris kadais glaustydavos su jaunučiu Juozu Statkevičium.

Aš buvau skaičius, kad idealus moters liemuo anuomet buvo toks, kokį vyras galėdavo apimti pirštais. 30 cm? 40 cm? Šiuo metu šalia nėra jokio vyro, tai negaliu patikslinti. Moterys sunkiai kvėpavo, joms sutrikdavo kraujotaka ir jos uostydavo specialią druską, nuolat mosuodavo vėduoklėmis, negana to ant savęs tampė idiotiškai dideles šukuosenas, skrybeles su negyvais paukščiais, krinolinus, veidus turėjo prisidengti skėčiais… ir alpdavo alpdavo į vyrų glėbius.

Mes valgom maždaug kas dvi dienas ir alpstam alpstam i vyrų glėbius, remiamės i juos, nes mūsų pakulnė per aukšta kreivam grindiniui, nešiojam jų milžiniškus švarkus, nes mūsų suknios pernelyg trumpos, o priklijuotos blakstienos perdėtai ilgos, jomis mes mirksim mirksim ilgesingai žvelgdamos vyrams į akis. Lovose mes turim būti kekšėm, o atsikėlusios atnešti jums kavos ir meiliai glostinėti plaukus, darbe mes šaltos, kaip ledas, o grįžusios namo mielai paverktume jums į petį, nes lauke labai šalta.

Moteris negali būti vidutiniška. Jokioj srity. Niekada negalėjo tokia būti.

nuotrauka: ją man atsiuntė Vytas, pavadino ją tobula. Maksimalūs aukštakulniai, minimali suknelė. Krenta krenta mergaitė. Tikiuos, kad į glėbį nukris.

Noriu tokių batų. Malki, bl?

Rodyk draugams


Matematika.

2009-12-06 | Aš esu tai, Kasdieniška

Komentaruose mano sesuo Geistautė sakė, kad E. coli moka matematiką geriau nei aš. Ji turėjo minty modifikuotas E. coli.

Matematika man visad atrodė toks laiko švaistymas. Niekad nebuvom geriausios draugės. Ji manęs nemėgsta. Aš jos irgi.

Rodyk draugams


Savaitės vidurio sustojimai.

2009-12-05 | Aplinka, Aš esu tai, Kasdieniška

Kartais sustoji, nugrūdi mintis apie tai, kad tu vėluoji, akimirkai pamiršti alkį, nebegalvoji apie puodelį kavos, nutolsti ir žiūri į pušų viršūnes, glostinėjančias vaiskiai mėlyną dangų. Tada nebenori miego, tada šypsaisi, nes prisimeni jūrą. Tą jausmą, kuomet kyli mediniu takeliu per kopas ir tau prieš akis atsiveria Baltija, šiuo keliu eidavai lėtai net kai buvai maža mergaitė. Iki pat kopų bėgai rėkdama, tampydama mamą ir jos drauges už rankų, reikalaudama cukraus vatos, spragėsių, blizgančių plastikinių žaislų, žurnalų, akinių nuo saulės spalvotais rėmeliais, ledų, tiesdavai rankas nubalnotom alkūnėm ir susiraukusi prašydavais ant rankų, lenktyniaudavai su berniukais, plaikstydamasi savo ilgais, kviečių spalvos plaukais, o prieš pat jūrą sustodavai. Nusiimdavai batus ir lėtai kildavai viršun, kol jūra užgniauždavo tau kvapą. Atsukdavai jai savo įdegusius, strazdanotus skruostus. Akimirkai. Tada stverdavai mamą už rankos ir tempdavaisi ją į ledinį vandenį.

Kartais sėdi ant šalto grindinio, žiūri į savo geriausią draugę. Galvoji, kaip nuostabiai tu atrodysi su jos suknele. Raudona, plačiom petnešom, susisegančia mažom sagutėm. Žiūri į jos aulinius batus, baltus marškinius ir medaus spalvos plaukus apklojusius odinę striukę. Pagalvoji, kad ta raudona suknelė jai pačiai puikiai tiktų. Judvi šnibždatės. Nesimatėt pusdienį, bet galėtumėt kalbėt visą naktį. Gerdamos vyną balkone. Rūkydamos. Apsirengusios vakarines sukneles, nes tądien taip norėjosi. Tuoj eisit maudytis. Šoksit nuo tilto, pamesit apyrankes, grįšit basos. Tu ryte atrodysi siaubingai, rūkysi pirmą cigaretę su BC „Lietuvos Rytas“ marškinėliais, žiūrėsi į sovietinius monolitus, sustingusi. Žiūrėsi ir šypsosies.

Šitaip žiūri į savo pirštus vyrų rankose. Supranti, kad tvirčiau suspaudęs jis galėtų sutrupinti tavo juokingai mažą delną, bet jis glosto tau ranką pirštų galiukais ir tu tokia rami savo pirštais jausdama jo neskustus skruostus. Žiūri į visišką beprotybę ir bjaurastis, pašaipiai svarstai, kaip labai save myli Lars von Trier, kurio intelektas persmelktas kruvina sperma.  Šlykštėtumeisi dar labiau, o galbūt net išeitum, bet dabar tik nusisuki, nunarini galvą, įsiremi jam į petį ir palauki. Vėliau kartu pasijuokiat iš sekso scenų prie buitinės technikos. Ne todėl, kad judu esat mažvaikiai. Tiesiog turit bendrų paslapčių ir saugot krūvas svetimų. Suokalbininkai…

Tu teisus, jie nemoka spręsti problemų, bet du buteliai baltos problemų neišspręs, tačiau perkėlus juos į lovą kartu su tavim, mano geriausiu draugu, mergina su kuria aš užaugau ir keisčiausiu šunimi pasaulyje, imu suprasti, kad negaliu sau leisti skirti laiko problemoms. Man reikia jus visus paglostyt, man reikia su jumis važiuoti pirkti rankinių, man reikia pasiimt šparagų iš merginos, kuri skaito mano mintis ir po kelių valandų aš vesiuos šunį į kiemą, aš noriu vėl stabtelėti prieš pamatant jūrą, noriu vėl žiūrėti į pušų viršūnes, kurios laiko žydrą dangų virš mano kvietinių plaukų.

nuotrauka: nugooglinta.

Rodyk draugams


Pakalbėkim.

2009-11-27 | Aš esu tai, Kasdieniška

Žadėjau prikarpyti savo ir Geistautės pokalbių. Mudvi jus juokinam? Žinom, mes viena kitą irgi juokinam. Mes keikiamės, geriam degtinę, skaitom knygas ir Miesto IQ, keičiamės drabužiais, batais ir auskarais, gaminam viena kitai maistą ir daug kalbam… Daug kalbam…

Dalinamės paskalom…

Ir komplimentais…

Visada pagiriam viena kitą. Visada…

Dalinamės biologinėmis žiniomis, kurios praverčia studijuojant…

Prašome patarti…

Ir patariam…

Mitybą deriname su sportu…

Nepaisant visko… Aš žinau, kad Geistautė mane myli…

Aš ją irgi myliu…

Liubov, vargeli tu vargeli bl.

Rodyk draugams


Ramancika.

2009-11-10 | Aplinka, Kasdieniška

Šiandien buvo eilinė varginanti diena, vėluodama greitai kaukšėjau į autobusą ir pravažiuojantis vyrukas man tyliai pyptelėjo iš savo neįsimenančios mašinos. Kaip turėčiau suprasti tylų pyptelėjimą? Aš esu pusė velnio? „Fuckable“, kaip sako Frederic Beigbeder? Mano 9 cm pakulnė yra per žema? Džinsai turėtų dar labiau dusinti? Ar man dar labiau nusišviesinti plaukus?

Žinoma, aš juokauju. Garsus pyptelėjimas manęs tikrai nedžiugintų. Kita vertus, tylus pyptelėjimas mane sekundėlei suglumino.

Kam jūs taip darot? Ką tokiu atveju daryt merginai? Nusišypsot? Nusiimt marškinėlius ir jais mojuot? Šokt jums ant kapoto?

Lipant iš troleibuso kažkoks vaikinas mane praleisdamas paglostė man alkūnę, aš kaliau skėčiu jam į šlaunį. Nusišypsojau ir atsiprašiau. Tau 15 ir tu nešioji pūstą striukę, idiote. Kai stovi dar su 15 savo draugų kokioj tamsioj tarpuvartėj, tai mėgsti pasisveikinti su praeinančiom merginom. Drąsu. Aš tikiu, kad kurią stebuklingą dieną jos atsisuks, apsivis tavo kaklą savo ledo šaltumo rankom ir padūsaus tau į ausį.

Žinoma, labiausiai mane, Geistautę ir Dovilę nudžiugino Palangos vyrai, kurie staugdami per visą gatvę siūlė prisijungti prie jų ir „vodke užsipilti akis“. Tuoj pat, katinėliai. Sudaužom savo naktinėjimui kopose skirtus šampano butelius ir einam vodke pasilaistyt. Aš labai mėgstu gerti su nepažįstamaisiais, kurie neprisistato, bet duoda man degtinės. Visada už. Dievaži, visada. Dar gal biški širkės susileidžiam?

Moterys yra smagūs ir gražus padarai. Aš žinau ir matau šitai veidrodyje, savo draugių garbanose ir jų žybčiojančiose akyse. Aš tikiu, kad norisi su jomis kalbėti, jas liesti, pirkti joms batus ir kandžioti joms kaklus, glostyti išsišovusius šonkaulius ir bučiuot jų tatuiruotas čiurnas.

Jos tada kikena.

Jos pakikens ir jums. Ateikit ir pasakykit, kad jos tokios gražios ir atrodo mielai, negalėjot susilaikyt nepakomentavęs. Jūs suprantat, kad visa tai skamba keistokai, bet galbūt jos sutiktų jums duoti savo telefono numerį. Jūs norėtumėte kartu išgerti kavos.

Žmonės susipažįsta šitaip. Be pypsėjimų, familiarių prisilietimų ir drąsių pareiškimų.

Nuotrauka: neprisimenu, kokia fotosesija. Patingėjau užsirašyt.

Rodyk draugams


Naktis, kai aš praradau vaikystę.

2009-11-04 | Aplinka, Aš esu tai, Kasdieniška

Aš jau niekada nebebūsiu tokia, kokia buvau prieš tai. Atsisveikindama su vaikyste nuo jos (su Gestos pagalba) gavau mėlynus kelius, kuriuos man skauda. Visai kaip tada, kai man buvo kokie devyneri ir aš išdribau per langą (su Roberto pagalba).

TGG
TGG

Keista naktis. Keista para.

Geistaute, klausei, kada mes pradėsim elgtis protingai? Kai turėsim draugų, kurie elgsis protingai.

Mano antradienis prasidėjo gan įprastai - pramiegojau, nežinojau, ką rengtis, suvalgiau skrebutį, išgėriau arbatos, pavėlavau į autobusą, o kartu ir į matematiką, neparašiau eilinio koliokviumo, tada dirbau, gėriau kavą, klausiau muzikos ir laukiau susirinkimo, kuris neturėjo baigtis gerai.

Aš manau, kad jis turėjo baigtis KITAIP (Coli, Gesta, Vytai - jūs žinot apie ką aš).

Baigėsi jis ĮDOMIAI.

Už tai aš turėčiau padėkoti jums, brangieji mano. Kolegos. Draugai. Sugėrovai. Sugulovai.

Emili, ačiū už alkoholį iš spintos!

Emili, ačiū už alkoholį iš spintos!

Geistaute, ačiū už mėlynus kelius, rytinę kavą, pižamą, už tavo nuolatinį palaikymą visose srityse. Tu gera sesuo. Gera. Girta. Sesuo. Daili.

Vytai, ačiū už mano gražų kaklą. Pasižadu atsilygint tuo pačiu! Ačiū, kad kaupi ASMENINĮ archyvą, jeigu paviešinsi, tai eisim į Krasnuchą pasimušt. Po to eisim kavos. Suokalbiaut dar eisim. Visada.

Pirmininke, ačiū už tai, kad tu esi geras vadovas ir dar labiau ačiū už tai, kad tavo vadovavimas vis gerėja! Tu leidi mums dirbti patiems, kai reikia padedi, kai labai reikia, tai paspardai šiknas. Vyresnysis brolis tu mūsų.

Mama, ačiū už tavo brandų žodį ir auklėjimą, kuris mus pavertė tuo, kas esame dabar. Jeigu rimtai, Juste, ačiū už tai, kad su tavim visada galima pašnekėt apie visokius moteriškus reikalus.

Egle, ačiū už juoką. Su tavim (kartais iš tavęs :) visada galima prisijuokt iki ašarų!

Ieva, tau bus labai ačiū už drum`n`bass lapkričio 19 d. Dabar ačiū už tai, kad nenuleidi rankų ir nemiegi po 38 valandas.

Malki, tavo dėka šiąnakt aš praradau vaikystę. Aš iki šiol garsiai juokiuosi ir niekaip nesuprantu, kokio velnio eit rūkyt be kelnių? T-SHIRT FETISH, SENI? Kokio velnio , tu išvis nusirengei? Aš tai negaliu patikėt. Vistiek negaliu patikėt. Kokia kvailystė. Nusirengi sau ir tabalduoji po kambarį. Kitą kartą mes tave guldysim į kitą kambarį arba po stalu. Ir nupirksim triusikėlių ir kelnyčių tau. Kad tik nenukristų vėl. Su petnešom nešiosi.

Malkis ieško žmonos, aš jam visad padedu, nes aš esu geras žmogus. Labai. Jeigu jums patinka pusplikiai vyrai, tik su maikutėm, tai parašykite man, aš jums suruošiu romantišką vakarienę ir išdėliosiu širdį iš rožių žiedlapių ant lovos. Eglė sakė, kad Malkio užpakalis gražus.

Būsimoji žmona, nepamiršk aprengti Malkio viešumoje.

Ar tu čia su kelnytėm, kolega?
Ar tu čia su kelnytėm, kolega?

Su didele meile,

Reda

Nuotraukos: iš GMF SA archyvo.

P.S. Jeigu perskaitėte ir jūsų vardo nebuvo tekste, tai žinokite, kad šis įrašas nėra skirtas jums. Šis įrašas yra bloge, nes blogas yra mano, kaip ir įrašas. Taigi jiems kartu visai neblogai sekasi. Jeigu jums atrodo, kad aš amorali, kvailė, darau blogą įtaką ar dar velniai žino ką darau ar ko nedarau, tai būtinai atsiųskite man laiškų į gmailą, veidaknygę, parašykite per skype, atsiųskite faksą, sms, mms ar pašto karvelį. Aš apsvarstysiu jūsų pasiūlymus.

Rodyk draugams


Reda, eik į vonią.

2009-11-01 | Aš esu tai, Kasdieniška

Reda, eik pagulėk tarp putų ir aliejaus iš Londono.

Jums būna šitaip? Kai išgeri pusę butelio vyno ir nelabai supranti, ką čia dabar nuveikus. Miegojai kokių keturiolika valandų, bet ryte negali atplėšti galvos, kuri susimūrijo į pagalvę. Negrįžtamai. Pakiši galvą po kliokiančiu karštu vandeniu, kuris tavęs visiškai nenori žadinti. Galėtum užmigti duše? Laisvai. Ir iki šiol nesupranti, ką sapnavai, o kas yra tiesa. Ir baisu vertinti, ką norėtum palikti sapnuose, o kas tegul pildosi. Galina, sapnavau, kad mes gyvenam vienam bute ir miegam vienoj lovoj. Aš net žinau, kur mūsų namas. Žinau vietą, bet sapnų namas yra kitoj gatvės pusėj nei iš tiesų. Tu važiavai pas savo vaikiną ir palikai man laišką po pagalve. Neprisimenu turinio.

Šitas tegul pildosi. Būtų smagu.

Tęsinio aš vistiek nepamenu. Skaičiau laišką klūpodama ir palikau jį ant lovos, nes mane nusivedė į kambarį. Žinau, kad sapno kambary buvo daug žmonių. Dalis išvažiavo, o dalis liko. Nieko čia metafiziško. Vieniems taksi išsikviesti pavyko, vienus viskis nuteikė prastai, o kiti liko klausytis Oasis.

Mhm, vynas man truputį primerkia akis, aš su senelio megztiniu, basom kojom. Šalta. Klausau Oasis. Prisimenu Audrių. Audriau, tu man esi Oasis. Ir dar kartais Beigbeder.

Gesta, einu į vonią. Atsisveikinsiu su vynu. Tada eisim pasisveikint su tabaku.

Rodyk draugams