BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Use your widget sidebars in the admin Design tab to change this little blurb here. Add the text widget to the Blurb Sidebar!

Kekšės.

2010-10-10 | Aplinka, Kasdieniška

Mudvi su brangiausia Godute kekšėm vadinam dailius vyrus modelius, kurie turi plienines preso groteles. Galėčiau svaičioti apie tai, kad gražūs vyrai dažnai būna išlepinti ir buki egoistai, kuriems pakanka paglostyti plaukus ir jie jau pasirengę tave įsiverst į lovą. Ne tam, kad atsidėkotų už tą menkutį jiems parodytą dėmesį - tam, kad tau ir sau (labiausiai sau) įrodytų vyriškumą, patirtį ir gebėjimus.

Galbūt tame ir yra tiesos. Nežinau, nes mane supa nuostabūs vyrai.

Kekšės mūsų kalboj įgavo kitą atspalvį tikriausiai po Baptiste Giabiconi fotosesijos skirtos Helmut Newton. Juk Baptiste tikrai kekšė, Karl Lagerfeld boy - toy.

Valgydama risotto su čiobreliais ir džiovintom slyvom vartinėjau tinklaraščius ir akim permečiau merginos įrašą apie žmones, kurie perka tokias paslaugas. Buvo bandyta nagrinėti, kodėl tai daroma. Esat apie tai galvoję? Ar tiesiog nurašot pirkėjus į moraliai sugedusių, apgailėtinų, nevykusių žmonių sąrašus, tokių, kurie sekso įprastiniais būdais negauna?

Man visad atrodė, kad yra būtent taip, bet vieną naktį Havana Social Club kiemelyje pradėjau kalbėti su vaikinu, kurio vardo aš neprisimenu, bet mudvi su Godute jį tikrai galėtume pavadinti kekše. Jis modelis ir buvo neseniai grįžęs iš darbo Paryžiuj. Mes pradėjom kalbėt apie kekšes, tas tikrąsias, kurios parduoda savo kūną ir apie jų pirkėjus. Gražusis vaikinas gyveno agentūros bute su kitu neabejotinai gražiu vaikinu, kuris nusipirkęs kekšę ją parsivedė namo. Tie kas nors truputį susiduria su modeliais puikiai žino, kad jiems seksas nėra problema ir palaikyti labai glaudžius tarpusavio santykius visai lengva. Tas vaikinas galėjo sėkmingai tvarkyt manekenes, kad ir po dvi vienu metu, o jis perka kekšę. Juodaodę, tikrai negražią ir pakankamai pigią. Kodėl?

Nes jis amoralus nevykėlis? Nemanau. Todėl, kad jeigu jis lovoj atsidurtų su manim, tai jis matytų reikalą gerai pasirodyt ir turėtų man skirti pakankamai dėmesio, nes juk ryte aš galėčiau pyktelėjus pasidalinti savo nusivylimais su jumis, galbūt pakikenčiau su draugėm prie vyno taurės. Žinoma, kad juokauju. Niekada taip nedaryčiau, bet toks scenarijus juk visai realus. Manau, kad vyrui būtų pakankamai liūdna ir be to.

Kai esi su kekše, tai liūdna nebūna - darai, ką nori ir kaip nori. Ir niekam neįdomu, kaip tau sekasi. Svarbiausia tai, kad sektis turi tik tau. Nieko tame pernelyg kreivo. Kartais vienam suvalgyti banana split yra smagu. Matyt.

Labai noriu banana split. Suvalgom vieną per pusę, ką?

nuotraukos: pirmoji nuguglinta, kitos atsiųstos Godutės.

Rodyk draugams


Aš jaučiu pareigą priminti, kokia aš esu moteris (tikros moterys yra truputį kalės).

2010-06-26 | Aplinka, Kasdieniška

Vakar Vytui pasakojau, kad kai aš pradėjau rašyti blogą (seniau turėjau kitą, rašėm kartu su Juste… prieš 4 - 5 metus), tai buvo madingi pseudointelektualai. Turėjai rašyti taisyklinga kalba, daug tarptautinių žodžių ir literatūrinių įmantrybių, būtinai naudoti daug kultūrinio konteksto, būtinai kur nors paminėta Kafką*. Nes nu Kafka yra Kafka. Jeigu jums neaišku, kodėl būtent Kafka, tai aš nematau reikalo švaistyti savo brangaus laiko ir kalbėti apie Kafką su vidutinybėmis. Buvo privaloma kartas nuo karto komentuojant pamokyti gyventi mažiau Dievo apdovanotus (tai yra visus kitus) rašinėtojus. O šiaip Dievo paliubomu nėra.

Šiandien blogina mergaitės!

Mergaitės lėlės.

Moterys kalės.

Visų pirma, tai meilės nėra. Meilė išvis daxuja užknisa, vyrai irgi. Mane moterų kalių įrašuose visad žavi vyriškasis vaidmuo - kadaise buvo pirmoji meilė Tomas - Domas**, kuris buvo vienintelis, pats svarbiausias ir saldžiausias, dėl jo linko keliai ir skraidė drugeliai, jam vienam mergaitė lėlė vis kepdavo citrininius keksiukus***. Ir jo es em es rytais šviesdavo ryškiau nei saulė. Prieš jį nudelbdavai akis mokykloje, o jis savo tvirta ranka kilstelėdavo tavo smakrą ir žūrėdamas į tave savo nuostabiai mėlynomis akimis nuostabiai šypsodavosi.

Bet jis yra asilas nx. Jis tik žaidė ir sudaužė tau širdį, todėl tu dabar norėtum jam nuraut kiaušus ir šušert juos tai storai (nes tu esi anoreksikė) kurvai su kuria jis dabar tamposi.Tu jį dabar priversi šliaužiot keliais paskui ir bučiuot žemę, kuria tu vaikštai, bet… viskas baigta.

Tomai - Domai, tu neįsivaizduoji, kokią tu man paslaugą padarei. Dabar jau viskas, dabar aš jau niekada neverksiu ir dabar saugokis, vyriškoji gimine. The bitch is there**** . Dabar jau man yra px, dabar aš žaisiu ir meluosiu, gersiu ir rūkysiu. Ir kalbėsiu dviprasmybes, kurios galėtų reikšti seksą. Vyrai yra gražūs, stiprūs, turi gerą humoro jausmą, žaviai pavydūs ir visai zjbs, bet šiaip vis tiek debilai.

Moters kalės gyvenime vyrai turi užimti didžiąją dalį (kad ir kokios beprasmybės jie yra), antra pagal svarbumą dalis yra fešion. Meilė jai yra išsakoma paveiksliukais*****, anoreksija, rūkymu ir aukštakulniais. Drabužiai kartas nuo karto yra svarbu.

Visa kita gali šmėžuoti - tėvai užknisa, mokykla, užknisa, kitos moterys kalės užknisa******.

* Nieko prieš Francą Kafką neturiu. Man jis tikrai patinka. Mokykliniam kurse, matyt, yra „Metamorfozė“. Taip? Aš siūlau perskaityt „Pilį“ - melancholiška ir įtempta vienu metu. Man labai patiko.

** Ironija. Vytai, tu turėtum suprast.

*** Taip, tie citrinininiai keksiukai mane tikrai traumavo. Geistaute ir Rokai, jūs turėtumėt suprast.

**** Visokie angliški yra labai svarbu.

***** Aš tai padariau idealiai - man pavyko suderinti madą, vyrus ir seksą.

****** Jos tuščios, pigios, kekšės ir storos. Nepaisant to, kitų moterų kalių įrašus būtina komentuoti išreiškiant visokeriopą moterišką solidarumą, ypač jei kalba eina apie kiaušų rovimą tomams - domams.

P. S. Aš turėčiau pareikšti savo asmeninę nuomonę? Aš laikausi Vyto pozicijos, kad žmonės, kurie tiek daug dėmesio skiria sau neturėdami absoliučiai nieko yra erzinantys.

Nuotraukos: nugoolintos, atsiųstos draugų ir paimtos iš Eligijaus FB.

Rodyk draugams


Say Hi To Life

2009-11-20 | Aplinka, Kasdieniška

Sleep tight, Daul Kim.

Sleep tight, Daul Kim.

Klausau Jim Rivers - I Go Deep, kuri dabar taps modelio Daul Kim savižudybės daina. Savo bloge ji užsirašė Say HI To Forever, įsidėjo šitą dainą, o tada nusižudė.

Aš skundžiuos, kad noriu miegot ir džiaugiuosi, kad sveriu 54 kg. Rūkau vieną po kitos, stumdau laiką siaubingiausioje Užupio vietoje. Klausydama Golden Parazyth. Dar vieną kavos. Reda, pavalgyk. Žiūriu į pilką Vilnių rudenį ir galvoju, kad reikėtų padaryt, ką nors. Nuskrist kavos į Vieną. Trims dienoms nusijungt, o tada vėl norėt miegot, smaugtis darbais ir visiškai neberašyt. Reda, rašyk. Nevalgyk, bet rašyk. Išgerk pusę litro baltos arba tegul Petia nukerpa tau plaukus. Prisišniojęs Petia. Vienais apatiniais ir apšepusiais skruostais. Kapota lietuvių kalba ir krūvom mergaičių pašonėj. Naktiniame senamiestyje. Pasiimk telefoną ir pasivartyk senus numerius, suteik kam nors vilties ir nebenakvok namie. Galbūt tu nudžiugsi. Tu gal nenudžiugsi, bet žinai, kas nudžiugs. Reda, nebūk egoistiška. Atnaujink senas pažintis. Gal prasiverk lūpą? Sverk 50 kg ir išsitatuiruok žvaigždutę ant šonkaulių. Elfų žvaigždutę. Pas Paulių, kuris toks susikaupęs, kad tau baisu kvėpuot.

Beveik viskas, ką aš rašau yra tikra tiesa. Vienus epizodus lengva atsekti visiems, kurie mane pažįsta, kiti yra absoliutūs niekniekiai, kurie man padarė didelį įspūdį, kuriuos prisimenu tik aš viena. Yra tokių priešistorių, kurių nė aš neprisimenu, kurias galbūt prisimena jų dalyviai, bet aš nebežinau, kas jose dalyvavo, o gal aš nenoriu žinot.

Dabar nebepasineriu į smulkmenas. Šitaip nebepasineriu. Kažkada eidavau gatvėmis, žiūrėdavau į žmones ir man buvo nuoširdžiai įdomu, kas jie, ką jie veikia, kur jie dirba, su kuo jie miega ir kaip jie miega. Nusisukę į sienas. Ar jų kojos susipina. Ar jie vos liečiasi pirštais. Nosimis įsirėmę į savo brangiausiojo lūpas, kurias lietė angelai? Ar žinot šitą istoriją? Kai jūsų siela gavo naują kūną, angelas Gabrielis palietė jums lūpas atimdamas viską, ką jūs žinojote apie dievą, rojų, mirtį ir gyvenimą. Vietoj absoliučios tiesos jūs turite duobutę po nosim ir jus lietė angelas, kuris groja trimitu.

Reda, eik miegot.

Say Hi To Life. Tomorrow.

nuotrauka: Sofia & Mauro.

Rodyk draugams


50 kg ID.

2009-08-30 | Aš esu tai, Kasdieniška

Yes, some people say to me you`re too skinny, but never a skinny person says that to me, only people who could lose a few pounds say that.- Karl Lagerfeld

Aš turiu pripažinti, kad dažnai knaisiojuosi madoj ir anoreksiškus modelius vertinu normaliai. Tai darbo dalis. Toks verslas. Reikia parduoti gražius drabužius. Gražių drabužių labai gražus sukirpimas. Gražus sukirpimas geriausiai atsiskleidžia ant pakabos. Žmonės paprastai atrodo efektingiau, nei pakabos, nes jie turi akis, plaukus, lūpas, kurias galima truputį praverti. Efektingi dalykai puikiai dera su gražiu sukirpimu. Kuo gražiau atskleistas gražus sukirpimas, tuo daugiau iPodų gali nusipirkti ponas Lagerfeldas. Toks verslas.

Aš esu prieš beprotišką kūno alinimą ir valgymo sutrikimai man neatrodo gražiai, tačiau man natūralu, kad iš prigimties lieknos, ar net perdėm lieknos merginos saugo savo išsišovusius raktikaulius ir aštrias skruostikaulių linijas atsisakydamos vakarienės, pusryčiams išgerdamos kavos ir padavėjų prašydamos trintos daržovių sriubos.

Aš visada buvau liekna. Labai liekna. Kartais aš valgydavau nelabai protingai ir mano nedideli džinsai imdavo kristi. Aš niekada neturėjau aulinukų, kurie aptemptų mano blauzdas ir stengsiuos neleisti savo blauzdoms jų rasti. Aš nežinau, kuo džiaugiatės jūs, bet man patinka tas silpnumo jausmas, kai supranti, kad tu tiesiog fiziškai nesugebėtum isterikuot, ar įsivelt į eilinę aplink besivijančią dramą, kai valgymas tau tampa tiesiog natūraliu procesu, kuris palaiko organizmo funkcijas, bet netampa tavo religija. Aš džiaugiuosi, kai pusryčiams išsivirusi puodelį arbatos galiu pasinerti į savo apsakymus ir klausytis už lango bundančių gatvių.

Visa tai daugiau nei verslas.

Man patinka mano žiedas su ametistu, kurio aš niekad nenusiimu. Ir man patinka trumpi sijonai. Ir aš norėčiau pamaldžiai paverkti į Oskaro Vaildo banguotus plaukus. Ir pakiliai šypsotis Hendeliui, o prieš Seneką aš tiesiog žemai nusilenkčiau. Ir aš einu pasivaikčioti, kai drėgnas spalis sūpuoja ežerus. Ir man patinka sverti 50 kg. Tokia aš esu. Toks yra mano identitetas.

Nuotraukos: models.com

Rodyk draugams


Apsakymas, nes neturiu laiko blog`inėms blevyzgoms.

2009-08-26 | Kasdieniška

Užsivertus darbais ir paranoja.

Dedu šiek tiek senesnį klaviatūros pabarškinimą. Ir nemokykit manęs literatūros, aš pakankamai protinga ir išsilavinus, kad suprasčiau, kas mano apsakymuose gali būti blogai, bet man perdėtos detalės, mėtymasis, vienų minčių neužbaigimas ir per ilgas kitų minčių kapstinėjimas… patinka.

Ir ten beveik viskas daugiau arba mažiau realu. Iki raktikaulių ir saldžių plaukų, lendančių į burną.

Arba turi realių asociacijų. Todėl kai kurioms smulkmenoms aš teikiu daug dėmesio…

nes man jos brangios!

Jam 17. Jis klaikiai groja būgnais. Paprastai dirba Japonijoj. Ir aš negaliu sulaukti, kol jis truputį paaugs. Estetika yra mano oras.

Rodyk draugams


Mada yra magiška.

2009-08-03 | Aplinka, Aš esu tai

Geriu greipfrutų arbatą iš geltono puodelio. Įprastai aš nekenčiu greipfrutų ir geltonos spalvos, bet šiandien šitas derinys man patinka. Mano rankų ir kojų nagai nulakuoti violetine spalva. Aš apsirengus visiškai nudrengtus, apspurusius džinsinius šortus. Jie labai trumpi ir keliose vietose susiūti, o mano juodi marškinėliai platėja nuo vidurio krūtinės, taigi visiškai paslepia figūrą. Dabar aš eisiu vedžioti šuns, tai ausiuos VANS sportbačius ir į galinę šortų kišenę susigrūsiu pakelį žalio KENT ir rausvą žiebtuvėlį, bet jeigu eičiau kur kitur, tai tikriausiai aučiausi platformines blizgios odos basutes, kurios vien savo išvaizda grasina man išnarinti čiurną. Cigaretėms ir dar vienam kitam kilogramui daiktų pasiimčiau juodą rankinę, kurios rankenų funkciją atlieka oda perpinta grandinėlė.

Prieš keletų metų tokia apranga man būtų pasirodžiusi neįtikėtinai bjauri. Kartu su džinsiniais švarkais, vyriškais džinsais iki kauliuko (tiesą sakant, džinsais plačiąja prasme), prosenelio skrybėlėm ant Agness Deyn galvos, o kur dar šlykščiosios hipių juostos ant NYC socialistų galvų? Ir ką negi mes kokie sunkvežimio vairuotojai, kurie primigę kursuoja per Lenkiją, kad pirktume kavą plastike? O tie siaubingi akiniai storais rėmais? Aš juk net daugybos lentelės dorai nemoku…

O tada ateina mada su savo žėrinčiom raudonom lūpom, atkaukši raudonpadžiais Louboutin, šiugždančiom šifono sukniom ir dailiom skarom prisidengus, apsišarvavus slidžiu Voque popieriumi ir  rankas laužančiais fotoaparatais, kamerom ir įstringančiom melodijom, šlaksto sau J`Adore, kaip kokias stebuklingas fėjų dulkes ir tempia paskui savo krūvas kaulėtų merginų, kurių akys liūdnos, o plaukai tokie švelnūs, kad verkti noris, įsikabina į parankes belyčiams berniukams, kurių aštrūs žandikauliai ir išsišovę smakrai neprideda jiems vyriškumo. Aš žiūriu į juos ir man savaime suprantama, kad arkangelo Gabrieliaus veidas turėtų būti būtent toks.

Ir ką gi aš galiu padaryt, jeigu šita tobulybės imperija šiandien nešioja džinsinius šortus ir kniedytas apyrankes? Negi aš galiu ginčytis su tuo kokaino angelu, kuris, atorodo, ims ir užmerks savo veriančiai žalias akis mano glėbyje, o man beliks nuimti jo akinius storais rėmeliais. Ir kaip galiu priešintis pasauliui, kur nebūna klaidų? Kur plaukai idealai purūs ir visi turi dailius plonus pirštus, kur Dries Van Noten žėri ant dailių pėdų, kur pusryčiams geriamas šampanas, o labanakt pasako skaidriausia degtinė, kur Viktor & Rolf sprogdina bombas. Gėlių.

Nuotraukos: JMRfansite, JAK&JIL BLOG.

Rodyk draugams