BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Use your widget sidebars in the admin Design tab to change this little blurb here. Add the text widget to the Blurb Sidebar!

Davatkos vs. The Human Body Exhibition ir kitos aktualijos

2012-02-16 | Aplinka

Grįžau į tėvų namus tam, kad pasimokyčiau perlaikymui (taip, mokslą myliu, o savo studijų principo nemėgstu, todėl studijoms mokausi retai ir nedaug), bet vakar su Geistaute žiūrėjau filmą, o šiandien kuičiuosi internete. Pasižiūrėjau labai neblogą „Positive Money” prezentaciją apie tai, kaip bankai sukuria daugiau pinigų, nei jų realiai yra, kaip ekonomika vystoma skolos pagrindu ir kodėl šita sistema veda į neabejotiną krachą. Vieną tokį jau turėjom, kai sprogo nekilnojamojo turto burbulas, panašiai nutiko mūsų „Snorui”, JAV skolos neįtikėtinos, bet jie toliau ramiu veidu spausdinasi sau dolerius. Anksčiau ar vėliau sistema vėl užluš. Jau kliba. Prezentaciją galit parsipūst iš „Linkomanijos”. Autorių teisių aktyvistai galit ramiai atsikvėpti - oficialiame puslapyje galit lygiai taip pat siųstis. Nemokamai. Nieko pernelyg naujo, jeigu turit bendrą išsilavinimą, tačiau gražiai, paprastai ir vizualiai - kaip sakė mano kalbos kultūros dėstytoja, jeigu „seneliai suprastų”, tai prezentacija/ vieša kalba yra gera. Šitą, tai tikrai suprastų.

Knisinėdama internetą perskaičiau nuomonę apie „The Human Body Exhibition”, kuri vadinama populiariausia paroda pasaulyje. Kaip žinia, joje kažkada gyvenusių žmonių kūnai, kaulai, audiniai. Chemiškai apdoroti ir pateikti plačiai peržiūrai. Čia ir žemiau cituoju delfi.lt esantį tekstą:

Pagrindinis kriterijus pažangioje ir moralioje visuomenėje turėtų būti pagarba žmogui, jo teisėms ir orumui. Norėčiau dar kartą atkreipti dėmesį į jau žinomą faktą, kad šioje parodoje demonstruojami iš tikros „medžiagos”, tikrų kūnų, tikrų ŽMONIŲ padaryti eksponatai. Parodoje tiesmukišku atvirumu rodomi kūnai yra ASMENŲ, kurie gimė iš meilės, gal ir patys mylėjo, kentėjo, verkė, džiaugėsi, gėrė arbatą, grožėjosi gėlėmis, ieškojo tiesos. Dabar jie - eksponatai.

Per retai ir per tyliai klausiama dėl pačių eksponuojamųjų laisvo informuoto sutikimo. Galų gale, apie kokį sutikimą kalbame? Mirtis ir mirusio žmogaus kūnas turi būti gerbiami, net jei pats žmogus sau tos pagarbos nenori.

Taip. Pagrindinis kriterijus tikrai turėtų būti pagarba žmogaus teisėms ir orumui, o jeigu žmogus pats oriai pasirinko paaukoti savo kūną parodai - net nekvescionuojant priežasčių (meilė mokslui, ekshibicionizmas, pinigai), tai kodėl vėliau, dėl davatkiško moteriškės iš virtuvės požiūrio, žmogaus pasirinkimo turėtų būti nepaisoma?

Aš nemėgstu žmonių ribotumo ir nesuprantu, kodėl reikia kištis į svetimus sprendimus, kurie niekam nedaro žalos? Žinot, kad galima parduoti savo odą iš kurios  po jūsų mirties vėliau gamins itin brangias ir retas žmogaus odos pinigines, dokumentų dėklus ar net batus? Jeigu jums tai amoralu, tai jūs neparduodate ir neperkate. Jeigu jūs nieko prieš - parduodate arba perkate. Žmogus, tai miręs juk, gyvam jam odos niekas nedirs ir tamsioj pakampėj nelauks, kad jį anksčiau laiko nukalt.

Tik gaila, kad kuo toliau, tuo daugiau prisiriję duonos ir prisižiūrėję žaidimų tampame vis amoralesni ir aklesni.

Kas išvis yra moralė? Krikščioniškoji moralė - taip, suprantama, kad remiantis jų dogmomis, tokie žaidimai su mirusio žmogaus kūnu yra amoralu. Aš nesu krikščionė, o moralu man yra tai, kas nekenkia kitiems. Sakyti, kad tokios parodos nužmogina, skatina smurtą ar mažina pagarbą žmogaus kūnui yra neobjektyvu, kadangi tam nėra jokio pagrindimo.

Jeigu kalbėsime apie mano asmeninę nuomonę, tai aš manau, kad žmogaus kūnas, kaip ir viskas gamtoje ir moksle, yra magiškas. Jūs suvokiate, kad tokia sudėtinga sistema, kuri geba veikti šitaip darniai, autonomiškai valdyti tokius sudėtingus fiziologinius procesus, susidarė iš dviejų ląstelių? Geras, ką?

Beje, dėl savo kūno dar neapsisprendžiau - žinau, kad visus tinkamus transplantacijai audinius ir organus paaukosiu, o ar savo kūną atiduosiu moksliniams tyrimams? Dar neapsisprendžiau. Tikriausiai. Jeigu ne, tai norėčiau, kad mane sudegintų, o pelenus išbertų kokioj gražioj vietoj. Kapinės užima daug naudingo ploto, o ir laidotis į žemę pagal krikščioniškus papročius būtų amoralu, nes veidmainystė mano vertybių skalėje yra amorali. O štai laisvas pasirinkimas - anaiptol.

Rodyk draugams


Noriu į Klaipėdą!

2012-01-16 | Kasdieniška

Esu jums pasakojus apie tai, kad viena iš mano mėgstamiausių vietų yra laikrodžių muziejus Klaipėdoj? Nes ten kvepia grindų vašku ir yra laikrodis su jojančiu indėnu. Tas indėnas yra gražiausias vyras pasaulyje. Įsimylėjau jį, kai lankiausi ten pirmą kartą. Tikriausiai tada buvau pradinėj, bet vardan draugystės oficialioji versija yra ta, kad mano pirmoji meilė yra Povilas.

Šeštadienį buvau Studio9 paklausyt bičiulių Freaks on Floor. Fantastiška vieta, gražiai įrengta, gražūs žmonės, tobulas vidinis kiemelis. Būtinai grįšiu!

Pastaruoju metu gyvenu tėvų namuose, nes sesija ir reikia mokytis. Oficialioji versija. Tiesa ta, kad buvau labai pavargus nuo žmonių, kurie mane supo. Kartais reikia atsiriboti, nekelti telefono ir nutolus apsupti save kitais žmonėmis. Tokiais, kurie lubose mato formules, arba tais, kurie namie laiko savo tapytus paveikslus, tais su kuriais kalbant reikia trumpam susimąstyti, tais kuriems negaila duoti, nes pasiimi dvigubai.

Noriu nuvažiuot į Klaipėdą - paklaidžiot, aplankyt savo indėną ir išgert Memelbrau. Beje, turėčiau ten važiuot su savo BFF, kuriam aš pralaimėjau lažybas (daugelis žinot aplinkybes, bet viešai neskelbsiu, tačiau nieko kreivo). Klaipėda man visada buvo magiška, nuo pat vaikystės ir besilankant tose pačiose vietose man pačiai įdomu žaisti savianalizę ir palygint, kokias emocijas man jos kelia dabar su tuo, ką jausdavau, kai buvau vaikas.

Konditerija priklausė porai, tokiam pliktelėjusiam vyrukui, kuris sukiojosi prie prekystalio ir jo mažutei skardžiai besijuokiančiai žmonai … Bent mano atmintyje jiedu vienas kitą myli. Jie nėra pametę vienas dėl kito galvos, bet savo miltuotą gyvenimą pasibarstę buitine nuobodulio meile. Tokia savaime suprantama ir užtikrinta. Kai šitaip myli, tai neatsidūsti užsimerkiant, kada vidury dienos staiga atsimeni nuo kūnų karščio drėkstančias paklodes ar jo odą besilupančią po tavo nagais. Kai myli šitaip, tai išvis nedūsauji, tik prieš užmiegant, vieną kartą, pažiūrėjus į jį ir pagalvojus, kad viskas yra gerai.

Linkiu jums dažniau dūsauti, brangieji. Vidurdieniais. Nebūtinai Klaipėdoj.

nuotrauka: weheartit.com (praktiškai neturiu savo, mano senas PC mirė su viskuo); tekstas kursyvu: mano.


Rodyk draugams


NeNuTaiJo

2011-06-22 | Kasdieniška

Esu durna. Guliu lovoj. Nusilakavau nagus mėlynai. Nebuvau darbe, nes dirbu iš namų ir mokausi. Taip taupau savo laiką. Šiandien pažiūrėjau „Aš myliu Lietuvą“. Jūtubėj, nes TV mūsų namuose naudojamas tik zilitonui prijungti. Jie durnesni net už mane.

Visiška demotyvacija. Norėčiau, kad būtų žiema. Ir daug sniego ir aš galėčiau avėti savo mėlynus žieminius kablus. Galite susidaryti įspūdį, kad man labai patinka mėlyna spalva, bet man labiausiai patinka violetinė. Lietuvių mokytoja sakė, kad violetinė yra senmergių spalva. Būtent todėl norėčiau skubiai ištekėti. V padlu vat taip.

Kai vakar updeitinau savo feisbuką įsirašydama naują darbą, tai kopinau citatą iš savo straipsnio. Citata buvo: „Sex Sells“. Ir viskas atrodė maždaug: jūsų darbo vieta: UAB „Sex Sells“. Kodėl Reda taip elgėsi? Nes Reda nemoka uždėti lietuviškų kabučių naudojantis laptopo klaviatūra, o ji labai myli Lietuvą.

Reda daug ką labai myli, bet jos niekas šiuo metu nemyli, liepia mokytis, dirbti ir palieka vieną namie. Einu išgersiu kavos su savo sužadėtiniu nr. du. Nesakysiu, kas yra pirmas, bet jo akys gražios. O nr. du yra mano kompas.

Tai lyja dabar, ane? Tai tipo aš dabar neisiu kavos. NeNuTaiFaina. Beje, prieš porą dienų per lietų fotkinausi su labai mielu fotografu ir labai labai lijo, bet buvo labai labai smagu. Žinoma, jeigu dabar išeisiu į lietų, tai turiu įtarimą, kad smagu nebus.

Rodyk draugams


Perfekcionizmas.

2011-01-13 | Aš esu tai, Kasdieniška

Šiuo metu mane graužia mintis, kad turėčiau eiti miegoti. Prieš tai susitepti plaukus putom, juos išsidžiovinti, išsišukuoti, susirankioti krūvą kremų išsitepti veidą, kojas, rankas, pasipukšti patalus savo vyriškais kvepalais (ne, aš nesu vargšė nusivylus vyrais ir meile, bet jie man labai skaniai kvepia ir man šitaip miegoti gera), susidėti daiktus rytojui, nes kitaip pavėluosiu į egzaminą.

Dar man reikėtų pradėti rimčiau mokytis, nes patikusį egzaminą pakartok situacija manęs visai nedžiugina. Labai nedžiugina ir nežmoniški informacijos kiekiai. Tam, kad ištempti iki 5 aš ir daugumos kitų tiksliųjų mokslų studentai mokosi maždaug tiek, kiek bet kur kitur mokydamąsi gaučiau stipendiją. Norint gauti aukštesnius įvertinimus reikėtų negyventi, o tik mokytis. Man gyventi šiaip visai patinka.

Esmė tame, kad aš jums garantuoju, jog iš kursinio bei bakalaurinio turėčiau gaut gerus pažymius, nes esu labai kruopšti ir nekvaila. Tiesiog visiškai nemoku kalti, o suvokti tiek medžiagos per tokį trumpą laiką labai sunku, net abejoju, ar išvis įmanoma.

Daugeliui aš atrodau siaubinga lengvabūdė, nes aš niekad nesinervinu ir nesiterikuoju, o verkiu dėl idiotiškiausių, bet visai nerimtų priežasčių. Paskutinį kartą apsiašarojau prieš pusvalandį, kai skaičiau apie tai, kaip kaimynai valė kiemą nuo sniego. Man pasirodė, kad žmonių bendrumas būtent šiandien yra labai simboliškas. Ir svarbus. Tikėtina, kad ašaras paskatino nuovargis, bet aš nuoširdžiai manau, kad vienybė labai gražu.

Esu tokia rami vien dėl to, kad aš planuoju smulkmenas. Susirašau į darbo knygą viską - nuo rimtų susitikimų iki to, kam turiu atrašyti laiškus. Vakare susiplanuoju, ką rengtis, suikraunu rankinę visad ta pačia tvarka, pasikraunu telefoną, prieš užmiegant net pagalvoju, kokiu keliu eisiu į universitetą ir ar pakeliui sustosiu nusipirkti kavos. Kartais net nusprendžiu, kokią kavą pirksiu.

Gyvenime dažnai nutinka netikėtų dalykų, o kai ko susiplanuoti neįmanoma, todėl griežtas perfekcionizmas kasdienybėje leidžia skirti visas jėgas svarbesniems darbams, į kuriuos kartais neišvengiamai įslenka vėlavimo chaosas ar kitoks kūrybinis jovalas. O šitokia netvarka yra smagi.

Labanakt, brangieji.

Ramybės kasdienybėje ir kūrybinės betvarkės darbe.

nuotraukos: weheartit.com

Rodyk draugams


Labas, man sesija.

2010-12-16 | Aš esu tai, Kasdieniška

Tikriausiai numanote, kad aš šiuo metu intensyviai mokausi žaidžiu Sims 2 Pet Stories. Auginu rusų kurtus ir bulterjerus, namuose išlaikau eklektišką, bet gan kuklią atmosferą ir neužsikraunu baldais, o mano darbas yra ctrl + shift + c: motherlode. Ne, kai žaidžiu Quake 2, tai mano darbas nėra god mode.

Šiandien nupirkau pirmąją kalėdinę dovaną, Geistautei, bet nesakysiu ką, nes ji irgi čia užsuka, o šiaip kada pirksiu kitas dovanas, tai aš nežinau, nes man priešsesijinių atsiskaitymų krūva. Aš nemėgstu savo mokslo, nemėgstu atsiskaitymų ir nemėgstu šitos švietimo sistemos, kur reikia be proto daug kalt mintinai, praktikos gaunam juokingai mažai, o atėję į darbą tos savo pusiau pamirštos teorijos krūvos nemokam pritaikyt.

Šią naktį praleisiu su genetika, o savaitgalį su fiziologija ir tikiuosi, kad tai bus mano tiesus kelias į abiejų dalykų egzaminus. Kitu atveju, galėsiu labai liūdėti, kad jiems naktys su manim nepatiko ir dar kartą bandyti kitais metais. Už krūvą pinigų. Kadangi aš, žinoma, už savo naktis nesu pratus mokėt, tai labai tikiuosi, kad kaip ir kiekvienas teisingas studentas antradienį atsikimšiu daugiau alaus butelių nei padoru ir įprasta ir juos išgėrus galėsiu pasiguldyt konspektus į stalčius, o pati ramiai miegot savo dryžuotoj patalynėj. Viena.

Bent jau iki tikrosios sesijos.

nuotrupos iš snukiaknygės ir priešsesijinių pokalbių su mano brangiausia laboratorinių partnere Ieva.

Rodyk draugams


Žemiška.

2010-10-17 | Kasdieniška

Mokaus fiziologiją, kuri man atgula į frontalinę smegenų skiltį (bent jau aš labai tikiuosi, kad atgula), o praėjusi savaitė ir savaitgalis man paliko smarkiai ištuštėjusią piniginę ir tarpšonkaulinių raumenų uždegimą, matyt. Skauda kvėpuot. Ir dar gerklę skauda, bet krūtinės ląstą labiau. Galvos jau nebeskauda.

Vakarėlių įžvalgomis nesidalinsiu, nes jie tampa paaugliškais - namie, BIX ir PLAY, dar truputį namie. Manau, kad šitą situaciją reikia keisti.

Mano beveik - broliai - gyvenimo - meilės - geriausi - vyrai organizuoja Halloween`o vakarėlį, kuriame aš ketinu sudalyvauti, kviečiu sudalyvauti ir jus.

paveikslėlis: neįsivaizduoju iš kur.

Rodyk draugams


VU GMF pirmakursių stovykla.

2010-08-26 | Aplinka, Aš esu tai, Kasdieniška

Esu peršalus, viešiu tėvų namuose ir trinuosi aplink su treningais ir per dideliais markškinėliais. Labai noriu sulčių, todėl manau, kad persirengsiu ir nueisiu parduotuvėn.

Peršalau VU GMF pirmakursių stovykloje, kuri tris dienas vyko prie Pailgio ežero tarp Nemenčinės ir Pabradės. Oras buvo visai gražus, tradiciškai smarkiai nulijo, o visą likusį laiką švietė saulė, tačiau vakarai jau šalti, o man visad sunkiai sekasi praktiškai susidėti kuprinę, bet aš turėjau kaspiną plaukams, kurio nepanaudojau. Šiemetiniai pirmakursiai labai ramūs ir atrodė keistai, ypač po pernykščių nuolat girtų ir rusiškai siūlančių eiti šen bei ten timpėmis apsitempusių vyrų. Antra vertus, viskas vyko planuotai ir tvarkingai, be jokių pykčių, o tai, manau, kad į naudą mums kaip komandai, net jeigu ši ramybė ir nebuvo vien mūsų nuopelnas. Tikiuos šiųmetinius pirmakursius susitikti atstovybėj ir produktyviai kartu dirbti.

Mylimiausias pirmakursis Artūras.

Mylimiausias pirmakursis Artūras.

Taip pat tikiuosi, kad per studijų metus pirmakursiai susipažins su ALUM ir jo mergina LEIKA.

Atmetus peršalimą, mirtinai suterliotus mėgstamus džinsus ir močiutės itin, švelniai tariant, chujovai iškeptas voveraites, kurias rinkom su merginom (jų dar daug liko namie Vilniuj, ramiai, jeigu skaitot), tai stovykla buvo visai gera, bet tikiuos, kad kitais metais grįšim į GMF tradicijas, nes mes juk esam tas rėkiantis, alum besilaistantis ir už absoliučią laisvę pasisakantis fakultetas.

Mylimiausia prodekanė su mylimiausia pirmininke.

Mylimiausia prodekanė su mylimiausia pirmininke.

Nes tik mūsų veteranai sugeba sliūkinti nešdami šakas ir aspimesdami krūmu, o pakeliui sulaužyti čiaupą ir išdaužti langą, ir tik mūsų stovykloje neaiškiom aplinkybėm gali sprogti sodo nykštukas, o labai seksualios pirmakursės miega su šilkiniais naktiniais.

Mylimiausia Geistautė su mano mylimiausiu megztiniu ir savo mylimiausiais genetikais.

Mylimiausia Geistautė su mano mylimiausiu megztiniu ir savo mylimiausiais genetikais.

Pirmakursiai, dar kartosim ir daug trankiau.

Kolegos, jums ačiū.

H&M vyrai, jūsų labai ilgėjaus.

nuotraukos: Justinos iš centrinio biuro, kuri gerai grybauja.

Rodyk draugams


Sugrįžtuvės.

2010-06-11 | Aš esu tai, Kasdieniška

Mano kambarys atrodo siaubingai, aš vėl grūdu drabužius kumščiu, popierius nuo stalo sušluoju į stalčius ir lakuojuos nagus tarp dulkių. Esu pavargusi. Šiąnakt mažai miegojau, nes reikėjo anksti keltis ir vykti į augalų fiziologijos egzaminą. Vakar naktį taip pat mažai miegojau (šypsausi).

Pasižiūrėjau į veidrodį ir pamačiau, kad aš pasidažius. Keista, kad makiažas po šiandienos dar išsilaikęs. Šiandien ėjau apsipirkti su draugais - nusipirkau maudymuką. Spalvotą, gėlėtą liemenėlę ir juodus apatinius. Nemėgstu kostiumėlių. Reikės nusipirkti naujus burbuliukus bambos auskarams (turiu du auskarus bamboj, gyvenime nesu jautus didesnio skausmo nei veriantis pirmąjį), nes dabartiniai yra mėlyni ir nedera prie maudymuko.

Apsipirkę ir išgėrę kavos važiavom į Vingio parką - gėrėm alų, valgėm alyvuoges, žaidėm frisbį ir kriskrosą. Susimušiau su Linu, tada aplaisčiau jį vandeniu, tada jis mane apipylė.  Buvau šlapia iki apatinių. Persirengiau naująjį maudymuką ir grįžau namo su timpėm ir Geistautės marškiniais.

Linai, tai karas, o aš pralaimėt nemėgstu, tai paprastai laimiu.

Grįžus namo nuėjau maudytis su šuniu. Dabar Junona pervargus miega ant pagalvių, o aš klausau Olialia Pupyčių, valgau karvutės saldainius iš Rygos ir laukiu futbolo.

Aš už prancūzus, kaip ir kasmet. Mano meilė yra Zinedine Zidane, bet kadangi jis nebežaidžia, tai myliu Franck Ribery. Myliu už žaidimą - prancūzai žaidžia tvarkingą, gražų, bet kartu aktyvų ir kartais truputį agresyvesnį futbolą. Nėra nuobodūs, kaip vokiečiai, bet nėra pamaivos ir žliumbikai, kaip pietų europiečiai.

Šitaip aš gyvenu - sesijoje, kuri neįdomi jums ir darbe, apie kurį neįdomu kalbėti man. Žinoma, pasitaiko visokių amoralių priemaišų, bet…

Nuotrauka: dar mokykloje, pavasaris, mėgaujamės saule. Panašiai, kaip šiandien. Aš su Justės skrybėle ir Justė keistoj pozoj.

Rodyk draugams


Mae govannen. (sindarų: Malonu susitikti)

2010-05-02 | Aš esu tai, Kasdieniška

Atsiprašau už vėlavimą, bet aš užsikrovus darbais, sunkiai sergu viskuo pasaulyje ir skendžiu savo princesiškame jautrumo pasaulėlyje. Man skauda pėdą ir aš turiu trim aštuonis su puse karščio.

Taip, aš esu labai gležna. Man sunku. Aš sunkiai vaikštau jau tris dienas, nes man ištino pėda ir labai skaudėjo, bet jau geriau, ačiū. Manau, kad per kelias dienas pasveiksiu visiškai ir vėl būsiu laiminga ir džiugi. Taip, žiemą buvau apsiverkus, nes buvo šalta. Du kartus. Vytas mano, kad tai juokinga.

Šiandien pasidalinsiu su jumis savo geek`iškais fetišais. Kaip ir visi mokslą mėgstantys žmonės aš esu ne tik nerd`ė, bet ir geek`ė. Aš skaičiau viską, ką parašė J. R. R. Tolkien, aš rimtai svarsčiau tatuiruotis jo inicialus, aš galėčiau tuoj pat subraižyti Elrondo giminės medį, moku citatų iš knygų ir filmų, mokiausi elfų kalbos, sindarų tarmės.

Elfų kalbos yra dvi - kvendų (quenya) ir sindarų (sindarin). Kvendų kalba yra senesnė, Žiedų Valdovo trilogijos laikmečiu naudojama tik oficialiuose dokumentuose, rašytinė kalba. Ji mažiau išplėtota ir mano ausiai labiau kapota, todėl mokiaus sindarų kalbos. Sindarų, arba Pilkųjų Elfų, kalba yra šnekamoji, kiek paprastesnė nei kvendų ir man ji skamba gražiau. J. R. R. Tolkien ją išplėtojo labiau, ne tiek, kad ja būtų galima laisvai kalbėti, tačiau apytikrius sakinius sudaryti tikrai galima.

Aš jums žadėjau surašyti jūsų vardus elfiškai, atsiprašau jeigu pamiršau parašyti kieno nors vardą. Jeigu taip atsitiko arba jeigu norit, kad parašyčiau jūsų vardą, tai duokit žinot.

Namarie (kvendų: Viso gero)!

nuotraukos: iš asmeninio archyvo.

Rodyk draugams


Vanilinis sekmadienis.

2010-04-05 | Aš esu tai, Kasdieniška

Ką tik grįžau iš dušo. Sėdžiu apsivyniojusi rankšluosčiu ir laukiu, kol oda pati nudžius. Nemėgstu šluostytis. Nemėgstu džiovintis plaukų. Jaučiu kaip mano drėgna nugara šąla ir mėgaujuos. Uostau savo odą, kuri turėtų kvepėti alyvuogėm, bet kvepia ji sintetine vanile. Tuoj išsitepsiu kūną sviestmedžio sviestu ir sintetinis vanilės kvapas sustiprės. „Tu kvepi saldainiais“ - vėliau sakys Vytas.

Ar kada maudėtės su pora puodelių pieno? Pabandykit. Ar jūs dar randat laiko tiesiog pasidžiaugti karštu vandeniu, eteriniu apelsinų aliejum ir ant vonios atbrailų degančiom žvakėm? Pasineri po vandeniu ir jauti, kaip išsiskleidžia plaukai, girdi vamzdžių dundesį, susijuoki, nes prisimeni, kaip seniau savo vonioj dainuodavo kaimynų dukra.

Ji dainuodavo ir balkone. Degindavaus užsilipus ant spintelės beveik alpdama, nes gyva buvau tik vandeniu su šlakeliu citrinos sulčių. O ji rėkdavo iš apačios. Kartais rėkdavo ir praeinantys vaikiščiai, o aš lygiai taip pat susijuokdavau ir apsipurkšdavau įkaitusį kūną vandeniu. Gėlių purkštuku. Kaip vis dėlto gerai, kad mes niekada nepurškiam gėlių trąšom. Tik grynu vandeniu, todėl vasarą purškikliu dalinuosi su petunijom.

Šiandien paskutinė atostogų diena. Aš dar turiu pusdienį. Turiu pusdienį neveikti nieko globalaus, negelbėti pasaulio, negalvoti apie savo išsilavinimą, ateitį, savo tobulėjantį CV, turiu pusdienį pamiršti viską ir visus pasaulyje ir tiesiog džiaugtis sintetinės vanilės kvapais.

Gero sekmadienio.

Bučkis,

r.

nuotrauka: iš draugų asmeninio archyvo. Audrius mėgaujasi Šiaurės jūra.

Rodyk draugams