BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Use your widget sidebars in the admin Design tab to change this little blurb here. Add the text widget to the Blurb Sidebar!

Get a Life.

2010-03-24 | Aplinka, Kasdieniška

I`m not dirty minded, I`m just imaginative.

Mama man nupirko pimpalo formos sausainių. Jie susukti, bet jų forma primena pimpalą. Tai neturi nieko bendro su įrašu, tačiau privalėjau tuo pasidalinti, o ši informacija man pasirodė pernelyg privati, kad galėčiau ją drąsiai subaksnoti ant savo FB sienos. Ar tai reiškia, kad atėjo laikas Twitter`iui?

Internetu naudojasi altruistiškos prigimties žmonės. Ant mano stalo priekaištingai guli biochemijos laboratorinių darbų knyga, nes laboratorinių apsirašinėt aš dar nebaigiau, o mano juodoj kniedytoj rankinėj, tarp lūpdažių, kvepalų, žiebtuvėlių, šiuo metu skaitomos knygos, milžiniškos piniginės (kurioj yra visko… nuo 2 dolerių kupiūros (kuri yra labai reta) iki australiečio dj`ėjaus nuotraukos), tūno fizikos vadovėliai, kuriems metų daugiau nei man ir kurių atsivertusi aš dar nebuvau. O pone, K… Aš mirus, ane?

Matot? Rytoj aš kelsiuos siaubingai anksti ir keliausiu rašyti fizikos koliokviumo, spręsiu uždavinius ir užuot mokiusis aš bloginu. Jums, brangieji. Negi aš nesu altruistė?

Žinoma, nepalyginamai didesnės altruistės yra tos mergaitės, kurios kasdien spausdina literatūrinius niekalus apie meilę ir paauglių gyvenimą, kur agnetos, saros, džošai, michaeliai ir pavieniai lietuviškesni lukai, evaldai ir kotrynos daro labai įprastus dalykus - susirašinėja sms`ais ar kalbasi telefonais, susitinka, parūko, pasikalba apie savo santykius, jiems kartais „kojos akimirksniu nusilpsta tiek, kad ima linkti keliai“ arba „drugeliai pradeda skraidyti pilve“. Ir tai yra visa literatūra, kuri jiems nutinka.

Negi jums taip trūksta savo pačių „kelių linkimų“, „drugelių“, telefonų, apsipirko, parūkymų… kasdienybės?

nuotrauka: iš GaDi 2009. Fotografas: Andrius.

Rodyk draugams


Labas rytas.

2010-03-01 | Aš esu tai, Kasdieniška

Pramiegojau visą programavimą - tiek nuobodžiąsias pratybas, kurių metu dėstytojas su akinukais ir per trumpais džinsais skaito knygiūkštę apie kažką, kas susiję su kompais, tiek ir paskaitą, kurią skaito senas metropem hobitas. Joje nedailūs būsimieji IT specialistai man duoda pasitikrint FB. Berniukai, padarykit mano programavimo namų darbus. Aš nueisiu su jumis kavos ir padėsiu išsirinkti tinkamo ilgio kelnes.

Aš su apatiniais ir chalatu, jau buvau duše, bet dar nesidažiau. Sėdžiu susikėlus plaukus, klausau The Whitest Boy Alive. Norėčiau, kad būtų vasara, noriu, kad nieko nereiktų veikti, niekur nereiktų važiuot. Būtų siaubingai karšta, man už nugaros sėdėtų dailus neinformatikas ir grotų bosine gitara. Juk bosinė gitara pats seksualiausias instrumentas! Bosistai visad groja ramiai, nesidraskydami, o instrumento garsas toks gilus. Dovilė man pritarė nedvejodama. Žinoma, mes juk visad mylėjom bosistus. Visų grupių, kurių klausėm.

Tokie rytai, kai nereikia skubėti būna nostalgiški. Vakar ryte ėjau Vilniaus senamiesčiu - link karamelinės kavos ir puikaus pokalbio su žmogum, su kuriuo tikiuosi dar daugybės pokalbių… (Aidi, tau šioje vietoje siunčiu daugybę linkėjimų!)

Kartais pasirodydavo saulė, o aš stebėjau aplinkinius žmones ir save pačią vitrinose. Čia pasukčiau, jeigu eičiau į „Tamstą“, o kartą ten lazerių specialistas Saulius man pasakojo apie Vilniaus bažnyčias, o priešais mokytojų namus mes absentą užsigėrėm slivovica, o Užupy aš kiaurai sušlapau kojas, kol vaikštinėjau laukdama vėluojančio skulptoriaus, o kažkur ten toliau brangieji keturvėjininkai turi sieną ir ten yra krautuvėlių, kurios nuoširdžiai džiugina žmones.

Man patinka miestas, nes čia gyvena daug istorijų, nes kiekvienoj pakampėj pilna prisiminimų, nes gerdama kavą ir rūkydama vieną po kitos aš užaugau, nes čia aš pažinau žmones, nes tada mes jau augom kartu.

Ei, aš šiandien pavėluosiu… bet norėjau pasakyt jums „labas rytas“. Riskitės iš lovų… Na nebent… Ta nuotrauka…

nuotrauka: gražiosios Justės su kuria mes geriam vyną ir atvirai šnekamės.

Ir turim bendrų nuotraukų.

Rodyk draugams


Miegu sėdėdama. Svarbiausia, kad lūpos dailiai raudonos.

2010-02-25 | Kasdieniška

Šis semestras yra siaubingas. Oficialiai. Jūs juk jau visi žinot, kad aš esu gimus dirbti vadybininke, žurnaliste, renginių organizatore, aš būsiu ideali žmona ir nuostabi motina arba šniosiu koksą su Frederic Beigbeder nuo jo mašinos kapoto… Molekulinė biologija, ką? Pasijuokim kartu.

Jūs mane įsivaizduojat sėdinčią laboratorijoj? Gedai ir Dominykai, seksualus chalatėlis ir aš jums leidžiu „vitaminus“? Ne, man tam išsilavinimo nereikia. Beje, šiandien vos neapsiverkiau, kai reikėjo naudot mikrošvirkštus, kuriems metų dvigubai daugiau nei man, bet galiu jums abiems suleisti ko tik jūs norit iš pipetmano. Šiandien idealiai užpurškiau mėlynojo dekstrano ištirpinto kalio dichromate ant sefadekso.

Kita vertus, tai specialybė man visai įdomi, bet kodėl aš turiu mokytis fiziką? Kam? Jūs žinot, ką mes šiandien darėm? Skaičiavom, kiek energijos susinaudoja, kai į vieną besisukantį 5 kg diską, įsivožia kitas - 10 kg diskas. Jie tada jau sukasi drauge. Turbo. Žinot kiek? 30 kažkiek ten tais kilodžiaulių. Žinot, kiek aš gavau? Kokius du šimtus. Maksimalistė. Dėstytojas nuolat iškrypėliškai šypsosi, šiandien visi šnekėjo mano mėgstamiausia tema - apie bybio čiulpimą (čia iš Humoro Klubo, kuris buvo kietas, kol jo nepradėjo vesti Marko Mikutavičius su džinsiniu kombinezonu). Pro langą matėsi milžiniškas pimpalas įspaustas sniege. Fizikai, jūs keistuoliai. Jūsų fakultete yra didžiausia barzdotų ir keistai keistais plaukais apaugusių vyrų koncentracija. Žinoma, kada einu per MIF`ą, tai man būna nejaukiai gėda, kad esu mergina. Žinot, kodėl aš vaikštinėju MIF`e? Mokausi ten duomenų struktūrų ir algoritmų. Bilas Blet Geitsas.

Pavargau, todėl miegu sėdėdama, o lūpos dailiai raudonos, nes buvau Body Shop (Ačiū, Vytai.) ir dabar terliojuosi smagios konsistencijos lūpų blizgiu.

Bent jau tiek.

Rodyk draugams