BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Use your widget sidebars in the admin Design tab to change this little blurb here. Add the text widget to the Blurb Sidebar!

Maldos.

2011-02-23 | Aš esu tai

O žinot man rytoj (jau šiandien) keltis reikės kokią šeštą, o aš klausau mėgstamų lietuviškų dainų, guliu lovoj kvepiančioj vyšniom, o kambarys kvepia kava. Guliu ir virpu, nes tiek norėčiau visko parašyti, tačiau juk reikia turėti logikos ir atsakomybės, reikėtų miegoti ir žvaliai sėdėt per paskaitą. Guodžiu save, kad stačiatikių vienuoliai miega po trejetą valandų, o likusį laiką meldžiasi.

Aš meldžiuosi rašydama. Meldžiuosi, kad šitaip visada bus, kad visada truks miego, kad stokosiu logikos ir atsakomybės ir niekada nemiegosiu pakankamai. Ir dar aš meldžiuosi, kad viskas būtų šitaip lengva, kad būtų galima beveik nemąstant glostinėti klavišus, o vėliau nukreipus akis apibėgti kambarį - liūdnai šyptelėti tolumoj matant nuotraukos kampą. Joje net žmonių kontūrų nesimato, bet aš tai žinau, kad ten mano senelis su kitais kariškiais, visi uniformuoti, visi su cigaretėm. O mano senelio plaukai garbanoti. Nesimato, kad juodi, bet aš tai žinau, kad juodi, kad akys irgi juodos. Juodos ir gilios. Visad tiriančios ir lendančios gilyn. Dažniausiai mylinčios, bet kartais su trupučiu kartėlio. Ir pasižiūri į pakelį cigarečių. Du pakelius net. Šalta, Reda, neprisigalvok. Būtų neatsakinga vos pasveikus rūkyt balkone šlapiais plaukais. Juk kokie -20C. Mano maldose šalta niekada nebūna. Mano maldose visada ruduo, drėgme kvepiantis miestas ir rūkas liuliuojantis upę, pageltę medžiai ir vos truputis garo iš burnos. Tik vakarais ir tik kai stipriai atisidūsti.

Kasdienybėje žmonės visiškai mažai dūsauja, o jei ir dūsauja, tai dėl netinkamų priežasčių. Negi imsi dūsauti, kai kaip ir kiekvieną rytą prasilenksi su juo gatvėj. Pagalvosi, kad jeigu jūsų gyvenimai kada prasilenkdami bent trumpam susikibtų, tai… būtų galbūt įdomu, bet juk tikrai nedūsauji. Primerki akis ir patempus lūpas gal kilsteli vieną jų kampą. O žiūrėdama į paveikslus juk irgi nedūsauji - gal truputį pakreipį galvą, gal net kaktą surauki. Juk net savo vaikystės dainų klausydama tu nedūsauji. Greičiau jau apsiašaroji ir dar kartą tolumoj pažiūri į tą nuotrauką - prisimeni tylų senelio balsą, gan aukštą ir gražią rusišką tartį. Atsimeni, kad ir pati tada žodžius mokėjai tarti švelniai, o dabar kankiniesi ir priverti dėdę juoktis. Sako, kad vešis į Maskvą. Ištekins už kurio nors verslo partnerio sūnaus. Nes kalbu aš kaip Ingieborga, o ji Maskvoj baisiai populiari dabar, turėt žmoną iš Pribaltiki yra gerai. Visada buvo.

Žinot, aš einu sukūryt cigaretės, nes aš nesu protinga, aš kūrybiška. Kartoju šitai kaip maldą leisdama pati sau atsiriboti nuo pasaulio, nuo žmonių, nuo darbo, nuo atsakomybės ir ateities. Kūrybiškiems viskas galima. Net dūsauti be priežasties. Rūkant, kai -20C, o varnos tykiai miega pasipūtusios, o tolumoj dundena traukiniai, o keista močiutė tuoj ves gauruotą rusvą šunį pasivaikščiot. Apšvies jam kelią žibintuvėliu. Ir net aš girdėsiu kaip sniegas girdža po jos batais. Kažkaip Kalėdiškai.

Rodyk draugams


DJ smoothie.

2010-10-04 | Aš esu tai, Kasdieniška

Pastaruoju metu sapnuoju labai įmantrius sapnus. Labai savotiško turinio ir labai spalvotus, gyvus. Atrodo, kad juose viską jaučiu, net užuodžiu ir visas emocijas išgyvenu trigubai stipriau.

Vakar sapnavau, kad trinu uogas DJ Tiesto. Puikiai atsimenu sudėtį: braškės, persikai, ananasų sultys, o viršuj trintų gervuogių sluoksnis. 4 cm. Aš jį matavau su liniuote. Manau, kad DJ Tiesto džiaugėsi. Tik jis buvo panašus į James Zabiela. Vyresnį ir vyriškesnį James Zabielą, bet aš esu tikra, kad ten buvo DJ Tiesto.  Vėliau jis man skambino ir prašė 4 gramų kokaino ir aš mintyse suskaičiavusi, kiek man tai kainuos pradėjau galvoti, kam paskambinti.

Beje, jo butas yra Helios City dangoraižy. Prie mano fakulteto. Tai jau nebe sapnas.

nuotrauka: nugooglintas DJ Tiesto.

Rodyk draugams


Šiltas Vilnius naktį.

2010-04-19 | Aš esu tai, Kasdieniška

Išgėriau taurę balto vyno spoksodama į senas nuotraukas.

My life is a party. My best friend is a DJ.

Turiu marškinėlius su tokiu užrašu. Man jį padarė broliai. Ne, jie nėra mano kraujo broliai. Jie geri mano draugai, vieni geriausių mano draugų. Ir du iš jų tikrai yra DJ.

Vakar buvau klausyt Golden Parazyth „Tamstoj“. Žinau, kad žadėjau eiti į Liverpoolį, bet vėliau persigalvojau, negaliu atsisakyti eine kleine musik von die Golden Parazyth. Aš jį myliu. Jį ir jo smuikininką. Aš vakar tiesiog stovėjau ir šypsojaus į juos žiūrėdama. Kaip yra gera matyt tokius žmones. Jie paskendę savo muzikoj. Reivas su smuiku rankoj.

Šiltas Vilnius naktį, o šiandien aš peršalus. Labanakt.

nuotrauka: iš asmeninio archyvo. Man 16 ir aš nešioju FBK „Kaunas“ šaliką.

Rodyk draugams


Mano Vilniaus gidas.

2010-04-01 | Aplinka, Aš esu tai, Kasdieniška

Noriu parašyti reklaminį įrašą ir parodyti, kad gyventi galima labai smagiai. Ir tam nereikia vėl lįsti į prakaituotą Havana Social Club (nors aš būsiu ten per Liverpool gimtadienį. Noriu pašokt, parėkaut, pažiūrėt į Juliuką The Colours of Bubbles).

Vakar buvau improvizacijose VPU, buvo visai smagu. Vieni geriau vaidina, kiti prasčiau, užduotys tipinės, bet atmosfera buvo puiki - akivaizdu, kad žmonėms labai linksma ant scenos, jie tiesiog švyti pozityvu, pasibaigus renginiui su visais atsisveikino ir spaudė rankas. Jų gitaristas dieviškas. W, tu esi ramybė!

Vėliau su Dovile užsukom į Apuoką. Tai senų metalistų alubaris Subačiaus gatvėj. Jie turi gero tamsaus alaus ir litrinių bokalų. Ten skinai rėkalioja antisemitines daineles, o per kolonėles plyšauja metalas. Susikalbėti neįmanoma - privalai rėkti, o laikais, kai patalpose buvo galima rūkyti, Apuokas skendėjo dūmų migloj.

Apuokui užsidarius užsukom susitikti su draugais į Pogo, kuris yra Vilniaus gatvėj. Pogo visai neblogai, jie turi to žudančio gyvo alaus, bet aš manau, kad tas rūsys neturi jokios atmosferos. Žinoma, patogi vieta ir daug erdvės… Kreivokai besišypsantis Petia prie fusbolo stalo.

Žinoma, geriausia vieta išgerti alaus (siaubingai skiesto) arba žaisti laboratoriją maišant degtinę su šampanu yra Suokalbis - legendinis baras Rašytojų Sąjungos pastate. Mano močiutė ten eidavo vyno! Anuomet ten vyko poezijos skaitymai, muzikos vakarai, diskusijos su rašytojais… Tai yra bohema, o ne absurdus vapantis Rudokas ar iš švarko kišenės degtinę traukiantis Nikodemas. Didžioji dalis suokalbininkų yra siaubingai nusivylę žmonės, tačiau kartais jie pradeda tikėt linksmybėmis ir ima šokti ant židinio atbrailos ar stalų. Džiugu tai, kad jums jie leidžia šokti ant stalų. Ir jiems nesvarbu. Tu gali būti isteriškai laimingas, tu gali būti klaikiai apsirengęs, tu gali neturėti nė cento arba švaistytis šimtinėmis, gali trypčioti su aukštakulniais, o gali verkti kampe. Suokalbis priims visus.

Tiesa, nauja vieta išgerti alaus bus Biržų alaus išsinešimui parduotuvėlė su keliais stalais. Naujininkuose. Viduj kvepia pirtim ir vyrai nuvargusiais veidais kalba rusiškai.

Šiandien užsiregistravau į Cafe Scientifique paskaitą apie smegenis. Esat buvę šiose paskaitose? Tai fantastiškas projektas, kurio metu labai aukštos klasės specialistai skaito labai geras paskaitas neformalioj aplinkoj. Gurkšnoji rūgštoką baltą vyną, o profesorius Vaitkus tau pasakoja apie hadronų greitintuvą ir tai, kaip jis per CERN tvoras laipioja. Būtinai nueikit!

O antradienį grįžkit į beveik tą pačią vietą ir užeikit į Arkos galeriją. Arka buvo ta vieta, kur aš pirmą kartą pamačiau Prano Gailiaus darbus, o jie neįtikėtini. Aš nesu didelė dailės mėgėja, tačiau Gailius man labai patinka. Jo darbai labai detalizuoti, bet kartu subtilūs. Pati Arkos galerija gera tuo, kad jie puikiai derina autorius. Pirmam aukšte gali pasižiūrėt į impresionistų terliones, o viršuj kabo kompiuteriu paišytos avys.

Pasitikit vakarą skaičiuodami bažnyčių kryžius Subačiaus aikštelėj, ant Taurakalnio laiptų arba Barbakano, o ryte pasinešiokit kavą popieriniam puodelyje, pasimėgaukit bundančiom gatvėm, jaunais žmonėmis, kurie susirūpinę skuba į darbą, jų vaikais su juokingai didelėm kuprinėm, senukais, kurie suirzę malasi mieste vos prašvitus.

Ir kada pastarąjį kartą buvot teatre? Operoj ar balete? Galbūt iškeiskit kiną ir vakarienę picerijoj į spektaklį ir puodelį karšto šokolado. Aš eisiu į Rigoletą su mama. Galėsiu papasakot.

Mylėkit Vilnių.

nuotraukos: pirmoji Edgaro Černiausko, antroji iš draugų asmeninio archyvo, trečioji yra nugooglintas Prano Gailiaus darbas, o ketvirtoji bala žino kieno fotografuota, tačiau aš žinau, kur yra tas užrašas.

Rodyk draugams


Gražuole, ką veiki?

2010-03-11 | Aplinka, Aš esu tai, Kasdieniška

Myluoju straipsnį skirtą IQ. The Economist (buvęs Miesto IQ) mokslo ir technologijų skilčiai. Taip, mano nauja veikla. Labai įdomu, naujos veiklos mane įkvepia, bet šiandien aš tokia pavargus. Norėčiau pasimyluot su kuo nors, kas turi kūną ir šiltą kraują. Ne, šuo netinka. Beje, net ir šuo kažkur kitur miega. Noriu iki paryčių kalbėt beprasmybes, aptarti svetimus santykius ir muziką, susiplanuoti tris vasaras į priekį, įsivaizduot, kokius aukštakulnius aš avėsiu pavasarį (kuris tikiuosi ateis).

Šiandien su Geistaute ir Godute buvom Justiniškių skylėj. Prie Norfos stovėjo Chrustik`mobilis.  Liūdnas vyras ant stalo buvo išsidėliojęs daug skirtingų kukurūzų. Siaubinga. Norfos pardavėja Godutei liepė uždaryti kasą. Prastesnio aptarnavimo ir labiau surauktų snukių Vilniuj aš dar nebuvau mačius. Nieko keisto, kad Lori savo kolekcijas kaupia fotografuodamas būtent šio pavadinimo daržinėj.

Skylėj buvo fenomenali įvairių paslaugų koncentracija - seimo nario ofisas, dvi kirpyklos, restoranas Sandra, vaistinė, šokių studija, …, jaunimo užimtumo centras, kuriame repetuoja grupė Sportas. Mes juos filmavom. Labai mieli vyrai. Pagrojo mums porą gabalų. Laisvai pakalbėjo kameron. Marukas sakė, kad nori gerbėjams pasirašinėti ant pilvų. Jis šaunuolis. Būtinai nusiimkit marškinėlius ir atkiškit jam bambas, kai pamatysit jį kur. Per GaDi 2010, pavyzdžiui.

Ar važiuosit į GaDi? Susitiksim?

Einu pamiegosiu, o rytoj ryte dar truputį pasibučiuosiu su savo geriausia drauge teksto rinkimo ir redagavimo programa Microsoft Word.

Labanaktukas, vaikučiai.

nuotrauka: iš asmeninio archyvo. 16metė Reda Olandijoje.

Rodyk draugams


Labas rytas.

2010-03-01 | Aš esu tai, Kasdieniška

Pramiegojau visą programavimą - tiek nuobodžiąsias pratybas, kurių metu dėstytojas su akinukais ir per trumpais džinsais skaito knygiūkštę apie kažką, kas susiję su kompais, tiek ir paskaitą, kurią skaito senas metropem hobitas. Joje nedailūs būsimieji IT specialistai man duoda pasitikrint FB. Berniukai, padarykit mano programavimo namų darbus. Aš nueisiu su jumis kavos ir padėsiu išsirinkti tinkamo ilgio kelnes.

Aš su apatiniais ir chalatu, jau buvau duše, bet dar nesidažiau. Sėdžiu susikėlus plaukus, klausau The Whitest Boy Alive. Norėčiau, kad būtų vasara, noriu, kad nieko nereiktų veikti, niekur nereiktų važiuot. Būtų siaubingai karšta, man už nugaros sėdėtų dailus neinformatikas ir grotų bosine gitara. Juk bosinė gitara pats seksualiausias instrumentas! Bosistai visad groja ramiai, nesidraskydami, o instrumento garsas toks gilus. Dovilė man pritarė nedvejodama. Žinoma, mes juk visad mylėjom bosistus. Visų grupių, kurių klausėm.

Tokie rytai, kai nereikia skubėti būna nostalgiški. Vakar ryte ėjau Vilniaus senamiesčiu - link karamelinės kavos ir puikaus pokalbio su žmogum, su kuriuo tikiuosi dar daugybės pokalbių… (Aidi, tau šioje vietoje siunčiu daugybę linkėjimų!)

Kartais pasirodydavo saulė, o aš stebėjau aplinkinius žmones ir save pačią vitrinose. Čia pasukčiau, jeigu eičiau į „Tamstą“, o kartą ten lazerių specialistas Saulius man pasakojo apie Vilniaus bažnyčias, o priešais mokytojų namus mes absentą užsigėrėm slivovica, o Užupy aš kiaurai sušlapau kojas, kol vaikštinėjau laukdama vėluojančio skulptoriaus, o kažkur ten toliau brangieji keturvėjininkai turi sieną ir ten yra krautuvėlių, kurios nuoširdžiai džiugina žmones.

Man patinka miestas, nes čia gyvena daug istorijų, nes kiekvienoj pakampėj pilna prisiminimų, nes gerdama kavą ir rūkydama vieną po kitos aš užaugau, nes čia aš pažinau žmones, nes tada mes jau augom kartu.

Ei, aš šiandien pavėluosiu… bet norėjau pasakyt jums „labas rytas“. Riskitės iš lovų… Na nebent… Ta nuotrauka…

nuotrauka: gražiosios Justės su kuria mes geriam vyną ir atvirai šnekamės.

Ir turim bendrų nuotraukų.

Rodyk draugams


GaDi muzikos festivalis.

2010-02-26 | Aplinka, Aš esu tai

Gerbiami, gerbėjai,

aš turiu naują blogą, skirtą GaDi muzikos festivaliui, prie kurio organizavimo aš prisidedu. Skaitykit, komentuokit, o gegužės mėnesį lauksiu jūsų GaDi 2010.

Tikiuosi, kad šiemet pakartosiu pernai metų šventę - atradau The Colours of Bubbles (Juliuk, tu gražus!), Austėja turi siaubingo kompromato, miegojau ant pagalvių ir Lauri, manęs tikrai neveikia tai, kaip tu lieti man kelius.

Rodyk draugams


Say Hi To Life

2009-11-20 | Aplinka, Kasdieniška

Sleep tight, Daul Kim.

Sleep tight, Daul Kim.

Klausau Jim Rivers - I Go Deep, kuri dabar taps modelio Daul Kim savižudybės daina. Savo bloge ji užsirašė Say HI To Forever, įsidėjo šitą dainą, o tada nusižudė.

Aš skundžiuos, kad noriu miegot ir džiaugiuosi, kad sveriu 54 kg. Rūkau vieną po kitos, stumdau laiką siaubingiausioje Užupio vietoje. Klausydama Golden Parazyth. Dar vieną kavos. Reda, pavalgyk. Žiūriu į pilką Vilnių rudenį ir galvoju, kad reikėtų padaryt, ką nors. Nuskrist kavos į Vieną. Trims dienoms nusijungt, o tada vėl norėt miegot, smaugtis darbais ir visiškai neberašyt. Reda, rašyk. Nevalgyk, bet rašyk. Išgerk pusę litro baltos arba tegul Petia nukerpa tau plaukus. Prisišniojęs Petia. Vienais apatiniais ir apšepusiais skruostais. Kapota lietuvių kalba ir krūvom mergaičių pašonėj. Naktiniame senamiestyje. Pasiimk telefoną ir pasivartyk senus numerius, suteik kam nors vilties ir nebenakvok namie. Galbūt tu nudžiugsi. Tu gal nenudžiugsi, bet žinai, kas nudžiugs. Reda, nebūk egoistiška. Atnaujink senas pažintis. Gal prasiverk lūpą? Sverk 50 kg ir išsitatuiruok žvaigždutę ant šonkaulių. Elfų žvaigždutę. Pas Paulių, kuris toks susikaupęs, kad tau baisu kvėpuot.

Beveik viskas, ką aš rašau yra tikra tiesa. Vienus epizodus lengva atsekti visiems, kurie mane pažįsta, kiti yra absoliutūs niekniekiai, kurie man padarė didelį įspūdį, kuriuos prisimenu tik aš viena. Yra tokių priešistorių, kurių nė aš neprisimenu, kurias galbūt prisimena jų dalyviai, bet aš nebežinau, kas jose dalyvavo, o gal aš nenoriu žinot.

Dabar nebepasineriu į smulkmenas. Šitaip nebepasineriu. Kažkada eidavau gatvėmis, žiūrėdavau į žmones ir man buvo nuoširdžiai įdomu, kas jie, ką jie veikia, kur jie dirba, su kuo jie miega ir kaip jie miega. Nusisukę į sienas. Ar jų kojos susipina. Ar jie vos liečiasi pirštais. Nosimis įsirėmę į savo brangiausiojo lūpas, kurias lietė angelai? Ar žinot šitą istoriją? Kai jūsų siela gavo naują kūną, angelas Gabrielis palietė jums lūpas atimdamas viską, ką jūs žinojote apie dievą, rojų, mirtį ir gyvenimą. Vietoj absoliučios tiesos jūs turite duobutę po nosim ir jus lietė angelas, kuris groja trimitu.

Reda, eik miegot.

Say Hi To Life. Tomorrow.

nuotrauka: Sofia & Mauro.

Rodyk draugams


Let’s have some fun, This beat is sick

2009-10-31 | Aplinka, Kasdieniška

Let’s have some fun,

This beat is sick

I wanna take a ride on your disco stick.

Is it fun to dance like you are about to have sex with your clothes on and almost kill Golden Parazyth?

Aš mėgstu pašvęsti ir aš už šventimą, nesu prieš nenuvalytą makiažą, ryte ir krist lovon su suknele yra nieko keisto. Ir alkoholiu sulaistyti marškiniai, ir cigaretėm pradegintos rankovės yra suprantama.

Bet… vos vos pilnametės kalytės pridažytais veideliais, kurioms nuolat reikia vaikščioti iš salės į salę, prie baro, į kiemą, prie veidrodžių, į salę ir atgal prie baro… savo spigiais balsiukais rėkiančios `sooorrryyyy` ir stumdančios viską aplink ir jų šlykštoki bičiuliai, kurie praeidami kelią skinasi alkūnėmis, bukai spoksodami į vieną tašką.

NEKENČIU JŪSŲ.

Jūs kokio velnio į klubus einat? Pamirksėt savo dailiom akytėm virš savo sukeltų papų, o jūsų bičiuliai jaučia orgazmą pumpuodami orą atsistoję prie pulto? Dydžėjų asistentai ir mirksėtojos. Bl.

Pamirškit viską. Tegul jums nutirpsta rankos, nenorom užsimerkit ir čia nieko nebėra. Atsigavę pažiūrėkit į nepažįstamą, kuris taip pat nuoširdžiai buvo dingęs muzikoj. Nusišypsokit jam. Ir jo draugei. Nueikit parūkyt, ar prie baro, ar į kitą salę, pasidažykit lūpas žiūrėdami į veidrodžius, nusišypsokit ir paplekšnokit per petį, jeigu jums kas užstoja kelią linktelėkit dėkodami, kai žmonės juokaudami nusilenkia jums praeinant.

Kultūra yra kultūra. Būkit malonūs, ką? Ir maldauju, daugiau nekriskit ant DJ stalo. Jeigu užmušit Golden Parazyth, tai aš užmušiu jus. Rimtai.

Nuotrauka: nogooglinta, o joje žmogus, kuris dainuoja taip, kad verkt noris. Iš susižavėjimo.

Rodyk draugams


Muzons šniokšč pro mobiljaką vs ausinės

2009-10-20 | Aplinka, Kasdieniška

Visiškai praktinis klausimas:

Ar perkant telefoną reikia papildomai susimokėt už ausines? Jeigu taip, tai negi jos kainuoja milijoną pinigų?

Iš garso, kuris vis šmėkščioja man po langu susidarau nuomonę, kad taip! Ausinės yra toks pats neįperkamas mobiliojo telefono priedas, kaip ir jo nugarėlės inkrustacija deimantiniais vienaragiais.

Muzons šniokščiantis pro mobiljaką akivaizdžiai laimi prieš ausines. Prieš kultūrą ir pagarbą aplinkiniams.

Liūdna Lietuvoj.

Nuotrauka: iš asmeninio archyvo.

Rodyk draugams