BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Use your widget sidebars in the admin Design tab to change this little blurb here. Add the text widget to the Blurb Sidebar!

Perfekcionizmas.

2011-01-13 | Aš esu tai, Kasdieniška

Šiuo metu mane graužia mintis, kad turėčiau eiti miegoti. Prieš tai susitepti plaukus putom, juos išsidžiovinti, išsišukuoti, susirankioti krūvą kremų išsitepti veidą, kojas, rankas, pasipukšti patalus savo vyriškais kvepalais (ne, aš nesu vargšė nusivylus vyrais ir meile, bet jie man labai skaniai kvepia ir man šitaip miegoti gera), susidėti daiktus rytojui, nes kitaip pavėluosiu į egzaminą.

Dar man reikėtų pradėti rimčiau mokytis, nes patikusį egzaminą pakartok situacija manęs visai nedžiugina. Labai nedžiugina ir nežmoniški informacijos kiekiai. Tam, kad ištempti iki 5 aš ir daugumos kitų tiksliųjų mokslų studentai mokosi maždaug tiek, kiek bet kur kitur mokydamąsi gaučiau stipendiją. Norint gauti aukštesnius įvertinimus reikėtų negyventi, o tik mokytis. Man gyventi šiaip visai patinka.

Esmė tame, kad aš jums garantuoju, jog iš kursinio bei bakalaurinio turėčiau gaut gerus pažymius, nes esu labai kruopšti ir nekvaila. Tiesiog visiškai nemoku kalti, o suvokti tiek medžiagos per tokį trumpą laiką labai sunku, net abejoju, ar išvis įmanoma.

Daugeliui aš atrodau siaubinga lengvabūdė, nes aš niekad nesinervinu ir nesiterikuoju, o verkiu dėl idiotiškiausių, bet visai nerimtų priežasčių. Paskutinį kartą apsiašarojau prieš pusvalandį, kai skaičiau apie tai, kaip kaimynai valė kiemą nuo sniego. Man pasirodė, kad žmonių bendrumas būtent šiandien yra labai simboliškas. Ir svarbus. Tikėtina, kad ašaras paskatino nuovargis, bet aš nuoširdžiai manau, kad vienybė labai gražu.

Esu tokia rami vien dėl to, kad aš planuoju smulkmenas. Susirašau į darbo knygą viską - nuo rimtų susitikimų iki to, kam turiu atrašyti laiškus. Vakare susiplanuoju, ką rengtis, suikraunu rankinę visad ta pačia tvarka, pasikraunu telefoną, prieš užmiegant net pagalvoju, kokiu keliu eisiu į universitetą ir ar pakeliui sustosiu nusipirkti kavos. Kartais net nusprendžiu, kokią kavą pirksiu.

Gyvenime dažnai nutinka netikėtų dalykų, o kai ko susiplanuoti neįmanoma, todėl griežtas perfekcionizmas kasdienybėje leidžia skirti visas jėgas svarbesniems darbams, į kuriuos kartais neišvengiamai įslenka vėlavimo chaosas ar kitoks kūrybinis jovalas. O šitokia netvarka yra smagi.

Labanakt, brangieji.

Ramybės kasdienybėje ir kūrybinės betvarkės darbe.

nuotraukos: weheartit.com

Rodyk draugams


Naktinėjimai.

2010-11-16 | Aš esu tai, Kasdieniška

Apsunkusiom kojom grįžtu per naktinį Vilnių, o gaivus rudens oras nuvilia mane guldydamas į lovą ir nepadėdamas man grįžti į genetiką, miegą, darbą ar kūrybą… Guldo mane į lovą neramiai miegoti, šnabžda man iškrypėliškai ryškius sapnus, po kurių aš ryte atsibundu nuvargus ir kurį laiką išsigandusi nesusivokiu, kas vyko iš tiesų, o ką sukūrė mano vaizduotė kartu su senamiesčio naktinėjimais.

O jūs norit, kad aš jums papasakočiau, kuo gyvenu… Aš gyvenu nusivylimais, aš noriu tiek visko, o pradžiai man reikia tiesiog miego ir jėgų, man reikia sutrumpinti savo darbų sąrašą apie kurį aš kalbėt nenoriu, man reikia ant kojų pastatyt tuos, kuriuos myliu ir mamai padovanot kvepalų, nes dar prieš valandą buvo jos gimtadienis, man reikia… Man reikia visko buitiško, logiško ir atsakingo, o jūsų akyse aš juk linksma šviesiaplaukė, be paliovos suokalbiaujanti apie literatūrą ir bohemą, užpilanti viską spirituotais gėrimais ir plevenanti savo trumpom sukniom, apipinanti jus savo vyriškais kvepalais ir nekaltu juoku.

Šiandien aš tiesiog labai pavargau. Labai. Aš noriu miego. Tik tiek.

Labanakt.

Gyventi reiktų ten, kur poliarinė diena.

Jokių naktinių glamonių ir vyno vakarais.

Jokių žvaigždėtų naktų

Ašaras spaudžiančių.

Gyventi reiktų be prieblandos ir dūsavimų,

kuriuos ji atsiveda.

Paėmusi savo kibiais pirštais, kurių kontūrai tamsoj išskydę.

Gyventi reiktų poliarinę dieną.

Šviesiai. Racionaliai. Ir lygiai pusę metų.

nuotrauka: iš asmeninio archyvo.

Rodyk draugams


Gražuole, ką veiki?

2010-03-11 | Aplinka, Aš esu tai, Kasdieniška

Myluoju straipsnį skirtą IQ. The Economist (buvęs Miesto IQ) mokslo ir technologijų skilčiai. Taip, mano nauja veikla. Labai įdomu, naujos veiklos mane įkvepia, bet šiandien aš tokia pavargus. Norėčiau pasimyluot su kuo nors, kas turi kūną ir šiltą kraują. Ne, šuo netinka. Beje, net ir šuo kažkur kitur miega. Noriu iki paryčių kalbėt beprasmybes, aptarti svetimus santykius ir muziką, susiplanuoti tris vasaras į priekį, įsivaizduot, kokius aukštakulnius aš avėsiu pavasarį (kuris tikiuosi ateis).

Šiandien su Geistaute ir Godute buvom Justiniškių skylėj. Prie Norfos stovėjo Chrustik`mobilis.  Liūdnas vyras ant stalo buvo išsidėliojęs daug skirtingų kukurūzų. Siaubinga. Norfos pardavėja Godutei liepė uždaryti kasą. Prastesnio aptarnavimo ir labiau surauktų snukių Vilniuj aš dar nebuvau mačius. Nieko keisto, kad Lori savo kolekcijas kaupia fotografuodamas būtent šio pavadinimo daržinėj.

Skylėj buvo fenomenali įvairių paslaugų koncentracija - seimo nario ofisas, dvi kirpyklos, restoranas Sandra, vaistinė, šokių studija, …, jaunimo užimtumo centras, kuriame repetuoja grupė Sportas. Mes juos filmavom. Labai mieli vyrai. Pagrojo mums porą gabalų. Laisvai pakalbėjo kameron. Marukas sakė, kad nori gerbėjams pasirašinėti ant pilvų. Jis šaunuolis. Būtinai nusiimkit marškinėlius ir atkiškit jam bambas, kai pamatysit jį kur. Per GaDi 2010, pavyzdžiui.

Ar važiuosit į GaDi? Susitiksim?

Einu pamiegosiu, o rytoj ryte dar truputį pasibučiuosiu su savo geriausia drauge teksto rinkimo ir redagavimo programa Microsoft Word.

Labanaktukas, vaikučiai.

nuotrauka: iš asmeninio archyvo. 16metė Reda Olandijoje.

Rodyk draugams


Miegu sėdėdama. Svarbiausia, kad lūpos dailiai raudonos.

2010-02-25 | Kasdieniška

Šis semestras yra siaubingas. Oficialiai. Jūs juk jau visi žinot, kad aš esu gimus dirbti vadybininke, žurnaliste, renginių organizatore, aš būsiu ideali žmona ir nuostabi motina arba šniosiu koksą su Frederic Beigbeder nuo jo mašinos kapoto… Molekulinė biologija, ką? Pasijuokim kartu.

Jūs mane įsivaizduojat sėdinčią laboratorijoj? Gedai ir Dominykai, seksualus chalatėlis ir aš jums leidžiu „vitaminus“? Ne, man tam išsilavinimo nereikia. Beje, šiandien vos neapsiverkiau, kai reikėjo naudot mikrošvirkštus, kuriems metų dvigubai daugiau nei man, bet galiu jums abiems suleisti ko tik jūs norit iš pipetmano. Šiandien idealiai užpurškiau mėlynojo dekstrano ištirpinto kalio dichromate ant sefadekso.

Kita vertus, tai specialybė man visai įdomi, bet kodėl aš turiu mokytis fiziką? Kam? Jūs žinot, ką mes šiandien darėm? Skaičiavom, kiek energijos susinaudoja, kai į vieną besisukantį 5 kg diską, įsivožia kitas - 10 kg diskas. Jie tada jau sukasi drauge. Turbo. Žinot kiek? 30 kažkiek ten tais kilodžiaulių. Žinot, kiek aš gavau? Kokius du šimtus. Maksimalistė. Dėstytojas nuolat iškrypėliškai šypsosi, šiandien visi šnekėjo mano mėgstamiausia tema - apie bybio čiulpimą (čia iš Humoro Klubo, kuris buvo kietas, kol jo nepradėjo vesti Marko Mikutavičius su džinsiniu kombinezonu). Pro langą matėsi milžiniškas pimpalas įspaustas sniege. Fizikai, jūs keistuoliai. Jūsų fakultete yra didžiausia barzdotų ir keistai keistais plaukais apaugusių vyrų koncentracija. Žinoma, kada einu per MIF`ą, tai man būna nejaukiai gėda, kad esu mergina. Žinot, kodėl aš vaikštinėju MIF`e? Mokausi ten duomenų struktūrų ir algoritmų. Bilas Blet Geitsas.

Pavargau, todėl miegu sėdėdama, o lūpos dailiai raudonos, nes buvau Body Shop (Ačiū, Vytai.) ir dabar terliojuosi smagios konsistencijos lūpų blizgiu.

Bent jau tiek.

Rodyk draugams


Reda (ne)miega.

2010-02-10 | Aplinka, Apsakymai, Aš esu tai, Kasdieniška, projektai

Pastarosiomis dienomis mano gyvenimo ritmas vėl įprastas - miegu keturias valandas, nemoku planuot laiko, dirbu, mokausi, šiuo metu normaliai valgau, kartais padarau atsilenkimų ir tempimų vakarais, bet mesiu aš šitą veiklą. Štai ką šiandien perskaitė jūsų draugė:

Badavimo metu kraujyje kaupiasi riebalų skaidymo produktai. Dėl jų poveikio smegenims žmogus jaučia emocinį pakylėjimą, euforiją, lengvumą. - delfi.lt

Štai ką vakar jūsų draugė rašė savo draugui Vytui:

Rimtai. Jūs neįsivaizduojat to lengvumo, to apsvaigimo, kai supranti, kad tu tiesiog fiziškai neturi jėgų problemoms. Jeigu pradėsi jaudintis, ar pakelsi balsą, ar imsi nervingai vaikščioti po kambarį, tai, matyt, tiesiog nualpsi. Todėl tu nesijaudini dėl nieko. Tavo galvoj jokios buities, jokios ateities, jokios dramos… tavo galvoj gyvena žaižaruojantys krokai, jie violetiniai ir jie švyti, jų spalvos liejasi ir veja viena kitą… - iš mano apsakymo apie indėno laikrodį - skulptūrą, kuris yra Klaipėdos Laikrodžių Muziejuj. Man jis labai gražus. Man labai patinka grindų vaško kvapas tam muziejuj. Ir mano rašliavoj labai daug tiesos.

Atrodau nelaiminga? Ne, esu laiminga, bet labai pavargus. Šiuo metu nespėju su darbais ir tampu atbukusia sterva, kuri galvoja, kaip čia ką prasukus, kad išsukti babkių, kad padaryt taip, kaip reikia man. Nesvarbu, kad mano tikslai yra idėjiniai. Mąstymas jau seniai nebėra toks. Gyvenu savaitgalio laukimu. Tiksliau 4dienio, kai eisiu švęsti nusijungti nuo darbų, mokslų ir viso kito, kas žudo krokus mano galvoj.

jūs vardu biurokrataiblet, jum linksma tik savaitgaliais, nes visos kitos dienos yra šūdina rutina, taip? Tik ir svajojat, kad ir pirmadieniai su antradieniais būtų šeštadieniai ir penktadieniai, kai norisi vemt nuo savo darbo stalo. - Arvis

Ei, Arvi, kaip manai, gal ir aš iš pradžių gyvensiu tarp dūmų, o tada mesiu viską ir su tavim iš naujo gaudysiu kreatyvą Londone? Ar tu jau už Atlanto, mano kietasis vežėjau aplinkiniais keliais? Kuris nusirengia lygiai taip pat, kaip aš.

Nusirenkit kaip nors - Valentinkės proga. Jeigu rimtai, tai meilės jums visiems, mylėkit gyvenimą, bet tą tikrą gyvenimą… Širdim mylėkit, o ne galva. Mylėkit Nidą, pavyzdžiui…

…pėsčiom nuėjau iki kelto žiūrėdama į spalvotus medinius žvejų namelius ir galvodama apie vieną tautodailininką, kuris gyveno kažkur čia, o jo vardas buvo Povilas. Matyt, tai visai nesvarbu, nes juk aš jo nepažinojau, o jis nepažinojo manęs, pirkau jo darbą dovanai ir negalėčiau pasakyt, kad man jis ypač patiko.

Mane suglumino pardavėjos liūdesys, kai ji prasitarė, kad Povilas neseniai mirė. Ir jos rami šypsena, kai ji paskutinį kartą palietė medį, kurį Povilas rado Nidoj. Kita vertus, galbūt aš pasąmoningai suvokiau, kad štai Povilas, kurio aš nė pavardės neprisimenu, štai čia vaikščiojo, o ant šitos krantinės jis gal sėdėjo ir gėrė alų, žiūrėjo į jūrą, o ant jo lūpų likdavo standžios alaus putos, kurią jis nubraukdavo ranka. O ta ranka jis vėliau šlifuodavo gintarą ir medį, ir glostė savo geltongalvius vaikus.

Ir štai galbūt dabar jo suaugę vaikai glosto tas skulptūrėles, kurias jų tėvas gludino, o svetimi žmonės, gal stabteli priešais savo židinius ir žiūri į dailų gintarą, kurį pakėlė Povilas, ir mato Kuršių Neriją, kur žvejoja Kuzmickas ir kur vanduo visad šaltas. - iš to pačio apsakymo. Povilo gamintas laikrodis stovi ant mano dėdės židinio Maskvoj, o Kuzmickas galbūt buvo Klaipėdos Laikrodžių Muziejaus vadovas. Neprisimenu.

nuotraukos: iš Diesel reklaminės kampanijos BE STUPID.

Rodyk draugams


Darbeliai.

2009-11-29 | Aplinka, Aš esu tai, Kasdieniška

Pastarąsias kelias dienas miegojau su Charles Bukowski. Daugiau nieko prasmingo nenuveikiau. Skaičiau apie tai, kaip Henris Činaskis geria viskį, o vakar gėriau degtinę. Šampaną. Alų. Kokteilius. Siaubingai saldžius. Miegojau jau nebe su Charles Bukowski. Miegojau mažai, o klube lašėjo nuo lubų. Golden Parazyth yra mano meilė. Tu taip mielai šoki! Ir nieko aplink nebėr.

Reda, tau reikia grįžti. Čia aplink yra daug visko. Daugiau, daug daugiau, nei tavo šviesi galva šiandien gali pavilkti (nes šiandien ji nieko negali. Galva liūdi dėl kaklo, kurį labai skauda). Grįžk ir pradėk dirbti. Aš visiškai išprotėju dėl naujos veiklos. Visiškai. Tada miegu keturias valandas, geriu kofeino bombas, rūkau, nieko nevalgau, spėju pabėgiot, išvest šunį, gerai atrodyt, kartais net imu rašyt, galiu avėdama aukštakulnius aplėkti visą Vilnių. Tai trunka savaitę ar dvi. Man pasidaro nuobodu, aš savo ambicijas ir milijardą planų išmetu pro langą. Kaip nuorūką ketvirtą ryto. Išjungiu telefoną ir nebeskaitau laiškų.

Grįžtu lovon pas Charles Bukowski. Bernhard. Tolkien. Beigbeder. Wilde. Saramago. Exupery.

Daugybė mirusių vyrų.

Rytojaus dieną pradėsiu nuo puodelio kavos ir poros cigarečių. Pradėsiu eit į priekį ir išsikrapštysiu iš savo patalų. Bergamote kvepiančių. Paliksiu mirusius vyrus. Kitiems kartams.

but i feel so sleepy…

paveiksliukas: Artūro Rožkovo, žmogaus, kuris cigaretes gesina man į kojas, meiliai žiūrėdamas pasakoja istorijas apie kates, nuolat ašaroja ir būna panašus į Jėzų, jeigu užsiaugina plaukus.

Rodyk draugams