BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Use your widget sidebars in the admin Design tab to change this little blurb here. Add the text widget to the Blurb Sidebar!

Apie vyrus ir santykius.

2014-09-02 | Kasdieniška

Vakar su draugėmis kalbėjomės apie buvusius ir esamus santykius. Šiandien, pavarčiusi senus įrašus suprantu, kad nėra nieko geriau nei draugystei pasibaigus turėti tokių gražių prisiminimų, justi užplūstančią šilumą žiūrint į senas nuotraukas ir keletą valandų kasdieniškai plepeti atsitiktinai susitikus nuobodžiame bare.

Ir kartu turėti tokį aiškų supratimą, kad tai kas turėjo baigtis ir baigėsi. Ir tai tikrai puiku. Nes dabar nėra nieko puikesnio, nei kasdienybe tapusi įtemptos dienos pabaiga padėjus galvą ant mylimojo peties, kuomet jautiesi tokia saugi ir rami, kad laikas, atrodytų, nebe bėga, o lėtai teka sienomis, tokia palaimingai vangia vaga.

Nesu tikra ar imsiu dažniau rašyti čia, bet šiandien norėjau jums palikti palinkėjimą. Palinkėjimą mėgautis meile ir žmonėmis, džiaugtis jų kūnų šiluma ir pasinaudojus proga išmokti į pasaulį pasižiūrėti jų akimis. O jeigu tai vieną dieną baigiasi, tai mintimis paglostyti šiuos prisiminimus ir aiškiai suvokti, kad tas tvirtas petys, kurį jūsų plaukai taip dailiai apgaubia dar bus.

Nuotrauka: weheartit.com

Rodyk draugams


Auksinės santykių taisyklės.

2011-02-06 | Aplinka, Aš esu tai, Kasdieniška

Kopėčios

Vyrai turi vienas kopėčias ant kurių dėlioja savo merginas - apačioje tos su kuriomis permiegotum girtas, bet norėtum, kad niekas to nesužinotų. Ant aukščiausio laiptelio ta mergina apie kurią nori garsiai visiems pasakoti, nori su ja ne tik permiegot, bet ir šalia jos miegoti, o ryte atsibudus kalbėtis palinkus virš kavos puodelių. Tokia mergina vėliau taps tavo žmona ir gimdys tau gražiausius vaikus pasaulyje.

Merginos turi dvejas kopėčias: ant vienų rūšiuoja vyrus, o ant kitų - draugus. Vyrai yra tie su kuriais permiegi ir jie laikui bėgant gali perlipti ant draugų kopėčių arba iškristi visai. Draugai iš draugų kopėčių į merginų lovas nelenda. Galiausiai ant vyrų kopėčių viršutinio laiptelio lieka vienintelis - vaikų tėvas.

Šitą man pasakojo Godutė (tiesa mes dar skiriame L.J. kopėčias į kurias įlaipinami tie, kuriems jokios kitos nešviečia) ir tai peraugo į kupiną juoko pokalbį apie santykių taisykles, kurios gan plačiai žinomos ir niekas, žinoma, neprisipažįsta, kad jų laikosi. Tiesa ta, kad jos kartais tiek kartų girdėtos, kad kartais nejučiom būtent trečią dieną telefono rankinėj imi ieškot dažniau nei įprasta.

3 kartai

Bet ką inicijuoti galima tik tris kartus - iš eilės susitikti galima kviesti tik tris kartus ir tris kartus leidžiama skatinti susitaikymą ar pradėti diskusiją. Nesvarbu, ar kuri nors iš trijų iniciatyvų bus sėkminga. Jeigu tu rodai per daug dėmesio, tai prarandi truputį pagarbos. Neįdomu, kada gali kažką gaut lengvai ir klaikiai erzina, kai atsiranda lakstančių iš paskos.

3 dienos

Paskambinti reikia praėjus tris dienoms po susitikimo. Godutė šitai aiškina tuo, kad pirmą dieną galvoji apie tai, kas buvo gerai ir džiaugiesi; antrąją dieną situaciją vertini objektyviau, atrandi ir minusų, tad skambutis tampa nebe toks gyvybiškai svarbus; trečiąją dieną tau paskambina ir tai pateisina arba teigiamus pirmosios dienos atsiminimus, arba nepaskambina ir įtvirtina neigiamesnes antrosios dienos išvadas. Žodžiu, skambutis trečiąją dieną viską išsprendžia ir padeda susidėlioti savo emocijas objektyviai.

Saldainis

Paprasta. Kuo ilgiau lauki, tuo labiau nori. Iki tam tikro lygio, žinoma.

Lėlė arba mašinėlė

Atsimenat savo vaikystės žaislus? Tikrai turėjot vieną, kurį mylėjot labiausiai, numesdavot jį, kai tėvai nupirkdavo naują lėlę ar mašinėlę, tačiau galiausiai naujas žaislas tapdavo senu ir atsibosdavo, tad vėl grįždavot prie savo mylimiausio. Mano purvinokas sovietinis žydras meškiukas patupdytas lentynoj tarp knygų, o krūvos lėlių, pliušinių žaislų, barbių su jų bičais, vaikais, namais ir mašinom yra atiduoda arba dūla rūsy.

Kokių taisyklių žinot jūs ir kaip dažnai jas nejučiom (o gal sąmoningai) pritaikot gyvenime?

Godutės tinklaraštis.

nuotrauka: iš Godutės telefono. Aš ir Godutė.

Rodyk draugams


Sentimentai.

2010-06-25 | Aš esu tai, Kasdieniška

Gulėdama karštoj vonioj skaičiau Frederic Beigbeder „Romantiškąjį egoistą“. Žinoma, kad jau buvau skaičius. Šiuo metu namie neturiu nieko, ko nebūčiau skaičius. Vėluoju grąžinti knygas jau du mėnesius ir baisai nenoriu vėl susidurti su tuo priekaištingu žvilgsniu, kai man priskaičiuos mažiauneidešimties litų skolą, bet skaityti noriu. Aš labai noriu Soreno Kirkegoro - ne, jokių egzistencialistinių krizių, bet man jis visad atrodė žavus. Jis turėjo savo pretekstų. Dar noriu klasikos, galbūt aš jau užaugau ir imsiu ją kitaip vertinti, nes viską skaičiau būdama paauglė. Tiesą sakant, tikiuos, kad aš vis dar nekenčiu Balzako.

Skaitau Frederic Beigbeder ir suprantu, kad aš jo pasiilgus, jo ir visko, kas man su juo asocijuojasi. Žmonių, kurie man su juo asocijuojasi, vyrų, kurie man panašūs į jį. Nors ne į jį, o į jo kuriamus prototipus - Oktavą Parango ar Oskarą Diufreną.

Kai kurie tvirtina, kad aš vardu Oskaras Diufrenas, kiti mano, kad mano tikras vardas - Frederikas Beigbedė. Kartais pačiam sunku susivokti. Iš tiesų manau, kad Frederikas Beigbedė norėtų būti Oskaru Diufrenu, bet jam neužtenka kietumo. Oskaras Diufrenas - tai blogesnis jis, kitaip kam būtų jį prasimanęs?

Romantiškasis egoistas. Vyras, kuriam atrodo, kad jis tave myli kaip beprotis, nuoširdžiau nebeįmanoma - jis tavęs nuolat nori, bet keistai svyruoja tarp cukraus dulkių barstymo tau ant lūpų ir kiaurai permirkstančių paklodžių. Tarp įsikniaubimo tau į krūtinę, ilgesingų žvilgsnių ir liūdnokų dūsavimų pasakojant tau tai, ko niekam kitam jis nekalbėtų ir atsainoko, pasipūtėliško perbraukimo tau per užpakalį, kai kyli nuo baro.

Meilė tikriausiai nėra tai. Meilė turėtų būti ramus užtikrintumas. Meilė turėtų įnešti jaukaus nuobodulio, lengvų plepalų ir saldaus beprotybės prisiminimo. Beprotybės, kuri buvo atėjus su tuo cukrum ir šlapiom paklodėm.

Būtent todėl mes jos ir atsisakom, ar ne, mano negražusis prancūze ir mano gražusis ne prancūze?

(šypsausi)

Frederic Beigbeder yra vienintelis negražus vyras su kuriuo aš tuoj pat permiegočiau.

(šypsausi)

Nuotrauka: nugooglinta.

Rodyk draugams


Eitynės. Palaikau!

2010-05-09 | Aplinka, Kasdieniška

Ilgai mėčiusi idiotiškus argumentus ir keitusi savo sprendimus Lietuva pagaliau leido žmonėms parodyt, kad jie egzistuoja. Visų pirma, tai apgailėtina, kad tokios eitynės yra reikalingos. Ir kad jų reikės dar ne vienų. Gėdinga, kad tauta nesuvokia, kad seksualinė orientacija yra kaip akių spalva - jos nepasirinksi, o seksas yra dviejų žmonių reikalas ir jeigu abiems (ar trims, ar penkiolikai) tai teikia malonumą, tai… džiugu. Kvaila, kad aš viešai pasibučiavus su savo vaikinu nebijau, kad man sulaužys nosį, o jei tą patį padarytų mano draugas su savo vaikinu? Ne, gal geriau tegul nedaro. Kol kas.

Niekas nereikalauja ypatingų teisių, žmonės nori LYGIŲ teisių.

Aš į eitynes žiūriu, kaip į šoko terapiją visuomenei, kuri yra priverčiama atsibusti ir perkratyti savo suvokimą, homoseksualai ar transeksualai, tai nėra kažkoks mistiškas judėjimas iškrypusioje Europe. Tai žmogaus identiteto dalis, žmogaus, kuris yra visai arti jūsų, su kuriuo jūs stovit kartu parduotuvės eilėje, ar sėdite vienam suole, žmogaus, kuris yra jūsų brolis ar teta, jūsų sūnus ar verslo partneris.

Kuris upės krantas atrodo iškrypėliškai, ką? Besišypsanti minia, ramiai nešanti savo vėliavas ir tiesiog norinti laisvai mylėti, spinduliuojanti džiaugsmą ir užtikrintumą, laiminga dėl savo mažytės pergalės prieš rėkiančią krūvą negatyvių idiotų, stumdančių policininkus ir bandančių brautis per tvoras tam, kad galėtų mušti taikius žmones…

nuotrauka: nugooglinta.

Rodyk draugams


Valentino diena, huh?

2010-02-15 | Aplinka, Kasdieniška

Šį saulėtą, bet taip suknistai snieguotą rytą (jums galbūt jau ir diena, o aš atsikėliau prieš valandą), vilkėdama vyro, kurį myliu ir gerbiu bene labiausiai marškinėlius (Zinedine Zidane. Vilkiu Prancūzijos rinktinės, nr. 10. Taip, tuos mėlynai raudonus su geltonu gaidžiu), naršau internete, geriu kavą ir vis atsimušu į veblenimus apie Valentino dieną.

Plastiko diena, sintetinė meilė, lengviausiai pasiekiamas blowjobas metuose, pigus šokoladas prekybcentriuose, išaugę šampanizuoto vyno pardavimai, sentimentalūs pasipiršimai ir kičas romantinėse komedijose.

Mylėti reikia kasdien. Progų reikia tam, kad tą meilę ypatingai parodytum.

Valentino diena yra viena iš jų. Žinoma, aš esu už tai, kad tas progas kurtumėte patys. Prisiminkit dieną, kai susipažinot, arba kada kartu apvažiavot visą Vilnių taksi, nes tu neprisimeni, kur palikai kamerą, o tada mes užsakėm tavo nepilnametei gėlių. O tu kartą su kažkokiu valkata kalbėjai ilgiau nei su manim, bet tada su tavim susipažinau iš naujo. Kai mieste su tavim praleidau pirmą naktį, tai ryte savo rankinėj radau vyrišką diržą. Ne tavo. Ei, o tavo tėvas man kartą atvežė pliušinį meškiuką. Maniau, kad apsiverksiu iš nevilties.

Jeigu nesusikuriat progų patys, tai pasinaudokit proga. Aš jums neliepiu pirkti popierinių širdučių ir tų beveik tradicinių saldainių su vyšniniu likeriu ir vyšnia (nuo dėžutės aš būnu girta. Rimtai.) Niekas jums to daryti neliepia, taigi nusiraminkit. Galit pirkti žiedus su mėnulio akmeniu, galit pirkti geriausios nugos pasaulyje, galit nieko nepirkti. Galit pabučiuot vienas kitam kaklus.

Beje, negi nesidžiaugėt gaudami atviručių, tušinukų, magnetukų šaldytuvui, saldainių ir blyškiai gelsvų rožių, kai dar buvot mokykloj? Ar jų tiesiog negaudavot ir tai amžiams pakeitė jūsų požiūrį į Valentino dieną? Ar aš radau jūsų motyvą nekęsti vasario 14 - osios?

Aš atviručių, tušinukų, magnetukų šaldytuvui, saldainių ir blyškiai gelsvų rožių gaudavau. Ir džiaugdavaus. Todėl neturiu nieko prieš Valentino dieną.

Dabar man tai nėra svarbu, dabar man svarbesnės yra mano progos, bet nematau reikalo pykti. Ramiai. Leiskit kitiems džiaugtis, mano gilieji pseudo - intelektualūs, bičiuliai, kuriems komercija, plastikas ir kičas yra tiek pat svetimi, kiek ir žmogiškumas.

nuotraukos: iš Man & Woman blogo.

Rodyk draugams


Prisipažinimas meilėje.

2009-11-27 | Aplinka, Aš esu tai, Kasdieniška

Myliu aš jus. Už jūsų stiprias rankas, kurios mane laiko, už jūsų didelius delnus, kuriuose mano pirštai paskęsta, už jūsų plačias krūtines į kurias aš galiu įsiremt, už šalikus, kuriuose aš slepiu savo kaklą, už jūsų kūnus po kuriais aš truputį dūstu…

Labiausiai myliu jus už kūrybiškumą.

Buvau pamiršus. Rėtis? Kodėl rėtis?

Man iki šiol juokinga, M. Ačiū.

Rodyk draugams


Pakalbėkim.

2009-11-27 | Aš esu tai, Kasdieniška

Žadėjau prikarpyti savo ir Geistautės pokalbių. Mudvi jus juokinam? Žinom, mes viena kitą irgi juokinam. Mes keikiamės, geriam degtinę, skaitom knygas ir Miesto IQ, keičiamės drabužiais, batais ir auskarais, gaminam viena kitai maistą ir daug kalbam… Daug kalbam…

Dalinamės paskalom…

Ir komplimentais…

Visada pagiriam viena kitą. Visada…

Dalinamės biologinėmis žiniomis, kurios praverčia studijuojant…

Prašome patarti…

Ir patariam…

Mitybą deriname su sportu…

Nepaisant visko… Aš žinau, kad Geistautė mane myli…

Aš ją irgi myliu…

Liubov, vargeli tu vargeli bl.

Rodyk draugams


Aš norėčiau būti Fredericu Beigbeder. Tik moterim.

2009-09-03 | Aplinka, Kasdieniška

Labai gaila, bet aš neprisimenu aplinkybių, kuriomis aš vapėjau, kad norėčiau būti Fredericu Beigbeder, nes jis gyvena linksmai, laisvai ir šiandien. Tik aš norėčiau būti gražesne, jo moteris pakeisčiau vyrais, kokainą - absentu, nenorėčiau apsilankyti areštinėj, neturėčiau vaiko ir neašaročiau dėl meilės… ir būčiau moteris. Būtinai!

Vyru būti sunku, o užaugti jums dar sunkiau, mano brangūs draugai stipriom rankom. Turit įsikarti į visus medžius, peršokti visas tvoras, sumušti vyresnį už save ir pereiti visus kompiuterinius žaidimus, pageidautina sudaužyti kokį automobilį dar iki pilnametystės ir gerti vodką stiklinėm, rūkyti reikia po direktorės langais ir jūs privalote sugebėt kalbėt apie savo seksualinę patirtį bent jau gerą valandą. Neužsičiaupiant ir mikliai laviruojant įsivaizduojamomis detalėmis, kurias skolinatės iš porno filmų. Turite būti matęs daug porno filmų dar prieš tai, kai jums ims želti barzda. Gerokai prieš tai.

Tada į jūsų gyvenimą įsisuka kikenanti moterų krūva, jūs negalite jų užgulti visu svoriu, nes joms lūžtų šonkauliai ir dabar jums reikia nukišti savo vaikišką spontaniškumą ir nulį mąstymo į ateitį kažkur gilyn su tuo paaugliu, kurio galvoj teliūškuoja sperma.  Jeigu jūs norite kartais jausti jų trapius kūnus po savim. Ir jūs negalite garsiai kalbėti apie praeinančių moterų užpakalius, negalit kalbėti apie savo moterų užpakalius ir grūsti rankos į jų užpakalinę džinsų kišenę, nes viešumoje visos moterys yra padorios. Bent jau tos, kurių jums pradėjo reikėti, kai ėmėt žiūrėt kiek mažiau porno.

Jūs turit būti truputį įsitempęs ir atsargus, jūs turite atknisti savyje arba meistriškai išmokti vaidinti jautriąją pusę, jums reikia paslaptingai primerkti akis, kai moterys jus verčia pažiūrėti į dangų, rūką ar kates. Jūs turite mylėti batus. Be proto. Naujus. Aukšakulnius ir kaubojiškus. Kaukšinčius ir visiškai tylius. Violetinius ir žibančius. Ant savo moters kojų.

Kitu atveju tie gražus batai ir gražiosios kojos juose ims ir išeis. Kaukšėdamos kulniukais ir plazdendamos plaukais.

Reda: Geistaute, ką darytum, jeigu būtum vyras? Vieną dieną?

Geistautė: Nežinau… Moterų ieškočiau… Tu?

Reda: Nuvažiuočiau į Naujininkus ant monolito sienos pamyžt.

Geistautė: Aš ten moterį paimčiau.

(kalba truputį cenzūruota)

Ir melsčiausi, kad ta sunki diena greičiau baigtųsi ir aš vėl būčiau moteris, kuri lengvai kikena, kartais šneka nesąmones ir pasiteisina vakarykščiais buteliais, verkia žiūrėdama American Idol ir Extreme Home Makeover, pavargsta ir jai būna šalta, ji gali būti irzli ar net supykus, ji kartais gali būti lengvabūdiška, o kartais niekur neeina, nes suknelė užsispyrusi negula ant jos alkano kūno. Ir jums belieka paglostyt jai raktikaulius. Taip švelniai ir atlaidžiai.

Taip, jeigu tapčiau vyru vienai dienai, tai norėčiau greičiau grįžti į moters kūną, nes atmetus monolito sieną, jums labai sunku, brangieji.

Nuotraukos: Josh Beech žurnalui “Dazed & Confused”

Rodyk draugams