BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Use your widget sidebars in the admin Design tab to change this little blurb here. Add the text widget to the Blurb Sidebar!

500 kcal per dieną.

2011-02-07 | Aš esu tai

Rudens semestre turėjau žmogaus ir gyvūnų fiziologijos paskaitą, kurios laboratorinių metu mes žiūrinėjom savo jautrumo slenksčius, nusistatėm kraujo grupę, hemoglobino ir gliukozės kiekį, pažaidėm su refleksais ir… skaičiavom per dieną suvartojamas ir sunaudojamas kalorijas.

Tąkart neribodama maisto aš suvartojau 2 000 kcal per dieną, kas yra visiškai normalu, nes maždaug tiek tada ir sunaudojau visą dieną nieko rimto neveikdama. Iškart prisiminiau bobiškam žurnale matytą zviazdų (ne oksanų ir ne nataškų) dienos meniu, kuriam maistas padorus, tačiau bendroj sumoj yra ~ 500 kcal. Max ~ 700 kcal.

Aš galiu sėkmingai nevalgyt tris paras ir išgerti po puodelį ar du arbatos kasdien, bet tada man krenta spaudimas ir šiaip gan sunku gyvent. Labai lengvai atsiranda mėlynės. Galiausiai net ir nelabai linksma tampa.

Kadangi šiuo metu aš didžiai nutolus nuo savo idealaus svorio, tai reikia atgauti raktikaulius.

Išvada ta, kad valgyti irgi reikia, bet mažiau ir ne viską, o tai sunku. Šiaip aš dažnai mėgstu varžytis ir laimėti. Paaugus labiausiai mėgstu laimėti prieš save pačią. Buvau sugalvojus, kad pradėsiu rašyt blogą su savo kasdieniu meniu, nes tada tikrai privalėčiau kasdien laikytis plano.  Šiandien ryte valgiau dvi riekutes juodos duonos, kelias alyvuoges, išgėriau puodelį kavos, tarp paskaitų išgėriau puodelį arbatos, o per neurobiologiją su Ieva nusprendėm, kad sriubą valgyti bus skaniau nei virtas morkas ir brokolius. Sriuba gavosi pakankamai pilkos spalvos, bet visai skani.

Lenkiu ton pusėn, kad maisto blogai turi būti su nuotraukom, o mano maistas negražus! Bet aš gražėju gan greit ir per mažiau nei savaitę numečiau 2 kg. Iš patirties žinau, kad kitą savaitę svoris kris greičiau. Ataugs, žinoma, taip pat greitai, bet tam yra sporto klubai ir stadionas vos tik oras atšils.

P.S. Tai mano asmeninis tinklaraštis ir aš pasakoju tai, kuo pati gyvenu. Jokiu būdu nerekomenduoju to jums. Sveika dieta yra ~ 1000 - 1 200 kcal per dieną + sportas.

mano ir Geistos skype pokalbiai, kai laikėmes dietos, nuotrauka: Alexa Chung, kuriai Geista pavydi raktikaulių. Aš asmeniškai manau, kad ji pernelyg anoreksiška.

Rodyk draugams


Atsiduočiau nedraugavus.

2010-11-24 | Aš esu tai, Kasdieniška

Žiūriu neįtikėtinai seksualias Diesel reklamas. Taip, jie vėl tą padarė. Žinoma, šįkart tai jau nebe taip stipru, kaip prieš tai buvusios fotosesijos. Be Stupid, mano galva, buvo geriausia. Ir ne mažiau seksuali. Man patinka seksas reklamose. Man patinka reklama. Man patinka seksas. Ir gražūs žmonės. Nors man patiko ir American Apparel paprasti žmonės ir paprastesnės nuotraukos - kuomet jas rodžiau savo veidaknygėje, tai buvau užsirašius:

We wear cotton underwear and we have sex. On the daily basis.

Žinoma, Diesel visad taikėsi truputį aukščiau nei American Apparel. Ir italai linkę gerokai pervertinti savo drabužius. Nors drabužiai ir visai neblogi, bet nei jų dizainas, nei kokybė tikrai kainų neatitinka. Žinoma, įrašas neturėjo būti apie tai.

Paprastai aš stengiuosi neturėti išankstinės nuomonės apie žmonės. Nuomonę aš susidarau tik tada, kai man tikrai pradeda rūpėti, o šiaip… paviršutiniškai žiūriu į blizgučius, pasitikėjimą savim, mokėjimą bendraut ir dar kartą į blizgučius. Gražūs blizgučiai man yra natūralu, tačiau teisingai parinkti blizgučiai man atima kvapą.

Prieš savaitę su draugėm buvau kažkokioj siaubingoj šokių skylėj į kurią daugiau niekada neisiu ir kurią mums rekomendavo viena tokia mergina. Nenoriu apie tai kalbėti. Ten buvo vaikinas, kuris atrodė gan vidutiniškai, bet avėjo HUB batus, o tai yra LABAI blizgus blizgutis.

LABAI.

Derinant šios firmos batus su gražiu vyrišku laikrodžiu…

Ulysse Nardin man irgi labai patinka, bet rusų mafija man patinka mažiau, o, būkim biedni, bet teisingi, Monako princo aš Vilniuje nesulauksiu. Jeigu mano ironija nesuprantama, tai siūlau išsinagrinėti kainas - man labiausiai patinkantis Freak Blue Phantom kainuoja vieną poros kambarių butą, kuriame nors iš Vilniaus mikrorajonų, arba neįrengtą loftą, arba mažą butelį senamiestyje.

Paskutinis lašas… ir rimtai, tik lašas, nes pernelyg daug nėra gerai - mano kvepalų. Dabar uostau savo riešus… Vyriški italų gamintojo kvepalai.

…The Demons Wore Trussardi…

Palikus tuštybę nuošalėj… Savaime aišku, kad blizgučiai labiausiai blizga galvoje. Dar gražiam kūne.

Dabar jau tikrai galima skaityti Mažąjį Princą.

Rodyk draugams


Get a Life.

2010-03-24 | Aplinka, Kasdieniška

I`m not dirty minded, I`m just imaginative.

Mama man nupirko pimpalo formos sausainių. Jie susukti, bet jų forma primena pimpalą. Tai neturi nieko bendro su įrašu, tačiau privalėjau tuo pasidalinti, o ši informacija man pasirodė pernelyg privati, kad galėčiau ją drąsiai subaksnoti ant savo FB sienos. Ar tai reiškia, kad atėjo laikas Twitter`iui?

Internetu naudojasi altruistiškos prigimties žmonės. Ant mano stalo priekaištingai guli biochemijos laboratorinių darbų knyga, nes laboratorinių apsirašinėt aš dar nebaigiau, o mano juodoj kniedytoj rankinėj, tarp lūpdažių, kvepalų, žiebtuvėlių, šiuo metu skaitomos knygos, milžiniškos piniginės (kurioj yra visko… nuo 2 dolerių kupiūros (kuri yra labai reta) iki australiečio dj`ėjaus nuotraukos), tūno fizikos vadovėliai, kuriems metų daugiau nei man ir kurių atsivertusi aš dar nebuvau. O pone, K… Aš mirus, ane?

Matot? Rytoj aš kelsiuos siaubingai anksti ir keliausiu rašyti fizikos koliokviumo, spręsiu uždavinius ir užuot mokiusis aš bloginu. Jums, brangieji. Negi aš nesu altruistė?

Žinoma, nepalyginamai didesnės altruistės yra tos mergaitės, kurios kasdien spausdina literatūrinius niekalus apie meilę ir paauglių gyvenimą, kur agnetos, saros, džošai, michaeliai ir pavieniai lietuviškesni lukai, evaldai ir kotrynos daro labai įprastus dalykus - susirašinėja sms`ais ar kalbasi telefonais, susitinka, parūko, pasikalba apie savo santykius, jiems kartais „kojos akimirksniu nusilpsta tiek, kad ima linkti keliai“ arba „drugeliai pradeda skraidyti pilve“. Ir tai yra visa literatūra, kuri jiems nutinka.

Negi jums taip trūksta savo pačių „kelių linkimų“, „drugelių“, telefonų, apsipirko, parūkymų… kasdienybės?

nuotrauka: iš GaDi 2009. Fotografas: Andrius.

Rodyk draugams


Meilė… per labai didelį atstumą.

2010-03-24 | Aplinka, Aš esu tai, Kasdieniška

Prieš keletą dienų dalinausi savo literatūriniu fetišu, Enrique Vila - Matas man atrodė labai geras autorius. Žinau, ką jis daro netinkamai, tačiau man tai yra pliusai. Jis naudoja nežmoniškai daug kultūrinio konteksto, o kultūrinį kontekstą aš dievinu. Tikriausiai dėl tuštybės - man džiugu, kad aš puikiai žinau apie ką jis kalba, aš skaičius autorius, kuriuos jis mini, aš mačius filmus, kuriuos žiūri jo herojai, aš girdėjus kūrinius, kurių jie klauso… Tinkamai sudėliojus kultūrinius kontekstus galima puikiai atskleisti savo herojų… Herojus skaitantis Kafką ar herojus, kuris skambina Listą. Arba herojus, kuris priklauso Kaukolių ir Kaulų draugijai. Visai kaip prezidentas Bush`as.

Labai daug pagyrų ir meilės Enrique Vila - Matas, kurį šiandien skaičiau važiuodama autobusu ir šypsojaus. Žmonėms, matyt, atrodo, kad man nelabai gerai kažkas, nes aš važiuodama autobusais kikenu, kai siuntinėju Geistautei absoliučias beprasmybes iš savo sabo blizgančio Walkman`o, šypsausi skaitydama knygas, užmigusi penkiolikai minučių nebesuprantu, kur esu ir vis galvoju, kad štai pagaliau atėjo ta diena, kai aš pramiegojau savo mylimus Trakus ir turėsiu dabar išlipti kokiam nors tai Alytuj blet. Beje, reikės kada. Aš noriu pasižiūrėt tuos lietuviškus bonsus.

Aš nebūčiau aš, jeigu nepagooglinčiau Enrique Vila  - Matas (aš googlinu savo dėstytojus ir bandau atsekti, kas juos pavertė tokiais). Žinoma, kad aš jau buvau jį skaičius. Aš skaičiau jo „Bartlebį ir kompaniją“ ir ta knyga buvo puiki! Tokie netikėti atsitiktinumai mane labai džiugina. Maži gyvenimo stebuklai. Stebuklas yra pakalbėti su knygyno pardavėja apie portugalų literatūros vertimus, stebuklas yra Leonas Judelevičius, kuris tobulai išvertė J. R. R. Tolkien „Silmarilijoną“. Stebuklas yra mano meilė Gareth Pugh, kuris po savo pristatymo nusilenkė skambant Placebo.

Dabar klausau Sohodolls, o juk net nemėgstu moteriško vokalo, taigi ši grupė man yra atradimas. Kaip aš džiaugiaus, kai antro sezono pabaigoj jų dainą panaudojo „Californication“ garso takelyje…

Vytai, sakei, kad aš turėčiau įsimylėt Hank`ą Moody? Dabar suprantu, kad jis man panašus į tave.

nuotrauka: iš draugų asmeninio archyvo. Dar viena meilė per atstumą - mano prancūzaitė draugė Marine.

Rodyk draugams


Graikų dievas.

2010-01-19 | Aplinka, Kasdieniška

Ryšium su praėjusiu post`u rodau miniai graikų dievą.

Tokie vyrai studijuoja geologiją, kaip ir mano kolega. Pastarasis studijavo su graikų dievu. Rinko su juo akmenis paplūdimiuose, vykdė įvairius geologinius tyrimus. Beigi valgė graikų dievo gamintą maistą (mano kolega teigia, kad jis gerai gamina). Jūsų mieloji blondinė tiesiog nekaltai knisosi FaceBook ir štai!

Is it really how I look? So perfect… - Dorian Gray

Tuštutė.

Ne, nesu tuščia. Aš nesu dvylikametė ir aš jau suprantu, kad su gražiu kūnu ir tuščia galva šį bei tą nuveikti galima. Tuo tarpu su neįtikėtina dūšia, kūne, kuris tave verčia žiaukčioti… A taip… Pakalbėti galima.

Rodyk draugams


Dorian Gray (2009)

2009-12-28 | Aplinka, Kasdieniška

No artist has ethical sympathies. An ethical sympathy in an artist is an unpardonable mannerism of style.

Buvimas menininku tau leidžia išsivaduot iš savo laikmečio. Esu tikra, kad jeigu anuomet Oskarui Vaildui būtų leidę nevesti, neturėt vaikų, dulkint vyrus, rūkyt opijų, išsičiustyt daugiau nei pridera, tai jis nė nebutų rašęs. Kūryba yra būdas savo iškrypimui išlieti. Aš džiaugiuosi, kad Oskarui Vaildui to reikėjo, aš džiaugiuosi, kad žmonės būtų kreivai žiūrėję, jeigu jis viešai švaistytųsi savo pasipūtėliškom citatom, deklaruotų meilę gėlių sodeliams ir ant kelių sodintųsi visokių markizų sūnelius.

Tikriausiai visi žinot, kad Oskaras Vaildas parašė Doriano Grėjaus portretą? Jeigu ne, tai aš labai trumpai atpasakosiu, verta paskaityt patiems, ypač originalo kalba, nes ta knyga myli estetiką. Be proto. Idėja ta, kad Dorianas Grėjus yra tobulai gražus vaikinas, dailininkas Bazilis nutapo tobulą jo paveikslą (dar pačiulpia Dorianui. Prie progos.), jų bendras draugas Henris yra lordas. Dar jis yra lengvabūdis, gyvenimo malonumais besimėgaujantis cinikas, kuris daro labai didelę įtaką Dorianui. Paveiksle apsigyvena Doriano siela, taigi Dorianas nesensta, nuodėmės visiškai neatsispindi jo veide ir kūne, jis tobulai gražus, tačiau beveik neturi emocijų, jis tapo Henriu, kuris peržengė visas ribas.

Beauty is the wonder of wonders.

Filmas labai gražus. Gražūs aktoriai, melancholiškai gražus Londonas, gražūs salonai, gražios moterys juose, Dorianas gražiai groja, gerai rengiasi, gražiai rūko. Man skauda širdelę, kad neįdėjo mano mėgstamiausios scenos iš knygos… Anos, pačioj pradžioj, kur Bazilis tapo ir daro pertrauką, o Dorianas išeina į sodą su lordu Henriu, tai juk lemiama…

Lord Henry went out to the garden, and found Dorian Gray burying his face in the great cool lilac - blossoms, feverishly drinking in their perfume as if it had been wine. He came close to him, and put his hand upon his shoulder. `You are quite right to do that,` he murmured. `Nothing can cure the soul but the senses, just as nothing can cure the senses but the soul.

Tą akimirką Dorianas pradėjo gydyti savo sielą jutimais - pirmąja cigarete, pirmuoju stiklu džino, pirmaisiais aksomo drabužiais, pirmąja meile, pirmosiom kekšėm, pirmu opijum, pirmais nužudymais, bet jutimai be gilesnio jų suvokimo yra nieko verti. Galų gale gražuolis švenčiantis gyvenimą tampa žiauriu, isterišku, vis ieškančiu… bet vis nerandančiu.

Ieškoti reikia mirties ir skausmo, graudulio ir rūpestingumo, ašarotų akių ir kelių linkimo, kai stiebies link jo lūpų. Tik laukdami mirties mes suvokiame savo gyvenimo kainą, o juslių teikiamą malonumą mes įvertiname tik kartu su emocijomis. Bent trupučiu jų, kaip lordas Henris.

Keep love in your heart. A life without it is like a sunless garden when the flowers are dead.

Aš labiausiai myliu literatūrą, tai giliausia ir tobuliausia meno forma, nes ji labai privati, juk tu skaitai vienas, gali viską permąstyti, niekas negraudina tavęs liūdnom melodijom, niekas negąsdina šnopavimu į ausį, tavęs nebando sujaudinti dailiais kūnais ir tavęs nevirkdo nuostabiu tembru, taigi knygų ekranizacijose mane skaudina bet koks nukrypimas nuo siužeto. Suprantu, kad reikia išmesti kai kurias scenas, suprantu, kad šį bei tą galima pabrėžti labiau, tačiau filmas man truputį iškraipė knygą. Visų pirma, tai knyginis lordas Henris yra džiugus cinikas, taip, jis mano, kad gyvenimas yra skirtas malonumui, taip, jis tuo naudojasi be jokių skrupulų, tačiau knygoje jis tą daro pozityviau, knygoje tai yra jo pasirinkimas, tuo tarpu filmo lordas Henris daug piktesnis, atrodytų, kad jis nusivylė pasauliu ir todėl dulkinasi su keletu kekšių iš karto. Bazilio vaidmuo filme labai menkas, o juk galėjo pabrėžti jo ir Henrio priešpriešą bei jo nuoširdžią meilę Dorianui, tada tiek Dorianas, tiek ir Henris atrodytų bjauresni. Žinoma, pats Dorianas filme yra gan bjaurus ir pakankamai tuščias, tuo tarpu knygoj jo sielos atsisakymas vyksta lėčiau ir skausmingiau, o ir jo tuštybė gražesnė ir labiau išgyventa. Filme jo tuštybė susidėjo į daug sekso scenų, kurios knygoj nebuvo taip labai pabrėžiamos ir man atrodo, kad jų buvo mažiau, tačiau jos nufilmuotos labai subtiliai - gražūs kūnai, gražūs veidai, aksominės pagalvės, bronzinė žvakių prietema, taigi jos visai gerai papildė bendrą meilę estetikai, kurią deklaruoja filmas ir Oskaras Vaildas. Bet net estetika turi tam tikrų išlygų…

No object is so beautiful that, under certain conditions, it will not look ugly.

nuotraukos: iš filmo. citatos: pateikiu originalo kalba, nes vertimai yra stulbinamai prasti. Jeigu labai norit lietuviškai, tai parašykit. Išversiu pati.

Rodyk draugams


Mada yra magiška.

2009-08-03 | Aplinka, Aš esu tai

Geriu greipfrutų arbatą iš geltono puodelio. Įprastai aš nekenčiu greipfrutų ir geltonos spalvos, bet šiandien šitas derinys man patinka. Mano rankų ir kojų nagai nulakuoti violetine spalva. Aš apsirengus visiškai nudrengtus, apspurusius džinsinius šortus. Jie labai trumpi ir keliose vietose susiūti, o mano juodi marškinėliai platėja nuo vidurio krūtinės, taigi visiškai paslepia figūrą. Dabar aš eisiu vedžioti šuns, tai ausiuos VANS sportbačius ir į galinę šortų kišenę susigrūsiu pakelį žalio KENT ir rausvą žiebtuvėlį, bet jeigu eičiau kur kitur, tai tikriausiai aučiausi platformines blizgios odos basutes, kurios vien savo išvaizda grasina man išnarinti čiurną. Cigaretėms ir dar vienam kitam kilogramui daiktų pasiimčiau juodą rankinę, kurios rankenų funkciją atlieka oda perpinta grandinėlė.

Prieš keletų metų tokia apranga man būtų pasirodžiusi neįtikėtinai bjauri. Kartu su džinsiniais švarkais, vyriškais džinsais iki kauliuko (tiesą sakant, džinsais plačiąja prasme), prosenelio skrybėlėm ant Agness Deyn galvos, o kur dar šlykščiosios hipių juostos ant NYC socialistų galvų? Ir ką negi mes kokie sunkvežimio vairuotojai, kurie primigę kursuoja per Lenkiją, kad pirktume kavą plastike? O tie siaubingi akiniai storais rėmais? Aš juk net daugybos lentelės dorai nemoku…

O tada ateina mada su savo žėrinčiom raudonom lūpom, atkaukši raudonpadžiais Louboutin, šiugždančiom šifono sukniom ir dailiom skarom prisidengus, apsišarvavus slidžiu Voque popieriumi ir  rankas laužančiais fotoaparatais, kamerom ir įstringančiom melodijom, šlaksto sau J`Adore, kaip kokias stebuklingas fėjų dulkes ir tempia paskui savo krūvas kaulėtų merginų, kurių akys liūdnos, o plaukai tokie švelnūs, kad verkti noris, įsikabina į parankes belyčiams berniukams, kurių aštrūs žandikauliai ir išsišovę smakrai neprideda jiems vyriškumo. Aš žiūriu į juos ir man savaime suprantama, kad arkangelo Gabrieliaus veidas turėtų būti būtent toks.

Ir ką gi aš galiu padaryt, jeigu šita tobulybės imperija šiandien nešioja džinsinius šortus ir kniedytas apyrankes? Negi aš galiu ginčytis su tuo kokaino angelu, kuris, atorodo, ims ir užmerks savo veriančiai žalias akis mano glėbyje, o man beliks nuimti jo akinius storais rėmeliais. Ir kaip galiu priešintis pasauliui, kur nebūna klaidų? Kur plaukai idealai purūs ir visi turi dailius plonus pirštus, kur Dries Van Noten žėri ant dailių pėdų, kur pusryčiams geriamas šampanas, o labanakt pasako skaidriausia degtinė, kur Viktor & Rolf sprogdina bombas. Gėlių.

Nuotraukos: JMRfansite, JAK&JIL BLOG.

Rodyk draugams