BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Use your widget sidebars in the admin Design tab to change this little blurb here. Add the text widget to the Blurb Sidebar!

Noriu į Klaipėdą!

2012-01-16 | Kasdieniška

Esu jums pasakojus apie tai, kad viena iš mano mėgstamiausių vietų yra laikrodžių muziejus Klaipėdoj? Nes ten kvepia grindų vašku ir yra laikrodis su jojančiu indėnu. Tas indėnas yra gražiausias vyras pasaulyje. Įsimylėjau jį, kai lankiausi ten pirmą kartą. Tikriausiai tada buvau pradinėj, bet vardan draugystės oficialioji versija yra ta, kad mano pirmoji meilė yra Povilas.

Šeštadienį buvau Studio9 paklausyt bičiulių Freaks on Floor. Fantastiška vieta, gražiai įrengta, gražūs žmonės, tobulas vidinis kiemelis. Būtinai grįšiu!

Pastaruoju metu gyvenu tėvų namuose, nes sesija ir reikia mokytis. Oficialioji versija. Tiesa ta, kad buvau labai pavargus nuo žmonių, kurie mane supo. Kartais reikia atsiriboti, nekelti telefono ir nutolus apsupti save kitais žmonėmis. Tokiais, kurie lubose mato formules, arba tais, kurie namie laiko savo tapytus paveikslus, tais su kuriais kalbant reikia trumpam susimąstyti, tais kuriems negaila duoti, nes pasiimi dvigubai.

Noriu nuvažiuot į Klaipėdą - paklaidžiot, aplankyt savo indėną ir išgert Memelbrau. Beje, turėčiau ten važiuot su savo BFF, kuriam aš pralaimėjau lažybas (daugelis žinot aplinkybes, bet viešai neskelbsiu, tačiau nieko kreivo). Klaipėda man visada buvo magiška, nuo pat vaikystės ir besilankant tose pačiose vietose man pačiai įdomu žaisti savianalizę ir palygint, kokias emocijas man jos kelia dabar su tuo, ką jausdavau, kai buvau vaikas.

Konditerija priklausė porai, tokiam pliktelėjusiam vyrukui, kuris sukiojosi prie prekystalio ir jo mažutei skardžiai besijuokiančiai žmonai … Bent mano atmintyje jiedu vienas kitą myli. Jie nėra pametę vienas dėl kito galvos, bet savo miltuotą gyvenimą pasibarstę buitine nuobodulio meile. Tokia savaime suprantama ir užtikrinta. Kai šitaip myli, tai neatsidūsti užsimerkiant, kada vidury dienos staiga atsimeni nuo kūnų karščio drėkstančias paklodes ar jo odą besilupančią po tavo nagais. Kai myli šitaip, tai išvis nedūsauji, tik prieš užmiegant, vieną kartą, pažiūrėjus į jį ir pagalvojus, kad viskas yra gerai.

Linkiu jums dažniau dūsauti, brangieji. Vidurdieniais. Nebūtinai Klaipėdoj.

nuotrauka: weheartit.com (praktiškai neturiu savo, mano senas PC mirė su viskuo); tekstas kursyvu: mano.


Rodyk draugams


Ką Reda veiks savaitgalį?

2011-07-21 | Aš esu tai, Kasdieniška

Nors šiuo metu Reda miršta darbe, nes klaikiai karšta ir sunku susikaupti, bet ji jau galvoja apie savaitgalį.

Pastaruoju metu esu įstrigusi Vilniuje, nes kasdien dirbu, o savaitgaliais neturiu didelio noro planuoti, todėl paprasčiausiai išlendu į miestą ir tradiciškai grįžtu namo paryčiais. Eglė kalbėjo, kad jai grįžti namo per stoties rajoną bei Naujininkus nejauku, o aš labai nustebau, nes manęs šis kelias visai nebaugina. Eglė pasijuokė, kad, žinoma, jog nebaugina, nes aš arba važiuoju taksi arba pareinu septintą ryto, kada miega ne tik vietiniai jaunuoliai, bet ir dauguma padorių žmonių.

Padorumas ir atsakomybė visada buvo mano silpnosios pusės, tačiau šiuo metu aš atsakingai planuoju savo kuprinės turinį, nes noriu padoriai atrodyt per Summer Sound muzikos festivalį Liepojoje. Važiuoju ten ir pasiimu dvi savo mokyklos laikų drauges, nes šiek tiek padėjau latviams su infosklaida, galbūt dar šiek tiek padėsiu ir festivalio metu.

Festivalyje penkios scenos, o aš jau dvi savaites klausau Toploader - Dancing in The Moonlight. Jie irgi ten bus. Ir dar daug visko ten bus, bet labiausiai noriu pajūrio smėlio, jūros, pasidegint skambant muzikai ir rytą pradėti su šalto alaus bokalu rankoj vos išsliuogus iš palapinės.

Dar noriu skaidrių guminių batelių, kuriuos su Dovile nusipirksim po kelių valandų. Ir dar noriu srybėlės, kurią nežinau, ar nusipirksiu, nes neįsivaizduoju, kokių skrybėlių šiuo metu yra parduotuvėse. Mes sumąstėm, kad būtų smagu tranzuot, kaip senais laikais. Ir jau apatarėm, ką rengtis ir kokius drabužius bei batus pasiimti.

Tai važiuojam. O jūs važiuojat?

nuotrauka: aš ir Dovilė Latvijoj.

Rodyk draugams


Filmai.

2010-06-29 | Kasdieniška

Man taip nuobodu. Aš pirmą kartą po labai ilgo laiko neturiu jokio realaus darbo, kurį degtų padaryt. Žinant tą faktą, kad aš esu deadline mergaitė, tai nieko aš ir nedarysiu šiandien. Žiūriu futbolą, dar šiandien deginaus balkone, skaičiau, vedžiojau šunį ir galbūt nusilakuosiu nagus.

Parsisiunčiau filmą „Chloe“. Treilerį pasižiūrėjau tik dabar, bet nuomonės vis tiek neturiu. Parsisiunčiau šiaip sau. Tiesą sakant, mano filmų skonis yra apgailėtinas. Paskutinis filmas, kurį aš labai norėjau pamatyt ir kuris, mano akim žiūrint, turėjo būti labai geras buvo Lars Von Trier „Antikristas“. Jo treileris ir filmo idėjos, buvo puikios, bet išpildymas idiotiškas. Arba aš visiškai neturiu skonio. Aš manau, kad atkreipti dėmesį seksu, purvu ir smurtu yra labai lengva, todėl nuobodu. Būtent todėl nemėgstu Pedro Almadovaro (nors jo vienintelė knyga ružavu viršeliu yra puiki).

Tęsiasi, nes prieš tai kine žiūrėjau „New Moon“. Knygos yra visai neblogos - jos tokios emocingos ir pilnos meilės, tokio susižavėjimo, kai kitas žmogus tau atrodo geresnis už tave patį bent kokį milijoną kartų, kai tu pradedi abejot savim, kai nesi tikras ar tam tobulam žmogui galėsi duot bent jau kažką. O filme…

girl + boy = love or somethin`

Grįžtu į savo nuobodulio pasaulėlį. Rytoj vakarėlis, o tada Tundron gal. Kas važiuojat?

Rodyk draugams


Sugrįžtuvės.

2010-06-11 | Aš esu tai, Kasdieniška

Mano kambarys atrodo siaubingai, aš vėl grūdu drabužius kumščiu, popierius nuo stalo sušluoju į stalčius ir lakuojuos nagus tarp dulkių. Esu pavargusi. Šiąnakt mažai miegojau, nes reikėjo anksti keltis ir vykti į augalų fiziologijos egzaminą. Vakar naktį taip pat mažai miegojau (šypsausi).

Pasižiūrėjau į veidrodį ir pamačiau, kad aš pasidažius. Keista, kad makiažas po šiandienos dar išsilaikęs. Šiandien ėjau apsipirkti su draugais - nusipirkau maudymuką. Spalvotą, gėlėtą liemenėlę ir juodus apatinius. Nemėgstu kostiumėlių. Reikės nusipirkti naujus burbuliukus bambos auskarams (turiu du auskarus bamboj, gyvenime nesu jautus didesnio skausmo nei veriantis pirmąjį), nes dabartiniai yra mėlyni ir nedera prie maudymuko.

Apsipirkę ir išgėrę kavos važiavom į Vingio parką - gėrėm alų, valgėm alyvuoges, žaidėm frisbį ir kriskrosą. Susimušiau su Linu, tada aplaisčiau jį vandeniu, tada jis mane apipylė.  Buvau šlapia iki apatinių. Persirengiau naująjį maudymuką ir grįžau namo su timpėm ir Geistautės marškiniais.

Linai, tai karas, o aš pralaimėt nemėgstu, tai paprastai laimiu.

Grįžus namo nuėjau maudytis su šuniu. Dabar Junona pervargus miega ant pagalvių, o aš klausau Olialia Pupyčių, valgau karvutės saldainius iš Rygos ir laukiu futbolo.

Aš už prancūzus, kaip ir kasmet. Mano meilė yra Zinedine Zidane, bet kadangi jis nebežaidžia, tai myliu Franck Ribery. Myliu už žaidimą - prancūzai žaidžia tvarkingą, gražų, bet kartu aktyvų ir kartais truputį agresyvesnį futbolą. Nėra nuobodūs, kaip vokiečiai, bet nėra pamaivos ir žliumbikai, kaip pietų europiečiai.

Šitaip aš gyvenu - sesijoje, kuri neįdomi jums ir darbe, apie kurį neįdomu kalbėti man. Žinoma, pasitaiko visokių amoralių priemaišų, bet…

Nuotrauka: dar mokykloje, pavasaris, mėgaujamės saule. Panašiai, kaip šiandien. Aš su Justės skrybėle ir Justė keistoj pozoj.

Rodyk draugams


Vanilinis sekmadienis.

2010-04-05 | Aš esu tai, Kasdieniška

Ką tik grįžau iš dušo. Sėdžiu apsivyniojusi rankšluosčiu ir laukiu, kol oda pati nudžius. Nemėgstu šluostytis. Nemėgstu džiovintis plaukų. Jaučiu kaip mano drėgna nugara šąla ir mėgaujuos. Uostau savo odą, kuri turėtų kvepėti alyvuogėm, bet kvepia ji sintetine vanile. Tuoj išsitepsiu kūną sviestmedžio sviestu ir sintetinis vanilės kvapas sustiprės. „Tu kvepi saldainiais“ - vėliau sakys Vytas.

Ar kada maudėtės su pora puodelių pieno? Pabandykit. Ar jūs dar randat laiko tiesiog pasidžiaugti karštu vandeniu, eteriniu apelsinų aliejum ir ant vonios atbrailų degančiom žvakėm? Pasineri po vandeniu ir jauti, kaip išsiskleidžia plaukai, girdi vamzdžių dundesį, susijuoki, nes prisimeni, kaip seniau savo vonioj dainuodavo kaimynų dukra.

Ji dainuodavo ir balkone. Degindavaus užsilipus ant spintelės beveik alpdama, nes gyva buvau tik vandeniu su šlakeliu citrinos sulčių. O ji rėkdavo iš apačios. Kartais rėkdavo ir praeinantys vaikiščiai, o aš lygiai taip pat susijuokdavau ir apsipurkšdavau įkaitusį kūną vandeniu. Gėlių purkštuku. Kaip vis dėlto gerai, kad mes niekada nepurškiam gėlių trąšom. Tik grynu vandeniu, todėl vasarą purškikliu dalinuosi su petunijom.

Šiandien paskutinė atostogų diena. Aš dar turiu pusdienį. Turiu pusdienį neveikti nieko globalaus, negelbėti pasaulio, negalvoti apie savo išsilavinimą, ateitį, savo tobulėjantį CV, turiu pusdienį pamiršti viską ir visus pasaulyje ir tiesiog džiaugtis sintetinės vanilės kvapais.

Gero sekmadienio.

Bučkis,

r.

nuotrauka: iš draugų asmeninio archyvo. Audrius mėgaujasi Šiaurės jūra.

Rodyk draugams


GaDi muzikos festivalis.

2010-02-26 | Aplinka, Aš esu tai

Gerbiami, gerbėjai,

aš turiu naują blogą, skirtą GaDi muzikos festivaliui, prie kurio organizavimo aš prisidedu. Skaitykit, komentuokit, o gegužės mėnesį lauksiu jūsų GaDi 2010.

Tikiuosi, kad šiemet pakartosiu pernai metų šventę - atradau The Colours of Bubbles (Juliuk, tu gražus!), Austėja turi siaubingo kompromato, miegojau ant pagalvių ir Lauri, manęs tikrai neveikia tai, kaip tu lieti man kelius.

Rodyk draugams