BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Use your widget sidebars in the admin Design tab to change this little blurb here. Add the text widget to the Blurb Sidebar!

Girtos šnekos. John Galliano.

2011-03-06 | Aplinka

Būtų įdomu paskaičiuoti, kiek blogerių pastarosiomis dienomis ant kelių pasitupdę savo mylimiausius draugelius jų klaviatūromis baksnojo John Galliano. Arba Dior ir su mada visai nesiderinančius antisemitizmas ir Adolfas Hitleris.

Jeigu kam nors nėra žinoma, tai John Galliano girtas pavapėjo nesąmonių apie žydus, dujas ir prisipažinęs meilėje Hitleriui buvo nušalintas nuo Dior mados namų pagrindinio dizainerio posto, paskutinė jo kolekcija šiems mados namams buvo pristatyta be jo paties dalyvavimo, o jo vardinės kolekcijos pristatymas, turėjęs įvykti šiandien, atšauktas. Jam gresia lausvės atėmimas iki pusės metų bei solidi bauda. Natalie Portman, Karl Lagerfeld ir krūva kitų šiuo metu viešai bjaurisi John Galliano pareiškimu, prancūzai (Dior yra Prancūzijos mados namai) gavo dar vieną progą piktintis britais (John Galliano yra britų tautybės), o mados pasaulis eilinį kartą prisimena genialią dizainerio praeitį, pastarųjų metų išsisėmimą bei šokiruojančią baigtį.

Aš esu pacifistiškas žmogus, manau, kad holokaustas labai baisu, karas baisu, Hitleris anaiptol nieko gero, bet… jeigu imtume įrašinėt visų girtus paistalus, tai bent pusę mano draugų reikėtų susodint už grotų. Daug visko prišnekam ir dažnai šnekam vien tam, kad šnekėt, net ir blaivi būdami pernelyg negalvojam, net ir turėdami žydų draugų arba būdami tikrai tolerantiški kartais pasijuokiam iš pasaulinio žydų masonų sąmokslo.

Aš esu už John Galliano ir pasaulinė situacija, kuomet dėl absoliutaus ir vienkartinio niekniekio žmogui buvo sugriauta karjera, kurios jis siekė visą gyvenimą man atrodo apgailėtinai. Man visada patiko jo pompastika ir margumas, o paskutiniosios kolekcijos batai yra dieviški. Naiviai tikiuosi, kad situacija aprims ir dar kartą viešai atsiprašius moralistai ir teisuoliai liks patenkinti.

nuotraukos: paskutinioji John Galliano kolekcija Dior mados namams. Fall/ Winter`11; iš style.com

Rodyk draugams


Juodraščiai.

2011-01-11 | Aplinka, Kasdieniška

Prirarašau aš čia krūvas juodraščių, po dvi eilutes. Vienus ištrinu, kitiems dar dvi eilutes pridedu. Niekad jų nepublikuoju, nes po keletos dienų, savaičių ar mėnesių (o teisingiau sakyti - po naujų pokalbių, pamatymų ir patyrimų) jie man nebeaktualūs arba per brangūs dalintis.

Taip ir gyvenu. Juodraščiuose. Juodraščiuose savo knygų, kurias nešiojuos galvoj. Juodraščiuose susitikimų su žmonėm. Juodraščiuose darbo, nes aš turiu per daug laiko. Juodraščiuose eilinių savaičių be maisto, nes raktikauliai beveik nebeišsišovę.

Reikalas tas, kad juodraščių perrašyti aš pati niekada nemokėjau. Man reikia naktų, kurios atsiveda aritmiją į mano širdį, man reikia pokalbių lėtai mindžiojant senamiestį, kai vangiai dulkia lietus, kai nusipurčius nuo paltų krūvą sniego galima juokiantis užsisakyt kakavos.

Aš nebesuprantu, kokius juodraščius rašot jūs. Ar jau taip gerai išmokot rašyt, kad galima iškart - teisingai, dailyraščiu, be jokių braukymų? Šitaip parašyti galima galbūt 30 žodių, o galbūt kokius 56, o daugybę kitų žodžių reikia taisyt, perbraukt, o kartais gal net užtušuot. Taip, kaip mokykloj darė Tomas. Net tada, kai buvo susilaužęs ranką. O jeigu šitaip nesinori, tai lieka tik švaraštis. Su tais savo 30, o galbūt kokiais 56.

Ar jūs visai nerašot?

paveiklėlis: iš mano FB, nebežinau, kur radau. Jeigu žinot autorių, tai pasakykit.

Rodyk draugams


Ad Hoc: Nepatogus Kinas 2010.

2010-10-22 | Aplinka

Vakar prasidėjo Nepatogaus Kino festivalis, kuris buvo atidarytas Roland Javornik filmu „Du paradai, du pasauliai… viena Europa?“ (Two Prides, Two Worlds… One Europe?). Festivalio tikslas yra aptarti socialines problemas ir pabandyti duoti žmonėms šansą permąstyti jų aplinką ir kartais pasižiūrėt truputį atviriau ar dėmesingiau. Panagrinėkite programą, seansai nemokami, nueikit. Aš nežinau, kiek tokiam kine meninės vertės, tačiau pasižiūrėt už savo namų tvoros visad yra naudinga. Ar ne A. de Saint - Exupery sakė, kad esame pasaulio piliečiai?

Žinoma, kad į tokius festivalius renkasi ta auditorija, kurios akiratis jau ir taip pakankamai platus ir manau, kad daugumai tų žmonių filmuose aptariamos problemos yra žinomos, bet vakar, žiūrint filmą, man labai patiko vienos estų LGBT (lesbietės, gėjai, biseksualai, transeksualai) teisių gynėjos mintis, kad tau nėra būtina būti aktyvistu, tu neturi būtinai rengti mitingų, demonstracijų, mėginti keisti įstatymų… jei tik nenori, tačiau būdamas žmogum turi turėti žmogišką, pileitišką atsakomybę pasikalbėti ir apšviesti savo aplinkos žmones, jeigu jie viena ar kita prasme yra destruktyvūs.

Natūralu, kad ji turėjo galvoj destrukciją nukreiptą prieš LGBT žmones, tačiau šią mintį galima pritaikyti ir platesne prasme - tiesos ieškojimas nebūtinai turi būti jūsų gyvenimo kelias, tačiau būdami žmonėmis neturite teisės nematyti toliau savo kiemo.

Nežinau, ar pažiūrėjote treilerį (beje, ar lietuvių kalboj yra šio žodžio atitikmuo?), bet filmas rodo du visiškai skirtingus paradus - belgiškąjį ir mūsiškį, visai neseniai vykusį Vilniuje. Paradas Belgijoje yra toks, kokį mes įsivaizduojame - šventė. Žmonės šypsosi, šoka, jie laimingi ir laisvi, tuo tarpu mūsų eitynės… matėt patys. Antra vertus, tai Lietuva jauna ir mes, kaip pilietiška visuomenė, esame jauni. Mums reikia užaugti ir iki lygių teisių, ir iki savitarpio supratimo, ir kartais iki žmogiškumo tam, kad galų gale taptume pasaulio piliečiais.

Linkiu jums pozityvumo ir supratimo, atvirumo ir dėmesingumo, ir gero savaitgalio, žinoma.

Susitiksim kine!

nuotraukoje: mano mylimas kolega Vilmis ir kovos prieš transfobiją ženklelis. Užsidėkite ženklelį ant savo nuotraukos ir jūs!

Rodyk draugams


Seksas.

2010-07-06 | Aplinka, Kasdieniška

Galėsit sakyt, kad aš nusipiginu kalbėdama tokiom temom, galit manyt, kad aš kalu populiarumą ir jaučiu mažučius orgazmus atsivertus Google Analytics, galėsit man parašyti laiškų ryšium su tuo, bet rimtai… kiek laisvai yra normalu kalbėti apie seksą?

Vakar su Aušrine gėrėm alų ne taip jau toli nuo Vokiečių gatvės ir kalbėjom apie šeimą, gyvenimą, vyrus ir seksą. Kodėl kalbėt apie seksą yra tabu? Sovietų Sąjungoj sekso nebuvo, o mes dabar jau gyvenam Lietuvoj. Kurioje nėra aukso vidurio. Girdi, o ypač skaitai internete, perdėm atvirus, rėkiančius ir detalizuotus mergaičių plepalus ir vyriškas pagyras arba vaikiškus kikenimus puse lūpų. Visur turėtų būti kultūra, man nėra normalu nenorom klausytis svaičiojimų apie nesibaigančius one night stand`us klubo tualetuose, kur dažantis lūpytes ar pudruojantis nosytę privalu pasakoti savo nuklydimus su tomais - domais. Lygiai taip pat nėra normalu matyt kreivus žvilgsnius, kai ramiai kalbiesi ta tema su Ieva Užupio kavinėj prie bokalo alaus.

Ką jūs manot? Ar tai rimtai yra toji privačioji tema? Ar jos privatumas yra postsovietizmas?

Rodyk draugams


Eitynės. Palaikau!

2010-05-09 | Aplinka, Kasdieniška

Ilgai mėčiusi idiotiškus argumentus ir keitusi savo sprendimus Lietuva pagaliau leido žmonėms parodyt, kad jie egzistuoja. Visų pirma, tai apgailėtina, kad tokios eitynės yra reikalingos. Ir kad jų reikės dar ne vienų. Gėdinga, kad tauta nesuvokia, kad seksualinė orientacija yra kaip akių spalva - jos nepasirinksi, o seksas yra dviejų žmonių reikalas ir jeigu abiems (ar trims, ar penkiolikai) tai teikia malonumą, tai… džiugu. Kvaila, kad aš viešai pasibučiavus su savo vaikinu nebijau, kad man sulaužys nosį, o jei tą patį padarytų mano draugas su savo vaikinu? Ne, gal geriau tegul nedaro. Kol kas.

Niekas nereikalauja ypatingų teisių, žmonės nori LYGIŲ teisių.

Aš į eitynes žiūriu, kaip į šoko terapiją visuomenei, kuri yra priverčiama atsibusti ir perkratyti savo suvokimą, homoseksualai ar transeksualai, tai nėra kažkoks mistiškas judėjimas iškrypusioje Europe. Tai žmogaus identiteto dalis, žmogaus, kuris yra visai arti jūsų, su kuriuo jūs stovit kartu parduotuvės eilėje, ar sėdite vienam suole, žmogaus, kuris yra jūsų brolis ar teta, jūsų sūnus ar verslo partneris.

Kuris upės krantas atrodo iškrypėliškai, ką? Besišypsanti minia, ramiai nešanti savo vėliavas ir tiesiog norinti laisvai mylėti, spinduliuojanti džiaugsmą ir užtikrintumą, laiminga dėl savo mažytės pergalės prieš rėkiančią krūvą negatyvių idiotų, stumdančių policininkus ir bandančių brautis per tvoras tam, kad galėtų mušti taikius žmones…

nuotrauka: nugooglinta.

Rodyk draugams


Komercija yra svajonių pardavimo menas.

2009-09-06 | Aplinka

Komercija yra menas.

Menas komercijoje yra žaidimo menas. Žaidimo su jūsų protais.

Tai žaidimas, kur jūs esate žaidimo lenta, o kauliukais tampa jūsų siekiamybės - gražus kūnas, nuostabus seksas, blizgesys, idiliška jūsų žmonos šypsena, kai ji sėdi ant žaliausios žolės pasaulyje sūpuodama baltapūkį penkiametį. Lengviausio audinio suknelė truputį apnuogina puikiai įdegusius pečius, o šalia jos basų kojų lekuoja visad linksmas ir visiems malonus auksaspalvis retriveris. Labiau išlavintam skoniui būtų galima pakišti biglį ar kokią siamo katę.

O jūs žiūrite ir galvojate, kad jeigu nusipirksite šitą prekę (jau net nebesvarbu kokią. Tebūnie tai vamzdžių valiklis.), tai ji apvers jūsų gyvenimą aukštyn kojom, jūs gausite full package - paskui idealiai švarius vamzdžius atseks ideali žmona, pereis per idealų sodą, nešina idealiu vaiku, kuris gimė po idealaus sekso, idealūs drabužiai ant jos idealaus kūno. Ir kam nepatinka auksaspalviai retriveriai?

Žmonės šiandien mėgsti gyventi lengvai, o komercija yra lengvumo menas.

Menas jus moko kurtis svajones, tikrasis, amžinasis menas yra jūsų mokytojas, kuris parodo, kokios spalvos dera ir kurias natas sujungus jūsų širdys virpteli, tikroji literatūra jums parodo, kas yra meilė, kaip reikia aukotis ir kodėl reikia nuvažiuoti į Paryžiių. Dangų remiantys bažnyčių skliautai parodo jums, kaip stipriai galima tikėti tuo mistiniu ponaičiu, kuris galbūt sėdi kažkur tarp karamelinių debesų.

Jūs džiaugiatės menu, jūs nortie tapti jo dalim, tokia neklystančia ir nepaveikia laiko tėkmei, jūs susikuriate svajonių…

o komercija jums parduoda kelią į jūsų svajones.

Netikrą kelią ir plastikines svajones, žinoma. Komercija jums parduoda patogią matricą, komercija užmerkia jums akis ir švelniai veda jus į utopijos pasaulį, tyliai niūniuodama gražiausiu balsu, kokį jūs esate girdėjęs.

Nuotrauka: nugoolinta.

Rodyk draugams


Blogų kultūra. Lietuviškai.

2009-09-05 | Aplinka, Kasdieniška

Aš praktiškai neskaitau lietuviškų blogų, skaitau gal kokius tris ir kai labai noriu valgyt, tai pasižiūriu nuotraukas virtuviniuose bloguose. Ne, matytų patiekalų negaminu. Mano fantazija iškrypėliškai laki.

Statistinis Lietuvos blogeris tikriausiai yra girta penkiolikmetė, kuri parašiusi graudų, rusiškų keiksmažodžių trumpiniais apipintą, įrašą eina išsivemt. Arba parašyti tris milijardus smsų pusei mokyklos ir draugams iš internetinės erdvės. Tada pasitikrina facebooką ir tai smulkiai aprašo savo bloge.

Aš šitai vertinu visai normaliai, nes vaikams užaugti reikia.

Žinoma, kad užsienietiškų blogų, kuriuos rašo paaugliai yra milijardai. Paaugliai visur tokie pat… aršūs. (Reda dabar šypsosi ir galvoja apie ponaitį Račą, nes ji panaudojo kvailoką ir nenatūralų minčiai žodį, bet nesikeikė. Tavo vaikai saugūs.) Dirbantys, perspektyvūs ir brandūs žmonės ten rašo apie politiką, architektūrą, interjerą, teatrą, muziką, madą, naminius gyvūnus ir prieskoninių žolelių auginimą. Jie rašo apie Jėzų ir moko gaminti pilvotus Budas iš papier mashe.

Aš manau, kad labai neteisinga, jog Lietuvoje viskas vėluoja. Internetinė kultūra yra tabu, vaikų reikalas, nes mes esam snobiškesni už britų lordus, kurie tikriausiai pradeda dusti negavę savo puodelio arbatos su pienu lygiai ketvirtą popiet arba pamatę vienplaukę moterį besisukiojančią dieviškojoj pievoj, kurioj visiems nuoširdžiai nusispjaut ant arklių lenktynių. Mes esam Maironio tauta, kuriai romantiškai atrodo tik plunksnos skrebenimas prie žvakės.

Man patinka internetas. Internetas yra magiškas ir toks lengvas. Ir nereikia kirsti medžių, kad gauti popieriaus skrebenimui. Aš tikiuosi, kad išsilavinę ir aplinka besidomintys lietuviai ateis į interneto erą ir gerdama rytinę kavą aš pasidžiaugti svetimu susižavėjimu viena ar kita sfera… lietuviškai.

Neberodykit man vidurinio piršto - parašykit ką nors gražaus.
Neberodykit man vidurinio piršto - parašykit ką nors gražaus.

Nuotrauka: iš asmeninio archyvo.

Rodyk draugams


Tupėtojai apkasuose arba darbo ypatumai Lietuvoje.

2009-08-21 | Aplinka, Kasdieniška

Aš nežinau, kuriam ES fondui dėkoti už visuotinę vamzdžių renovaciją, kuri šiuo metu intensyviai vykdoma visur, kur tik mano žalsvos akys žybteli ar siaurutė pėda žengia. Mane kiekvieną rytą pažadina sunkvežimių gaudesys ir rusiški keiksmai po langu ir mano šuo puola į isteriją, kai aplink mato krūvas vyrų, kurie šnekina ją arba mane. Arba mus abi.

Šiandien ėjau paprašyti bankomato, kad man duotų truputį popierinių pinigų ir žinoma turėjau apeiti vamzdžių piramides, stop juostomis aptvertas duobes, betono gabalų piliakalnius ir smėlio apkasus, kuriuose tupėjo ūsuoti, pusplikiai vyrai. Vieni šalmuoti, kiti ant savo šalmų parimę, dantyse ar tarp pirštų gniaužiantys savo pigius rūkalus, kalbantys padrikai, atrodytų, lietuviškai, bet su lenkų ar rusų kalbų priemaišomis. Jie spjaudo prie savo dulkėtų batų ir spaudžia rankas panašiems i juos praeiviams, nueina į parduotuvę pigaus, stipriai gazuoto limonado ir vėl sutūpę į savo apkasus ima keiktis.

Kai su Dovile važinėjomės po Suomiją ir pasiekėm savo stotelę, mūsų autobuso vairuotojas skubiai iššoko, padavęs mums ranką padėjo išlipti, ištraukė mūsų bagažą ir savo plačia šypsena išpirko nesusikalbėjimą (mat jis nekalbėjo nei lietuviškai, nei angliškai, nei vokiškai, nei rusiškai, o mudvi daugiau kalbų nemokam). Aš stovėjau tokiu palaimingu veidu. Atrodo, kad jis man savo inkstą atidavė.  Žinot, aš pripratus prie Lietuvos autobuso vairuotojų, kurie lenkiškai murmteli kainą ir yra pasiruošę iškabinę jums akis jas suvalgyti nekeptas.

Kuo daugiau keliauju ir kuo daugiau dirbu pati, tuo mane labiau virkdo Lietuvos darbo ypatumai. Aš nuoširdžiai nekenčiu postsovietizmo ir labai tikiuosi, kad išganingoji krizė supurtys darbo rinką, privers susivokti, kad laikai, kuomet galėjai gerti nesuvokiamai stiprų alų savo apkase, ar krane, kad ir kanalizacijos šulinio dugne, ir gauti tokį pat atlygį, kaip tavo kolega, kuris įraudusiais žandais ir prakaitu sumerktais marškiniais prikasė tau apkasų - eina į pabaigą.

Darbe dirbti reikia.

Ne iš idėjos, ne tam, kad dėdė Stalinas šypsotųsi savo vaškiniu snukiu Maskvos centre ir ne tam, kad panašėtum į baltagalvius arijus ant hitlerinės Vokietijos atvirukų. Žmonės dirba, kad bankomatai jiems duotų daug popierinių pinigų, o popierinių pinigų kiekis tiesiogiai priklauso nuo prakaito, vokų sunkumo ir įsitempusių nugaros raumenų.

Aš labai tikiuosi, kad kitą kartą gavus fondinių pinigų naujiems apkasams juose bus ženkliai mažiau tupėtojų.

Nuotrauka: nugooglinta.

Rodyk draugams


Brangusis, apsikeičiam kelnėm?

2009-08-05 | Aplinka

Ar jums gražu siauri klubai ir plokščia krūtinė? Ar jums saldu, kad jūsų vaikainas gali tilpti į jūsų džinsus? Ar būtų gražu, jeigu abu nusiskustumėt plaukus? Arba leistumėt jiems vos liesti pečius. Kai einat gerti kavos, ar abu ieškotės griežto kirpimo švarko? O jeigu abu prasivertumėt bambas?

Šiandien vyrai vikriai sukiojasi virtuvėje, o savarankiškos moterys moka susitarti su savo mašinų varikliais. Berniukai mokosi lakuotis nagus ir gulinėje šezlonguose su molio kauke ant tobulai lygios odos, o mergaitės rūko ir kartais truputį keikiasi. Ir jiems kartu galima gerti degtinę tiesiai iš butelio!

Medžioti nebereikia, upėtakius kepa ant grotelių prieš jūsų akis, visuomenė paskirstė darbus ir jus apgins policija arba girtoki NATO berniukai su savo senais naikintuvais, taigi kardu mosuoti ir ant savo kūno tampyti sunkių šarvų nėra pagrindo. Apsieisite ir be plačių pečių. Ir jūs tikriausiai niekada nelaikėte rankose dalgio, štai kodėl jos tokios liaunos. Ir bėgate jūs gan lėtai, brangusis, ar ne? Nes kviečiatės taksi. Jūs labai subtilus, dailiai sukiojate kandiklį tarp savo gležnų pirštų ir jūsų marškiniai labai aptempti. Jūs jautrus ir skaitote poeziją, jūs progresyvus ir tolerantiškas. Mes tikrai galėtume pašlovinti V&R kilnodami puodelius su Latte.

O jūs mielosios? Juk vaikus maitinsite sintetika, tad kam krūtinė… O jeigu jūsų siauručiai klubai nepritaikyti gimdymui, tai vaiką tiesiog išpjaus jums iš pilvo! Randą vėliau pasinaikinsite lazeriu. Ir galiti mirti taip ir neįžengusios į virtuvę, niekam nerūpi, jeigu jums vos prisilietus nuvysta visos gėlės ir visi pritariamai linkteli, nes jūsų rankų švelnumas ir skaistumas nesuderinamas su kauptukais. Ir juk jūs žiūrite futbolą ir galėtumėt trenkti kumščiu į stalą, kai diskutuojate apie politiką. Paskutinį kartą verkėte, kai buvot penkerių ir nusibrozdinot smakrą. Jūs priklausote tik pati sau ir savo dviems katėms.

Lytys dabar niekam nereikalingos. Dabar reikia žmonių! Progresyvių, gabių, greitai prisitaikančių, mokančių viską, individualistų, savarankiškų.

Japonijoj blynus kepa robotai, o man atrodė kreiva, kad kažkokia mergina Suomijoj man vis šypsodavos. Vėliau pamačiau, kad tai vaikinas. Jį išdavė jo siauros (labai siauros. Labai!) kelnės. Tikriausiai mano dydžio.

Ir man visa tai atrodo seksualiai.

Nuotraukos: Fendi, Dior Homme.

Rodyk draugams