BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Use your widget sidebars in the admin Design tab to change this little blurb here. Add the text widget to the Blurb Sidebar!

Noriu į Klaipėdą!

2012-01-16 | Kasdieniška

Esu jums pasakojus apie tai, kad viena iš mano mėgstamiausių vietų yra laikrodžių muziejus Klaipėdoj? Nes ten kvepia grindų vašku ir yra laikrodis su jojančiu indėnu. Tas indėnas yra gražiausias vyras pasaulyje. Įsimylėjau jį, kai lankiausi ten pirmą kartą. Tikriausiai tada buvau pradinėj, bet vardan draugystės oficialioji versija yra ta, kad mano pirmoji meilė yra Povilas.

Šeštadienį buvau Studio9 paklausyt bičiulių Freaks on Floor. Fantastiška vieta, gražiai įrengta, gražūs žmonės, tobulas vidinis kiemelis. Būtinai grįšiu!

Pastaruoju metu gyvenu tėvų namuose, nes sesija ir reikia mokytis. Oficialioji versija. Tiesa ta, kad buvau labai pavargus nuo žmonių, kurie mane supo. Kartais reikia atsiriboti, nekelti telefono ir nutolus apsupti save kitais žmonėmis. Tokiais, kurie lubose mato formules, arba tais, kurie namie laiko savo tapytus paveikslus, tais su kuriais kalbant reikia trumpam susimąstyti, tais kuriems negaila duoti, nes pasiimi dvigubai.

Noriu nuvažiuot į Klaipėdą - paklaidžiot, aplankyt savo indėną ir išgert Memelbrau. Beje, turėčiau ten važiuot su savo BFF, kuriam aš pralaimėjau lažybas (daugelis žinot aplinkybes, bet viešai neskelbsiu, tačiau nieko kreivo). Klaipėda man visada buvo magiška, nuo pat vaikystės ir besilankant tose pačiose vietose man pačiai įdomu žaisti savianalizę ir palygint, kokias emocijas man jos kelia dabar su tuo, ką jausdavau, kai buvau vaikas.

Konditerija priklausė porai, tokiam pliktelėjusiam vyrukui, kuris sukiojosi prie prekystalio ir jo mažutei skardžiai besijuokiančiai žmonai … Bent mano atmintyje jiedu vienas kitą myli. Jie nėra pametę vienas dėl kito galvos, bet savo miltuotą gyvenimą pasibarstę buitine nuobodulio meile. Tokia savaime suprantama ir užtikrinta. Kai šitaip myli, tai neatsidūsti užsimerkiant, kada vidury dienos staiga atsimeni nuo kūnų karščio drėkstančias paklodes ar jo odą besilupančią po tavo nagais. Kai myli šitaip, tai išvis nedūsauji, tik prieš užmiegant, vieną kartą, pažiūrėjus į jį ir pagalvojus, kad viskas yra gerai.

Linkiu jums dažniau dūsauti, brangieji. Vidurdieniais. Nebūtinai Klaipėdoj.

nuotrauka: weheartit.com (praktiškai neturiu savo, mano senas PC mirė su viskuo); tekstas kursyvu: mano.


Rodyk draugams


Asmeninės nuodėmės.

2011-01-26 | Aplinka, Aš esu tai, Kasdieniška

Tikriausiai nerašiau, kad nusipirkau ir klaikai kankinuosi su Jack Kerouac „Kelyje. Originalus ritinys“. Ritinys, nes J. Kerouac šitą knygą parašė ant 36 metrų popieriaus ritinio. Labai greitai, be skyrybos ženklų, vien gerdamas kavą… per tris savaites. Knyga turi ~450 puslapių. Puslapių apie absoliutų nieką, kaip bičas tranzuoja arba šiaip važiuoja mašina, nusikabina kokią paną, išgeria alaus. Viskas neva labai laisva ir nauja. Žinoma, anuomet gal tai ir buvo laisva ir nauja, o galbūt originalo kalba šitai turėtų kitokį skonį, bet dabar man didžiausią įspūdį daro tai, kokią vertę tada turėjo pinigai. Už porą dolerių buvo galima siaubingai prisigert ir išsimiegot pakelės viešbutėly ir ryte dar pavalgyt. Fantastika.

Sakytumėt, kad galėčiau mesti lauk tą knygą ir imti, kokią naują, bet aš negaliu taip. Kalbėjau su Geistaute, tai ji irgi negali. Tai viena iš mano asmeninių nuodėmių.

Aš taip pat visad graužiuosi, jeigu anksti grįžtu iš vakarėlio, arba jei vakarėlis būna nenusisekęs - tuomet ryte trigubai stipriau skauda galvą, o piniginė atrodo septynis kartus tuštesnė ir susirandu dar daugiau darbų, kuriuos labai reikėjo padaryti.

Dažnai persivalgau, o po to susiimu ir nevalgau, bet nuolat galvoju, kad valgyti nereikėjo, periodiškai mintyse pradedu sportuot, vartoti 500 kcal per dieną, nevalgyti greitmaisčio… nuo pirmadienio.

Mudvi su Agne visad sakom, kad nuodėmė susidėti su vaikinais, kurie jaunesni nei 23ejų, nes tai kritinė riba, kurios metu dauguma berniukų tampa truputį žmonėm.

Labai blogai yra tingėti ir švaistyti laiką beprasmybėms - kvailiems žmonėms, nereikalingiems barniams, televizoriui arba trigonometrijai.

Labai didelė nuodėmė bukumas. Pati stengiuosi nesielgti bukai, stengiuosi būti maksimaliai lanksti, įsiklausyti į tai, ką kalba kiti žmonės ir bandyti ieškoti kompromiso. Būtent todėl nemėgstu bukų žmonių - idiotų, kurie nėra gudresni už penktoką ir negali atlikti elementariausių užduočių, dar tų, kurie taip nepasitiki savim, kad yra priversti nuolat meluoti ir kurti istorijas, kad bent jau apsimetų esantys kažkuo, nemėgstu savim nepasitikinčių bailių, kurie puola į isteriją susidūrę su jiems svetima nuomone… žinoma, kad didžiausia nuodėmė, visų nuodėmių nuodėmė yra kreipti dėmesį į tokius žmones.

Taip, blogiausia, ką galima padaryti, tai sugerti negatyvias emocijas, palikti savo paties gyvenimą sau už nugaros ir kapstytis po aplinkinį purvą. Aš stengiuosi gyventi savo stebuklų pasaulėlyje ir atsiriboti nuo to, kas man nepatinka. Nesupraskit klaidingai, savo problemas aš tikrai sprendžiu, draugams ir šeimai būtinai padedu, tačiau stengiuosi nekreipti dėmesio į tai, kas mano dėmesio neverta.

nuotrauka: fotografavo kolegė Vaiva, pkeliui į GaDi 2010, vėlavom dirbt, nes rei kė jo, buvo tiegiog bū ti na sustot.

Rodyk draugams


Juodraščiai.

2011-01-11 | Aplinka, Kasdieniška

Prirarašau aš čia krūvas juodraščių, po dvi eilutes. Vienus ištrinu, kitiems dar dvi eilutes pridedu. Niekad jų nepublikuoju, nes po keletos dienų, savaičių ar mėnesių (o teisingiau sakyti - po naujų pokalbių, pamatymų ir patyrimų) jie man nebeaktualūs arba per brangūs dalintis.

Taip ir gyvenu. Juodraščiuose. Juodraščiuose savo knygų, kurias nešiojuos galvoj. Juodraščiuose susitikimų su žmonėm. Juodraščiuose darbo, nes aš turiu per daug laiko. Juodraščiuose eilinių savaičių be maisto, nes raktikauliai beveik nebeišsišovę.

Reikalas tas, kad juodraščių perrašyti aš pati niekada nemokėjau. Man reikia naktų, kurios atsiveda aritmiją į mano širdį, man reikia pokalbių lėtai mindžiojant senamiestį, kai vangiai dulkia lietus, kai nusipurčius nuo paltų krūvą sniego galima juokiantis užsisakyt kakavos.

Aš nebesuprantu, kokius juodraščius rašot jūs. Ar jau taip gerai išmokot rašyt, kad galima iškart - teisingai, dailyraščiu, be jokių braukymų? Šitaip parašyti galima galbūt 30 žodių, o galbūt kokius 56, o daugybę kitų žodžių reikia taisyt, perbraukt, o kartais gal net užtušuot. Taip, kaip mokykloj darė Tomas. Net tada, kai buvo susilaužęs ranką. O jeigu šitaip nesinori, tai lieka tik švaraštis. Su tais savo 30, o galbūt kokiais 56.

Ar jūs visai nerašot?

paveiklėlis: iš mano FB, nebežinau, kur radau. Jeigu žinot autorių, tai pasakykit.

Rodyk draugams


Seksas.

2010-07-06 | Aplinka, Kasdieniška

Galėsit sakyt, kad aš nusipiginu kalbėdama tokiom temom, galit manyt, kad aš kalu populiarumą ir jaučiu mažučius orgazmus atsivertus Google Analytics, galėsit man parašyti laiškų ryšium su tuo, bet rimtai… kiek laisvai yra normalu kalbėti apie seksą?

Vakar su Aušrine gėrėm alų ne taip jau toli nuo Vokiečių gatvės ir kalbėjom apie šeimą, gyvenimą, vyrus ir seksą. Kodėl kalbėt apie seksą yra tabu? Sovietų Sąjungoj sekso nebuvo, o mes dabar jau gyvenam Lietuvoj. Kurioje nėra aukso vidurio. Girdi, o ypač skaitai internete, perdėm atvirus, rėkiančius ir detalizuotus mergaičių plepalus ir vyriškas pagyras arba vaikiškus kikenimus puse lūpų. Visur turėtų būti kultūra, man nėra normalu nenorom klausytis svaičiojimų apie nesibaigančius one night stand`us klubo tualetuose, kur dažantis lūpytes ar pudruojantis nosytę privalu pasakoti savo nuklydimus su tomais - domais. Lygiai taip pat nėra normalu matyt kreivus žvilgsnius, kai ramiai kalbiesi ta tema su Ieva Užupio kavinėj prie bokalo alaus.

Ką jūs manot? Ar tai rimtai yra toji privačioji tema? Ar jos privatumas yra postsovietizmas?

Rodyk draugams


Full of Love.

2009-12-21 | Kita

Kalėdos yra būti apsikrovus vyniojamojo popieriaus atplaišom, nes tu jau trečią kartą bandai supakuot dėžutę. Reda… Taip, supakuoti 35 plaukų segtukus galbūt būtų sudėtinga, nes jų forma tikrai yra aukštasis pilotažas, bet supakuot dėžutę…

Kalėdos yra keiktis klūpant ant Lindex grindų. Ar šokiai virtuvėje kepant imbierinius sausainius? Ar raudoni žandai, kai grįžti iš kiemo? Kalėdos yra kai miegi su vilnonėm kojinėm. Kalėdos yra, kai Santa Claus is coming to every fucking radio station.

Ne.

tavo sušalusiems voratinkliams mano saulės zuikučiai

tavo sušalusiems voratinkliams mano saulės zuikučiai

Kalėdos yra rašyti laiškelius, trumpam pakelti akis nuo popieriaus ir šypsotis, nes prisimeni, kaip tu apsikabinus gesintuvą nelipai iš brolio mašinos, o jis draugiškai, griežtai, diplomatškai, o tada pakėlęs balsą bandė tave įtikint eit miegot (Algirdai…), kaip tu naktį, su pižama, bėgi pasitikti brangiausių svečių, kurie atsitrenkė velniai žino kur, kad su tavim parūkyt kaljano (Artūrai…), imi juoktis, kai prisimeni, kaip jūs susikalbat su sunkvežimių vairuotojais (Mariau…),  kaip judvi vis girtėdamos analizuojat literatūrą, kiną ir prasigėrusius suokalbininkus (Ramune…), kaip pabaigiat viena kitos sakinius vasaros naktimis su užsienietiško alaus buteliais gimtųjų ežerų fone (Dovile…), kai tu suvoki, kad judvi esat identiškai ciniškos ir spjovusios, tačiau mylit viena kitą ne ką mažiau nei batus (Agne…), kai pasidžiaugi, kad sutinki žmonių, kurie tave įkvepia (Arvi…), kai dar kartą įvertini tuos, kurie niekad nesitraukė (Geistaute…), kai turi valandų valandas bendro juoko (Raminta…) ir mergaitiškų plepalų (Sandra), kai gali susipykt dėl milijono priešpriešų, bet vistiek nekeli balso (Vytai…), kai prisimerkus šypsais, nes aš ta reta mergina, kuriai tu nedarai įspūdžio, tu užaugai toks pats, kaip ir aš (Povilai…), kai vien tik galvojant apie tave man daros linksma (Aisti…)

Jūs esat mano Kalėdos.

Nepirkit man dovanų, jeigu nežinot, ką pirkt, jeigu neturit laiko, nespėjot, neplanavot, nenorit. Rimtai. Man nusispjaut. Aš iš jūsų visų esu gavus daug daugiau, nei tai, ką jūs man galėtumėt nupirkt…

nuotrauka ir užrašas po ja: stulja - tobulos nuotraukos, kurios tobulai draugauja su tom tobulom eilutėm po jomis. Meilė ir pirmo pamatymo! Būtinai pasižiūrėkit!

Rodyk draugams


Let’s have some fun, This beat is sick

2009-10-31 | Aplinka, Kasdieniška

Let’s have some fun,

This beat is sick

I wanna take a ride on your disco stick.

Is it fun to dance like you are about to have sex with your clothes on and almost kill Golden Parazyth?

Aš mėgstu pašvęsti ir aš už šventimą, nesu prieš nenuvalytą makiažą, ryte ir krist lovon su suknele yra nieko keisto. Ir alkoholiu sulaistyti marškiniai, ir cigaretėm pradegintos rankovės yra suprantama.

Bet… vos vos pilnametės kalytės pridažytais veideliais, kurioms nuolat reikia vaikščioti iš salės į salę, prie baro, į kiemą, prie veidrodžių, į salę ir atgal prie baro… savo spigiais balsiukais rėkiančios `sooorrryyyy` ir stumdančios viską aplink ir jų šlykštoki bičiuliai, kurie praeidami kelią skinasi alkūnėmis, bukai spoksodami į vieną tašką.

NEKENČIU JŪSŲ.

Jūs kokio velnio į klubus einat? Pamirksėt savo dailiom akytėm virš savo sukeltų papų, o jūsų bičiuliai jaučia orgazmą pumpuodami orą atsistoję prie pulto? Dydžėjų asistentai ir mirksėtojos. Bl.

Pamirškit viską. Tegul jums nutirpsta rankos, nenorom užsimerkit ir čia nieko nebėra. Atsigavę pažiūrėkit į nepažįstamą, kuris taip pat nuoširdžiai buvo dingęs muzikoj. Nusišypsokit jam. Ir jo draugei. Nueikit parūkyt, ar prie baro, ar į kitą salę, pasidažykit lūpas žiūrėdami į veidrodžius, nusišypsokit ir paplekšnokit per petį, jeigu jums kas užstoja kelią linktelėkit dėkodami, kai žmonės juokaudami nusilenkia jums praeinant.

Kultūra yra kultūra. Būkit malonūs, ką? Ir maldauju, daugiau nekriskit ant DJ stalo. Jeigu užmušit Golden Parazyth, tai aš užmušiu jus. Rimtai.

Nuotrauka: nogooglinta, o joje žmogus, kuris dainuoja taip, kad verkt noris. Iš susižavėjimo.

Rodyk draugams


Muzons šniokšč pro mobiljaką vs ausinės

2009-10-20 | Aplinka, Kasdieniška

Visiškai praktinis klausimas:

Ar perkant telefoną reikia papildomai susimokėt už ausines? Jeigu taip, tai negi jos kainuoja milijoną pinigų?

Iš garso, kuris vis šmėkščioja man po langu susidarau nuomonę, kad taip! Ausinės yra toks pats neįperkamas mobiliojo telefono priedas, kaip ir jo nugarėlės inkrustacija deimantiniais vienaragiais.

Muzons šniokščiantis pro mobiljaką akivaizdžiai laimi prieš ausines. Prieš kultūrą ir pagarbą aplinkiniams.

Liūdna Lietuvoj.

Nuotrauka: iš asmeninio archyvo.

Rodyk draugams


Art of Living.

2009-08-27 | Aplinka, Aš esu tai, Kasdieniška

Tūnau namie ir džiaugiuosi paskutinėmis dienomis, kai galiu neatsiliepti, kai skambina nežinomas numeris, tiesiog valgyt geltonas slyvas ir vaikštinėti su timpėm ir vilnonėm kojinėm, skaitinėti Schillerį, kuris labai jau kartojasi ir rašo klaikiai įmantriai. Kita vertus, čia gali būti kaltas ponaitis vertėjas Antanas.

Ponaičiui Antanui turėtų būti labai liūdna versti tekstus iš vokiečių kalbos. Vokiečių kalba labai graži tiems, kas ją moka. Friedrichas Schilleris rašė „laiškus apie estetinį žmogaus ugdymą“ ir jeigu jums įdomu, ką jis mano apie „estetinį žmogaus ugdymą“, tai paskaitykite jo blogą.

O aš manau, kad estetika yra vienintelė siekiamybė.

Art of Living by Frederic.

Art of Living by Frederic.

Man patinka gražūs žmonės, man patinka, kai gražūs žmonės gražiai rengiasi. Kai jie gražiai kalba apie gražias knygas ir eina į gražius spektaklius. Man patinka, kai jie su manim klauso gražaus Velvet Goldmine garso takelio, kuriame Ewanas McGregoras gražiai dainuoja. Man aptinka žmonės, kurie nuoširdžiai domisi aplinka ir žvalgosi po kaimynų kiemus ir kolegų gyvenimus gaudydami mūzas, kad grįžę namo irgi nusilakuotų nagus mėlynai, o ne imtų burnoti, kaip tai absurdiška. Ir man patinka „normalūs“ žmonės, kurie gimdo vaikus ir mokina juos vaikščioti, kurie dirba ofisuose arba pardavinėja bandeles… Tik mano vaikas avės gražiais batais, kai mokysis vaikščioti ir aš tikrai nepamiršiu jo pamokyti elfų kalbos, nes ji man graži.

Art of Living by William.

Art of Living by William.

Man patinka gražus gyvenimas.

Ir kai kitą kartą skęsite savo problemėlėse dėl šlykštaus darbdavio, nesupratingų tėvų, tuščios piniginės, dviem dydžiais paaugusių džinsų ar teksto stokos kalbant apie Hendelį…

Jūs tiesiog nemokat gyvent!

Jūs pametėt ambicijas, esat tingus, perkat pernelyg daug batų ir neatrandant laiko Verdžiui, jūs trumparegis, jums reikėtų išjungti TV, ne, jums reikėtų išmesti TV! Ir eikit pabėgiot į stadioną! Kai kitą kartą virsit kavą, tai įberkit ten truputį čili. Nuo peilio galiuko.

Art of Living.

Art of Living by Lucy, Duffy & Emma.

Nuotraukos: theselby.com

Rodyk draugams