BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Use your widget sidebars in the admin Design tab to change this little blurb here. Add the text widget to the Blurb Sidebar!

Teatras

2011-10-01 | Aš esu tai, Kasdieniška

Vakar laukdama picų savo buvusio kolegos gimtadieniui vartinėjau „Laisvalaikį” ir skaičiau „Arkos” galerijos savininkės interviu - jos tėvas aktorius ir ji kalbėjo, kad momentas, kuomet užgęsta šviesos, o aktoriai pradeda vaidinti jai yra sakralus.

Neimsiu ginčytis, tačiau man momentas, kuomet aktoriai nusilenkia, o publika ploja yra magiškas. Aš per jį visada apsiverkiu. Šiandien žiūrėjom „Kvailių vakarienę” rusų dramos teatre. Labai mėgstu šitą teatrą, jo aktorius ir rusų kalbą, o šita komedija tikrai labai gera. Ir tikrai juokinga. Bet vis tiek apsiverkiau. Nes ta akimirka, kada aktorius iš personažo vėl tampa savimi, kada visiškai pasikeičia jo veidas ir judesiai man yra stebuklas. Ir matai, kaip jaunosios kartos aktoriai plačiai šypsosi, o vyresnieji dažniausiai įgauną savito šaltumo.

Nuėjus į teatrą aš visada patikiu tuo, kad žmonės yra geri ir gražūs. Tik šįkart ne dėl aktorių, o dėl publikos, nes man labai gera jausti publikos vieningumą, sutartinai su jais ploti, juoktis ar dūsauti, jeigu šoka Nerijus Juška. Ir man labai gražu žiūrėti, kad čia žmonės neturi jokių problemų ir tiesiog džiaugiasi estetika. Tada imu suprasti, kodėl močiutė važiuodavo iš Varėnos į absoliučiai visus spektaklius, kodėl žiemą ji veždavosi aukštakulnius, kuriuos persiaudavo, kodėl ji laukdavo traukinio iki trijų ryto, o tada pamiegojusi vos porą valandų keldavosi į mokyklą mokyti rusų kalbos ir literatūros.

nuotrauka: iš spektaklio, kurį mačiau šiandien.

Patiko (23)

Rodyk draugams


Komentarai (5)

  1. Subjektyvi 

    Labai pozityvus įrašas :)

  2. vikhtorija 

    Spektaklio pabaiga, kuomet aktoriai nusilenkia, taip, yra pats jautriausias momentas ((:

  3. pyragas 

    Aš ir visada arba susigraudinu arba apsiverkiu toj vietoj,kai visi ploja :) Tas pats ir su gyvais tikrų dainininkų pasirodymais :)

  4. Manija 

    Žinote, o man kaip aktorei yra pati tragiškiausia akimirka, kai žmonės pradeda ploti… Tada žmogus - aktorius supranti, kad turi grįšti į realybę. Ir vėl reikia būti savimi ir pasinerti į kasdieniškas problemas.

  5. Reda 

    Suprantama. :) Man ta akimirka maždaug tiek, kiek magiška, tai tiek pat ir liūdna.
    Išvis tikriausiai tik kartą ja džiaugiausi - po Silfidės. Neabejotinai, tai buvo blogiausias baletas, kuriame teko būti. Nors su choreografija viskas gerai, bet atlikimas buvo tragiškas.


Rašyti komentarą