BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Use your widget sidebars in the admin Design tab to change this little blurb here. Add the text widget to the Blurb Sidebar!

Reda (ne)miega.

2010-02-10 | Aplinka, Apsakymai, Aš esu tai, Kasdieniška, projektai

Pastarosiomis dienomis mano gyvenimo ritmas vėl įprastas - miegu keturias valandas, nemoku planuot laiko, dirbu, mokausi, šiuo metu normaliai valgau, kartais padarau atsilenkimų ir tempimų vakarais, bet mesiu aš šitą veiklą. Štai ką šiandien perskaitė jūsų draugė:

Badavimo metu kraujyje kaupiasi riebalų skaidymo produktai. Dėl jų poveikio smegenims žmogus jaučia emocinį pakylėjimą, euforiją, lengvumą. - delfi.lt

Štai ką vakar jūsų draugė rašė savo draugui Vytui:

Rimtai. Jūs neįsivaizduojat to lengvumo, to apsvaigimo, kai supranti, kad tu tiesiog fiziškai neturi jėgų problemoms. Jeigu pradėsi jaudintis, ar pakelsi balsą, ar imsi nervingai vaikščioti po kambarį, tai, matyt, tiesiog nualpsi. Todėl tu nesijaudini dėl nieko. Tavo galvoj jokios buities, jokios ateities, jokios dramos… tavo galvoj gyvena žaižaruojantys krokai, jie violetiniai ir jie švyti, jų spalvos liejasi ir veja viena kitą… - iš mano apsakymo apie indėno laikrodį - skulptūrą, kuris yra Klaipėdos Laikrodžių Muziejuj. Man jis labai gražus. Man labai patinka grindų vaško kvapas tam muziejuj. Ir mano rašliavoj labai daug tiesos.

Atrodau nelaiminga? Ne, esu laiminga, bet labai pavargus. Šiuo metu nespėju su darbais ir tampu atbukusia sterva, kuri galvoja, kaip čia ką prasukus, kad išsukti babkių, kad padaryt taip, kaip reikia man. Nesvarbu, kad mano tikslai yra idėjiniai. Mąstymas jau seniai nebėra toks. Gyvenu savaitgalio laukimu. Tiksliau 4dienio, kai eisiu švęsti nusijungti nuo darbų, mokslų ir viso kito, kas žudo krokus mano galvoj.

jūs vardu biurokrataiblet, jum linksma tik savaitgaliais, nes visos kitos dienos yra šūdina rutina, taip? Tik ir svajojat, kad ir pirmadieniai su antradieniais būtų šeštadieniai ir penktadieniai, kai norisi vemt nuo savo darbo stalo. - Arvis

Ei, Arvi, kaip manai, gal ir aš iš pradžių gyvensiu tarp dūmų, o tada mesiu viską ir su tavim iš naujo gaudysiu kreatyvą Londone? Ar tu jau už Atlanto, mano kietasis vežėjau aplinkiniais keliais? Kuris nusirengia lygiai taip pat, kaip aš.

Nusirenkit kaip nors - Valentinkės proga. Jeigu rimtai, tai meilės jums visiems, mylėkit gyvenimą, bet tą tikrą gyvenimą… Širdim mylėkit, o ne galva. Mylėkit Nidą, pavyzdžiui…

…pėsčiom nuėjau iki kelto žiūrėdama į spalvotus medinius žvejų namelius ir galvodama apie vieną tautodailininką, kuris gyveno kažkur čia, o jo vardas buvo Povilas. Matyt, tai visai nesvarbu, nes juk aš jo nepažinojau, o jis nepažinojo manęs, pirkau jo darbą dovanai ir negalėčiau pasakyt, kad man jis ypač patiko.

Mane suglumino pardavėjos liūdesys, kai ji prasitarė, kad Povilas neseniai mirė. Ir jos rami šypsena, kai ji paskutinį kartą palietė medį, kurį Povilas rado Nidoj. Kita vertus, galbūt aš pasąmoningai suvokiau, kad štai Povilas, kurio aš nė pavardės neprisimenu, štai čia vaikščiojo, o ant šitos krantinės jis gal sėdėjo ir gėrė alų, žiūrėjo į jūrą, o ant jo lūpų likdavo standžios alaus putos, kurią jis nubraukdavo ranka. O ta ranka jis vėliau šlifuodavo gintarą ir medį, ir glostė savo geltongalvius vaikus.

Ir štai galbūt dabar jo suaugę vaikai glosto tas skulptūrėles, kurias jų tėvas gludino, o svetimi žmonės, gal stabteli priešais savo židinius ir žiūri į dailų gintarą, kurį pakėlė Povilas, ir mato Kuršių Neriją, kur žvejoja Kuzmickas ir kur vanduo visad šaltas. - iš to pačio apsakymo. Povilo gamintas laikrodis stovi ant mano dėdės židinio Maskvoj, o Kuzmickas galbūt buvo Klaipėdos Laikrodžių Muziejaus vadovas. Neprisimenu.

nuotraukos: iš Diesel reklaminės kampanijos BE STUPID.

Rodyk draugams


Projektas „Medis Vilniui“

2010-01-21 | projektai

Aš jau buvau užsiminus apie mistiškąjį projektą, kuris vis gviešiasi mano laiko, o aš jį vis stumiu stumiu, myliu jį, bet vistiek vis nustumiu šalin. Sesija pabaigon, o projektas savivaldybės daugiau ar mažiau palaimintas, tai galim apie jį pasikalbėt. Neformaliai.

Pasikartosiu, kad studijuoju VU GMF (Vilniaus Universitetas Gamtos mokslų fakultetas) molekulinę biologiją (genetika, farmacija, mikrobiologija, o Lietuvoj, tai galėčiau dirbti biologijos mokytoja). Žodžiu, esu gamtininkė. Gamtininkai eina į žygius (laisvai! Su kuprine ir per karštį. Moku palapinę pastatyt, ugnį sukurt ir pagamint mакароны по-флотски. Taip, moku rusų kalbą.), tiria įvairiausią bjaurastį (už poros metrų dėžėj, mažuose buteliukuose, formaline gyvena Anisoptera lervos.) ir medžius sodina.

Kad pasodintum medį Vilniuje turi gauti du leidimus iš miestovaizdžio skyriaus Vilniaus miesto savivaldybėje. Nesvarbu, ar esi gamtininkas, ar ne. Negali sodinti medžių ten, kur tau norisi, nes augdami jie gali pažeisti požemines telekomunikacijas arba vamzdynus. Migdolmedžių sodinti Vilniuje taip pat negalima. Jie nelabai vilnietiški ir jiems čia gan šalta. Kita vertus, tai ąžuolai Goro provincijoje turėtų augti genami meilės ir žmogiškumo ir dėti savo ąžuoliškus pimpalus ant gamtos.

Ką mes darom? Mes kuriam interaktyvų Vilniaus miesto ir apylinkių žemėlapį, kuriame taškeliais sužymim vietas, kuriose turėtų atsirasti medeliai. Vietas suderiname su savivaldybe, suderinam ir galimų rūšių sąrašą.

Ką darot jūs? Nukeliaujate į mūsų puslapį, pasirenkate taškelį ir rezervuojate vietą sodinimui. Gaunate dvi savaites per kurias turite pasodinti medelį, jeigu to nepadarot, tai jūsų rezervuotas plotelis vėl tampa laisvas.

Socialinė pozityvioji dalis. Medelį sodinate ne šiaip sau. Medelį sodinate su tikslu - jeigu jums gimė vaikelis, arba norit mane pasveikinti su gimtadieniu, arba norite išreikšti savo meilę Lietuvai, ar muzikai, ar krepšiniui, arba jūs ką tik įkūrėte įmonę.

Taigi registruodamiesi ir rezervuodami vietą jūs paliksite tokius duomenis:

Kas? Reda iš tinklaraščio Liu Liuoti.

Kam? savo skaitytojams.

Kodėl? nes jai malonu žinoti, kad tokių yra. Ji savotiškai juos myli.

Taigi ne tik Vilnius tampa žalesnis, bet ir vilniečiai tampa pozityvesni, draugiškesni, išmoksta teisingai sodinti medelius, jais rūpintis. Labai protinga būtų šitai daryti su savo vaikais, labai protinga būtų pasodinti liepaitę savo dukrai, medžio žievėj žymėt jos ūgį metams bėgant. Manau, kad tai protingiau, nei plastikinė, keistus garsus skleidžianti lėlė. Myžanti dar, neduokdie.

Kartu su sodinimu vyksta paskaitos, seminarai, menai, pagalba mūsų vaikams ir daug visko, ko tik nori, tačiau šįkart apie tai nepasakosiu.

Kodėl aš išvis apie tai pasakoju? Žinoma, visų pirma, tai noriu, kad dalyvautumėt projekte, kuomet jis aktyviai prasidės (tikimės, kad dar šį pavasarį). Antra, tai galbūt jūs norite prisidėti prie darbų? Turit patirties ieškant rėmėjų ir dirbant marketingo srity? Spausdinat neįtikėtinu greičiu ir telefonas yra geriausias jūsų draugas? O galbūt jūs tiesiog springstate pinigais ir norite apmokėti visą projekto sąmatą ir išvaduoti mane nuo nesibaigiančių pokalbių telefonu, lakstymo po Vilnių ir 8 puodelių kavos per dieną? Taip? Susisiekit su manim! Arba esat labai idėjiškas, gamtą mylintis, naujoves mėgstantis, darboholikas, atsakingas, bet smagus ir pozityvus žmogus? Lauksiu jūsų laiško.

Nuorodą į mano veidaknygę matote dešinėje arba e-mail: reda.krusinskaite@gmail.com.

logo: manau, kad tai jau oficialus projekto logo, kurtas Algirdo Tamašausko, kuris, šalia visų kitų savo dorybių, dar ir užsiima šilkografija, o šiaip yra labai idėjiškas ir labai savas žmogus; nuotraukos: iš VU GMF gyvenimo, rugsėjo pirmosios eisena 2008 metais.

Rodyk draugams