BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Use your widget sidebars in the admin Design tab to change this little blurb here. Add the text widget to the Blurb Sidebar!

Balzakas mirė (I dalis)

2009-05-21 | Apsakymai

Balzakas mirė. Estetizmas miršta. Žinoma, natūralu, o kam šiandien rūpi estetizmas. Akliesiems. Bet jie tik Balzaką ir skaito, nes versti šiuolaikinius autorius į taškiukius popieriuje būtų pernelyg brangu, Hariui Poteriui pavyko prasisukti, bet per tuos keletą metų jo buvo parduota tiek, kiek Balzako per visus jo pomirtinius metus.

Visur yra tvarka, viskas yra taip klaikiai natūralu, kad net nuobodu… Žinoma, tai natūralu tik tada, kai tu sugebi tą pamatyt… Jeigu tau pasisekė gimti gražiuoju Dorianu, intelekto nesužalotu veidu, tai tuomet gali akis išplėtęs stebėtis šiaurės pašvaiste, o štai gavę smegenis palaipsniui tampa ciniškais niurzgliais. Nebent jie pradeda vartoti LSD arba ima lankytis krišnaitų susibūrimuose, kur jų nelemtos smegenys praplaunamos ir galiausiai jie ima tikėti, kad šiaurės pašvaistė yra princas Krišna, besišukuojantis plaukus ant debesies.

 

-         Laba diena, jūs nemanote, kad esate perdėtai ciniška?

-         Sveiki, o jūs nemanote, kad jūs bėgat nuo realybės?

-         Aaa… Kelių metų pradėjote rašyti?

-         Šitas interviu baigtas.

 

Negalima klausti žmonių dalykų, kurie nieko nepakeis. Na pagaliau pripažinkite, kad interviu yra nieko verti, absoliučiai nieko. Nekenčiu interviu. Jums tikrai nerūpi, kiek laiko aš rašau, kodėl aš taip rašau… Jūs tikrai ne lordas Henris, jūs tikrai nematėt ir nesuprantat tiek, kad galėtumėt leisti sau objektyviai įvertinti mano elgesį, mano ar jo… Ar jų, mūsų, ar net savo. O jeigu jūs nesuvokiat apie ką yra kūrinys, tai labai apmaudu. Bandykit dar kartą, ateikite vėliau,  priglauskit 357 MAG sau prie smilkinio. Sakysit, kad interviu įdomu skaityti? Nesąmonė! Tai sekundės džiaugsmas… Bet kokį gerai parašytą tekstą įdomu skaityti, būtent skaityti, nebūtinai perskaityti, jis nebūtinai liks atminty, bet skaityti jį gali būti įdomu. Gali būti įdomu mėgautis žodžių žaismu, dailiomis frazėmis, sakinių melodiškumu… Tik tiek. Kiek tų skaitytojų atsimins, kada aš praradau nekaltybę, ar kokius ledus labiausiai mėgstu, kiek jų atsimins, kad mano novelės veikėjo prototipas yra tas aktorius iš štai to pigaus filmo?.. Nė vienas… Tad kam gaišti laiką? Jūs klausinėdami visų šitų nesąmonių pražudote daug daugiau savo ir mano laiko, nei skaitytojas gauna laimės. Taigi tai neturi jokios vertės, taigi aš einu gerti stiprios kavos.

 

Žinot, kada gražiausiai garuoja kava? Rudenį! Kai gali susisupus į tris megztinius ir languotą paltą sėdėt balkone su cigarete ir puodeliu geros kavos. Tada kava beprotiškai garuoja, tu jautiesi lyg pigiam siaubo filme, kur nekalta mergaitė balta suknele geria verdančią rūgštį, kuri būtinai yra žalia, o jos garai tumulais virsta iš dailios vyno taurės. Ne viskas vynas, kas vyno taurėj, mergaitės. Ir tavo kavos garai maišosi su balkšvais cigaretės dūmais, jie sukasi, pinasi kartu, lyg tu aistringi tango šokėjai ir palaimingais pliūpsniais veržiasi per balkono kraštus įsisukdami į ore tvyrantį drėgną rūką. O dabar pavasaris ir į akis tvoskia saulė, o eiti i balkoną su šiaudine skrybėle būtų kvailystė, juodi akiniai netenka prasmės, jeigu sėdžiu, tada jaučiuosi, kaip akloji, tamsūs akiniai yra skirti ėjimui, atsiribojimui, nuo minios, minioj mes esam vieniši, minioj mums būna liūdna ir mums apninka pavydas, baimė, mes gūžiamės savy ir drebam, minioj mes tampam pažeidžiami, minioj mes sentimentalūs… Sako, kad ilgesys aplanko tada, kai tu vienas, tūnai savo kambary, tada tu turėtum peržiūrinėti gelstelėjusias nuotraukas ir gailėtis savęs, turėtum glostyti savo rankas ir svajoti apie kito prilietimus, turėtumei gurkšnoti vyną ir tokiu būdu palaikyti vidinę šilumą. Nesąmonė! Būdamas su savimi tu negali būti vienas. Nebent tu idiotas. Nebent tu niekas.

O kai eini gatve, arba važiuoji traukiniu, ar stovi nesibaigiančioj eilėj į galeriją, tada tu vienišas, tada tau liūdna, tada tu nori šalia plačios krūtinės į kurią galėtum įremti savo baltas garbanas ir užsimerkti, tada tau reikia parankės, kuri tave tvirčiau laikytų ant kojų šitoj idiotizmo jūroj. Žmonės dusina, žmonės virkdo, žmonės skaudina, o žmogus gali tapti deguonies kauke, šilkine nosine ašaroms nusivalyt ir nuskausminamaisiais, tokio žmogaus reikia minioje. Arba tamsių akinių ir cigaretės. Jie nemato tavo sumišusių akių ir mano, kad tu esi arogantiška kalė, kuri mielai suvarytų tą cigaretę jiems į smilkinį, todėl jie daro lankus per vidinius kiemus ir traukiasi iš pagrindinės gatvės, kuria eini tu, tiesa, jie dar žegnojasi. O tu atsiriboji ir esi vieniša. Vieniša, bet saugi už savo juodų akinių. O jie irgi vieniši. Tik dažniausiai be akinių ir jie atvirai sumišę, paklaikusiomis akimis, klaidžioja po svetimus veidus, arba perdėm garsiai juokiasi, kai kažkas suklumpa, arba patys klumpa kiekvienam žingsny… Kaip juokinga… Minia vienišių, kurie bijo vienas kito. Tiesa, minioje kartais vaikštoma poromis, susikimbama rankomis ir tvirtu, ramiu žingsniu einama, keliant pavydą ir dūsavimus vienišiams, gąsdinant juos savo lengvu plepėjimu ir nuoširdžiu juoku, tokiu kurį girdit tik judu, nes tai jūsų juokas, jūsų akimirka, jūs nenorit atiduoti nė gabaliuko šitos euforijos vienišai miniai.

 

-         Kodėl tu vaikštai i kavines viena?

-         Kažkoks idiotiškas klausimas. Noriu ir vaikštau. Kodėl tu uostai kokainą?

-         Nes viskas užknisa, kad užsimirščiau, nes tada aš jaučiuosi toks lengvas, o šiaip rimtai darausi lengvesnis nuo kokaino… Tada aš viską darau „teisingai“.

-         Užsičiaupk. Tu nusišneki. Kiek tau metų? Tau 36 idiote, viskas, ką tu darai yra daroma iš įpročio, nieko tu jau nebesupranti… Tau greit prasidės vidurio amžiaus krizė ir tada viską darysi iš egoizmo.

-         Gal man jau dabar vidurio amžiaus krizė.

-         Jeigu taip būtų, tai tada nesėdėtum čia.

-         Kodėl?

-         Nes aš irzli bjaurybė, kuri tau niekada neduos.

-         O aš ir nenoriu…

-         Tai jeigu tau būtų vidurio amžiaus krizė, tai norėtum.

-         Tu tikrai bjaurybė. Kaip pardavimai?

-         Ai dėjau aš ant jų. Kol turiu pakankamai pinigų Viktor & Rolf, tai man nerūpi.

-         Tai kam tu rašai, jeigu tau neįdomu, ar tave skaito?

-         Aš, skirtingai nuo tavęs, rašau sau, kai man nuobodu arba bloga.

-         O kai linksma?

-         Niekada. Skaičiau plepalus kažkokius, kad aš labai gili ir ilgai gvildenu mintis savyje. Todėl esu tokia neproduktyvi. Kas per šūdas. Jeigu gyvenčiau toli nuo civilizacijos, tai tada daug rašyčiau, bet jeigu aš galiu nueit į teatrą, tai kodėl nenuėjus…

-         Jeigu tu gyventum kaime, tai nebūtų apie ką rašyt.

-         Ei, aš ne tokia only sex, drugs and rock `n` roll, kaip tu! Galėčiau rašyt apie saulės tekėjimą ir paukščius…

-         Nejuokauk tu taip! Aš tau kategoriškai draudžiu gyventi kaime. Būk gili ir neproduktyvi, bet šiandien mes eisim gert absento.

-         Aha, aš gersiu, o tu prišniojęs graibysi manekenes.

-         Man tinka!

Patiko (0)

Rodyk draugams


Komentarai (3)

  1. Dalia 

    gal galėtum padaryt didesnėm raidėm

  2. Monika 

    Visgi tai esė :) Visai, nebloga, sakyčiau. Panašiai kaip Kamiu - viską išlieji, nieko nepalieki nepasakyto.

  3. Argentina 

    O man kažkaip Nikos Kazanzakį primeni, ne per daug, neįkyriai. Manau, kad drąsiai gali skelbti impresionistiškus rašinius.


Rašyti komentarą