BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Use your widget sidebars in the admin Design tab to change this little blurb here. Add the text widget to the Blurb Sidebar!

Say Hi To Life

2009-11-20 | Aplinka, Kasdieniška

Sleep tight, Daul Kim.

Sleep tight, Daul Kim.

Klausau Jim Rivers - I Go Deep, kuri dabar taps modelio Daul Kim savižudybės daina. Savo bloge ji užsirašė Say HI To Forever, įsidėjo šitą dainą, o tada nusižudė.

Aš skundžiuos, kad noriu miegot ir džiaugiuosi, kad sveriu 54 kg. Rūkau vieną po kitos, stumdau laiką siaubingiausioje Užupio vietoje. Klausydama Golden Parazyth. Dar vieną kavos. Reda, pavalgyk. Žiūriu į pilką Vilnių rudenį ir galvoju, kad reikėtų padaryt, ką nors. Nuskrist kavos į Vieną. Trims dienoms nusijungt, o tada vėl norėt miegot, smaugtis darbais ir visiškai neberašyt. Reda, rašyk. Nevalgyk, bet rašyk. Išgerk pusę litro baltos arba tegul Petia nukerpa tau plaukus. Prisišniojęs Petia. Vienais apatiniais ir apšepusiais skruostais. Kapota lietuvių kalba ir krūvom mergaičių pašonėj. Naktiniame senamiestyje. Pasiimk telefoną ir pasivartyk senus numerius, suteik kam nors vilties ir nebenakvok namie. Galbūt tu nudžiugsi. Tu gal nenudžiugsi, bet žinai, kas nudžiugs. Reda, nebūk egoistiška. Atnaujink senas pažintis. Gal prasiverk lūpą? Sverk 50 kg ir išsitatuiruok žvaigždutę ant šonkaulių. Elfų žvaigždutę. Pas Paulių, kuris toks susikaupęs, kad tau baisu kvėpuot.

Beveik viskas, ką aš rašau yra tikra tiesa. Vienus epizodus lengva atsekti visiems, kurie mane pažįsta, kiti yra absoliutūs niekniekiai, kurie man padarė didelį įspūdį, kuriuos prisimenu tik aš viena. Yra tokių priešistorių, kurių nė aš neprisimenu, kurias galbūt prisimena jų dalyviai, bet aš nebežinau, kas jose dalyvavo, o gal aš nenoriu žinot.

Dabar nebepasineriu į smulkmenas. Šitaip nebepasineriu. Kažkada eidavau gatvėmis, žiūrėdavau į žmones ir man buvo nuoširdžiai įdomu, kas jie, ką jie veikia, kur jie dirba, su kuo jie miega ir kaip jie miega. Nusisukę į sienas. Ar jų kojos susipina. Ar jie vos liečiasi pirštais. Nosimis įsirėmę į savo brangiausiojo lūpas, kurias lietė angelai? Ar žinot šitą istoriją? Kai jūsų siela gavo naują kūną, angelas Gabrielis palietė jums lūpas atimdamas viską, ką jūs žinojote apie dievą, rojų, mirtį ir gyvenimą. Vietoj absoliučios tiesos jūs turite duobutę po nosim ir jus lietė angelas, kuris groja trimitu.

Reda, eik miegot.

Say Hi To Life. Tomorrow.

nuotrauka: Sofia & Mauro.

Rodyk draugams


Mūzos

2009-09-13 | Aš esu tai

Atsidarau langą jau gerokai po vidurnakčio. Žinau, kad turėsiu keltis jau po poros valandų, o atsigulusi aš dar nebuvau. Sėdžiu ant palangės, kvėpuoju drėgnu rudeniu, o jam atiduodu tumulus dūmų. Vis prisimenu, kai maža skaičiau knygą. Joje vaikas bijodavo galvą iškišti iš po antklodės, nes naktis tokia juoda ir gąsdinanti. Jam šitaip buvo sakiusi mama. Kartą jis pabudo ir apsidairęs suprato, kad įžiūri menkus šešėlius, nusprendė patikrinti, ar naktis kieme juodesnė. Jis taip nustebo supratęs, kad naktis mėlyna.

Aš sėdžiu ir vis galvoju, kad naktis tikrai mėlyna, kad jos net kvapas mėlynas. Nakties vėsa yra tamsiai mėlyna. Ir viskas naktį nusidažo mėlynai. Tik halo ratas balkšvai sukasi aplink mėnulį. Gražu ir mano nuorūka atgula ant grindinio.  Numetusi keletą žarijų ir palikusi truputį skausmo mano plaučiuose.

Aš nemoku išprotėti dėl nieko, kas man yra savaime suprantama. Gamta graži, upės žaviai čiurlena, o briedžiai bėgioja didingai. Žolė yra žalia. Ir taip, naktis yra mėlyna.

O jis nedainuoja, jis murkia man į ausį, o aš giliai kvėpuoju ir prikandu lūpą, o gražuolė, kuri bėga Pilies gatve avėdama aukštakulnius tikriausiai galėtų įkast jums į liežuvio galiuką. Aš prisimenu juodaplaukį vaikiną, kuriam Pilies gatvėj kryptelėjo koja, jis susikeikęs užsilaikė už manęs. Aš vos nenukritau ir jau buvau pasiruošusi mesti jam irzlų žvilgsnį, bet jo atviros ir maldaujančios akys mane nuramino. Jis bėgo iš paskos atsiprašinėdamas, aš šypsojaus, o tu šypsaisi taip atvirai, taip vaikiškai net ir tada, kai pasakoji man apie politiką. Tik pažiūrėjęs į mane susikaupi ir įsitempęs lauki, ką pasakysiu aš.  Gaudai kiekvieną mano žodį, o aš pirštais glostinėju kavos puodelį mėtydama lakoniškas beprasmybes, nes girdėjau tik kas antrą tavo žodį. Žiūriu į tave ir prisimenu, kaip aš apsiverkdavau tada, kai verkdavai tu.

Ar tada mes žinojom, kad naktis mėlyna?

Neprisimenu, bet padėkosiu tau, kai man priminsi. Aš turėčiau padėkot visiems, kurie mane įkvepia. Visiems, kuriems aš kvėpuoju. Jūs mano bepročiai karštais delnais vis glostantys man galvą, saldžiais balsais man liudijantys kasdienybę, virpantys paslaptimis, jūs laistot mane savo klegesiu, jūs skaudinat man akis išpūsdami dūmus man į veidą ir aš kiekvieną kartą prisimerkiu, kai skaitau, ką jūs parašėte.

Jūs esat mano mūza, nes jūsų aš niekada nesuprasiu, kiekvieną kartą, kai aš pažinsiu jus ir jau pradėsiu tikėtis nuobodulio aš imsiu ir surasiu naują apgamą ant jūsų alkūnės ir jis taps mano visatos centru. Bent vienam vakarui.

Karl Lagerfeld su savo mūza.

Karl Lagerfeld su savo mūza.

Nuotraukoje: Babtiste Giabiconi & Karl Lagerfeld.

Rodyk draugams