BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
Use your widget sidebars in the admin Design tab to change this little blurb here. Add the text widget to the Blurb Sidebar!

Nuodėmingų vakarų estetika

2009-09-09 | Aplinka

Charles Bukowski „Paštui“ reikėjo 20 naktų, 20 pintų viskio, 35 pakuočių alaus ir 80 cigarų.

Dalius Naujokaitis fantastiškai groja senu pianinu. Klūpodamas ant dulkėtų grindų, apsirengęs išvirkščią megztinį. Manau, kad ir jis pats bus pametęs to vakaro pintų skaičių.

Tomas Arūnas Rudokas manęs klausia, ką aš manau apie jo „Pornomūzą“. Aš manau, kad daug tu šiąnakt indų suokalbiaudamas pridaužei. Matau, kad daug.

Kodėl jums patinka Charles Bukowski? Nes jau pirmojo skyriaus 13 eilutėje jis sako, kad jos papai buvo it arbūzai, subinė liulanti? Ar jums priimtiniau pasirodė dalis apie paštininkus, kurie daugiau nieko neveikia tik mėto laiškus į dėžutes ir dulkinasi su visokiom paleistuvėm? Tiesa, jis dar sakė, kad dulkindavo tave nuostabiai. Beje, pastarąjį kartą jis kalbėjo apie darbą.

Alkoholinė, narkotinė, tabakinė ir vienanakčio sekso estetika liudija nusispjovimą - ant jūsų, manęs, tikriausiai net ant pačio savęs. Bent kartais. Ant savo ambicijų, ant materialių troškimų, kurie, matyt, šitiems suokalbininkams yra svetimi, tačiau jūs ir aš turim jų tiek daug, kad net į svetimus protus galim prileist.

Charles Bukowski nerašė apie alkoholį ir kekšes, jis alkoholį ir kekšes aprašė, o Dalius Naujokaitis negroja girtas. Dalius Naujokaitis groja. Dalius Naujokaitis geria. Jiems šitaip patogu, susilaistyt marškinius vynu ir barstytis cigarečių pelenais, juoktis ir nekreipti dėmesio į aptriušusias palėpes, kuriose Tom Waits vis kimsta prie savo girtuoklio pianino.

Jie plačiai atlapoja jums duris, jie jus apsikabins per pečius ir vadins bičiuliais, jie pils alaus jums tiesiai į gerklę, kvatos, jeigu jūs šypsositės ir raudos, jeigu jūs imsit braukti ašaras. Nuvalys jūsų šlapius žandus nusiėmę savo išvirkščią megztinį.

Ir susisupę į savo nuodėmingus vakarus dar kartą nusispjaus ant jūsų mašinų, ant mano batų ir šilkinių suknių, ant paaukštinimų, bosų kilimėlių. Artistiškai pasišlykštėję jie išmes dirbtinai malonius balsus ir smaugiančius kaklaraiščius. Laikrodžius ir balto aukso sąsagas jie iškeis į stoties kekšę.

Viską užsigers viskiu. Tiesiai iš butelio. Ar iš papilkėjusios stiklinės.

Man jų nusispjovimas gražus, nes  su Charles Bukowskiu taip lengva nešioti paštą, o Daliaus Naujokaičio būgnai išmuša iš realybės, o John Lee Hooker gitara tokia svajinga, o Tom Waits balsas gergždžia, kaip švytuoklinis prosenelio laikrodis, kai jį prisuki.

Beje, Tomui Arūnui Rudokui atsakiau, kad „Pornomūza“ yra konceptuali.

Nuotraukos: iš filmo „Coffee & cigarettes“; iš draugų asmeninio archyvo.

Rodyk draugams


Placebo. Pamaloninsiu.

2009-08-14 | Aš esu tai

Brian & Stef

Brian & Stef

Aš peršalus, sėdžiu susivyniojus į žieminį megztinį ir užsimaukšlinus kapišoną. Šiandien su brendžio likučiais smegeninėj grįžau namo, palindau po karštu dušu, atguliau lovon ir sapnavau save išsiskutusią plaukus šonuose. Dar nesu tikra, ar realizuosiu šitą vaizdinį. Dar sapnavau save piešiančią tušu. Piešiau save. Taip, aš rimtai save myliu.

Dar myliu Placebo. Nesu beprotė fanė, kuri alpsta koncertuose (aš juose tiesiog apsiverkiu. Nuolat. Koncertuose ir žiūrėdama futbolą. Dar kai būnu labai išsekus. ) ir neįsivaizduoju, kada Brian Molko gimtadienis, nežinau su kuo Stefas prarado nekaltybę ir tikrai nevažiuosiu į Londoną, kad pasidaryt tatuiruotę pas Stevo meistrą.

Bet aš virpu nuo jų tekstų, man malonu žinoti, kad retas gali juos teisingai interpretuot, man patinka jų kreiva orientacija ir belytiškumas. Brianas gražus, kai rūko grodamas, o Stefanas moka intriguojančiai judėt. O jaunasis blondinas atrodo, kaip pavartojęs amfetamino.

Brian

Brian

Šiandien žiūrinėjau trumpus video, kuriuose grupė rodo, kaip jiems sekasi ture. Jie nuolat autobuse, valgo greitą maistą, daug juokiasi, bendrauja su krūva naujų žmonių kasdien, žiūri, kaip Graikijoj leidžiasi saulė ir policijos playda skuba per Briuselį.

Seniau man atrodė, kad reikia padaryti kažką svarbaus, kažką pakeisti, bet augant manyje auga cinizmas, kurio aš visai nesikratau. Ir aš nenoriu aukotis ir kažką keisti, nenoriu gyventi teisingai, aš net nenoriu būti teisinga. Aš noriu keltis, kada man patinka, o naktimis noriu vynu užsigerti Beigbeder rašliavą. Noriu pati džiaugtis ir suteikti žmonėms džiaugsmą.

Aš nebenoriu teptis rankų, nes tada negalėčiau paglostyti jums raktikaulių.

Ar žinote, kad Placebo, tai lotyniškas žodis, kuris reiškia Pamaloninsiu. Ar jus tikrai pamalonina rytiniai kamščiai? Ir centro vaikai, kurie prašo cigaretės? Ir smegenis sutraukiančios laidos, kurių vedėjos čiulpia laidos redaktoriui? Ar nuo nepatogių kėdžių krypstantis stuburas? O nenorit geriau spjaut į viską ir gyventi Pietų Amerikoj? Pusryčiams pašokti sambą, o vakarieniauti raudonų stogų apsupty Portugalijoj. Negi nauja mikrobangė yra linksmiau, nei nivsą naktį prasijuokti kopose tarp savo bičiulių akių?

Vat taip neatsakingai.

Nuotraukos: nugoolintos, iš asmeninio archyvo.

Ant mano čiurnos Placebo ženkliukas. Ir aš jį turėsiu visą gyvenimą. Na ir kas?

Placebo ženkliukas ant mano čiurnos. Visam gyvenimui. Na ir kas?

Rodyk draugams